09.3.3-LMT-K-712 „Naviko lizės sindromo ir hiperleukocitozės sukeltų komplikacijų rizika vaikams, kuriems diagnozuojama ūminė limfoblastinė leukemija“

Projekto vykdytojas - Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas

Projekto vadovas -  dr. Goda Veitkevičienė

Projekto pavadinimas -  “Naviko lizės sindromo ir hiperleukocitozės sukeltų komplikacijų rizika vaikams, kuriems diagnozuojama ūminė limfoblastinė leukemija”

Finansavimas – Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto “Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių pDotencialo didinimas” 09.3.3-LMT-K-712 priemonės “Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą”.

Projekto įgyvendinimo pradžia - 2018 m. spalio 1d.; pabaiga - 2019m. kovo 31d.

Santrauka:

Labai didelė leukocitozė (leukocitų >100x10E9/L) diagnozuojant vaikų ūminę limfoblastinę leukemiją (ŪLL) pasitaiko retai (apie 10 proc. atvejų), tačiau gali sukelti labai sunkias ūmines komplikacijas ir net pavojų gyvybei dėl: 1) leukostazės ir mikrocirkuliacijos sutrikimo sukeltų komplikacijų, dažniausiai intrasmegeninių kraujosruvų; 2) dėl išsivysčiusio naviko lizės sindromo sukeltų metabolinių sutrikimų ir organų disfunkcijos, dažniausiai ūminio inkstų nepakankamumo, reikalaujančio neatidėliotinos pakaitinės inkstų terapijos bei širdies funkcijos nepakankamumo. Vaikų ŪLL išgyvenamumas gydant pagal šiuolaikinius chemoterapijos protokolus siekia beveik 90 proc., todėl hiperleukocitozės sukeltos komplikacijos gali reikšmingai padidinti šių ligonių sunkių komplikacijų bei mirštamumo rodiklius. Pagal dabartinį Lietuvoje ir Šiaurės šalyse naudojamą algoritmą rekomenduojama pradėti visą chemoterapijos dozę per pirmas 24 val. norint labai greitai sumažinti leukocitų skaičių ir išvengti mirtinų komplikacijų. Tuo tarpu pagal kitus tarptautinius ŪLL gydymo protokolus vis dar rekomenduojama atlikti techniškai komplikuotą plazmaferezės procedūrą bei pradėti gydymą mažomis kortikosteroidų dozėmis pasiekiant visą chemoterapijos dozę tik per keletą dienų. Šio projekto tikslas surinkti ir išanalizuoti Lietuvos ir Šiaurės šalių centrų naudojamo algoritmo veiksmingumo bei saugumo duomenis. Duomenis išanalizavus išvados bus panaudotos algoritmo atnaujinimui bei rengiant publikaciją tarptautiniam recenzuojamam leidiniui. Tyrimo metu jaunasis tyrėjas geriau susipažins su mokslinio bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais principais, tobulės dirbdamas savarankiškai analizuodamas mokslinę literatūrą, statistiškai apdorodamas surinktus duomenis bei rengdamas ataskaitą. Įgyta patirtis jam bus naudinga ruošiant baigiamąjį studijų darbą.