Europos sveikos mitybos dieną – apie „žaliavalgystės“ rizikas sveikatai

Kasmet lapkričio 8-ąją Europa mini sveikos mitybos dieną.  Statistika nuteikia liūdnai – ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet ir visame pasaulyje daugėja žmonių, kurių mitybos įgūdžiai nėra teisingi. Minint Europos sveikos mitybos dieną visuomenė raginama maitintis sveikai, ypatingą dėmesį skirti mitybos specialistų rekomendacijoms ir su jų pagalba parinkti būtent sau tinkamą maitinimosi būdą. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas šią reikšminga proga norėtų pakalbėti apie šiais laikais ypač tarp jaunimo, studentų madinga tampančią „žaliavalgystę“. Kokias „plika akimi“ nematomas rizikas sveikatai gali atnešti šis sparčiai populiarėjantis mitybos būdas?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos mūsų sveikatai. Kas yra sveika mityba? Ar žmogus maitinasi sveikai, galime pasakyti tik žinodami, ar jis suvartoja būtent jam tinkamą kiekį būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.).

Šiandien daug matome, girdime, skaitome apie žaliavalgystę. Tai toks mitybos būdas, kai valgomas tik augalinės kilmės maistas, kartais mažai arba visai termiškai neapdorotas. Žaliavalgystės šaknų galima ieškoti priešistoriniais protėvių laikais. XIX amžiuje ja pirmą kartą rimtai susidomėta. O tikrasis šio maitinimosi būdo judėjimas prasidėjo praėjusio amžiaus antroje pusėje.

„Vis dėlto „žaliavalgystę“ reikėtų vertinti ne kaip mitybos teoriją, o tik kaip tam tikrą mitybos madą. Nes kiekviena mitybos teorija yra pagrįsta moksliniais tyrimais ir rekomenduojama atitinkamų sveikatos profesionalų ir institucijų, – teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros profesorius dr. Rimantas Stukas. – Pasaulio sveikatos organizacija, jos Europos regiono biuras nuolat rengia ir atnaujina sveikos mitybos rekomendacijas, mes su jomis supažindinami ir žinome, ką specialistai mums pataria valgyti ir ko ne“. Pasak profesoriaus, mados ateina ir praeina, o sveikos mitybos principai išlieka.

Jeigu mes pasižiūrėtume įvairių pasaulio šalių mitybos specialistų rekomendacijas, niekur nerastume, kad patariama žaliavalgystė. Tačiau žmonės yra imlūs „naujovėms“, netradiciniai mitybos variantai visada sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau sveikos mitybos profesionalai ir mokslininkai yra vieningi – maitinimasis yra labai individualus dalykas, kiekvienam žmogui, kiekvienam organizmui mityba turi būti pritaikyta individualiai, nepamirštant, jog kiekvienam būtina gauti su maistu kuo įvairesnių maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Visi esame unikalūs, todėl vienas maitinimosi būdas visiems idealiai tikti negali. 

Iš tikrųjų žmonės, turėję sveikatos sutrikimų ir nesveikų mitybos įpročių bei perėję prie žaliavalgystės, subjektyviai pasijunta geriau. „Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad toks neilgalaikis, kardinalus mitybos pakeitimas organizmui daro teigiamą įtaką, nes tarsi „suaktyvina“ visas organizmo sistemas, – aiškina prof. dr. Rimantas Stukas. – Tačiau tyrimai rodo ir tai, kad ilgalaikis mitybos pakeitimas „iš esmės“, gali turėti ir nepageidaujamų reiškinių, gali pablogėti  organizmo funkciniai rodikliai, atsirasti juntamų pokyčių, lėtinių negalavimų“.

Pasak profesoriaus, šiandien mokslininkai yra įrodę, kad „mitybinė informacija“ yra netgi genetiškai perduodama iš kartos į kartą. Kalbant apie žmogaus mitybą evoliucijos eigoje nustatyta, kad žmogus yra prisitaikęs valgyti mišrų maistą, tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės. Ir perėjimas vien prie augalinės kilmės maisto nėra labai geras. O vaikams ar jaunuoliams iki 25-erių metų tai yra itin nerekomenduojama, nes iki šio amžiaus kai kurios organizmo sistemos dar stabilizuojasi. Gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų, kurie iš karto yra nepastebimi.  

Suaugęs žmogus pasirenka tapti „žaliavalgiu“? Tuomet jis privalo žinoti ne vien apie šio maitinimosi būdo gerąsias puses, kurias deklaruoja šalininkai, bet ir apie  galimas rizikas sveikatai. Jų iš tikrųjų yra.

Pirmiausia, valgant vien tik augalinės kilmės maistą, gali atsirasti geležies stoka, sumažėti geležies rezervai. Tuomet didėja rizika žmogaus sveikatai įvairių ekstremalių įvykių metu (operacijos, traumos ir pan., kuomet netenkama daug kraujo). Geležies, aišku, yra ir augaliniame maiste. Bet žmonės dažnai nežino, kad augalinės kilmės produktuose esanti geležis maždaug 3 kartus blogiau įsisavinama organizmo. Pavyzdžiui, daug geležies yra įvairiose žolelėse (mairūne, raudonėliuose, bazilike, petražolėse), bet ten yra medžiagų, kurios tiesiogiai trukdo tai geležiai patekti į organizmą. „Žmonės geria daug kavos. O juk vienas puodelis kavos geležies pasisavinimą gali sumažinti apie 60 procentų. Mažina geležies kiekį ir arbata, kurią itin mėgsta žaliavalgiai, – pabrėžia profesorius. – Tai sukelia galimos mažakraujystės arba anemijos riziką“.

Kita rizika, apie kurią kartais net nesusimąsto patys žaliavalgiai, Rimanto Stuko teigimu, yra mitybai naudojami kai kurie augalinės kilmės riebalai, ypač šiuo metu labai tarp žaliavalgių populiarus kokoso riešutų aliejus. Įdomu ne tik tai, kad ir augalinių, ir gyvulinių riebalų energinė vertė yra ta pati: 1 grame – 9 kilokalorijos. Įdomi jų biologinė vertė. Kokoso riešutų aliejuje 92 proc. sudaro  sočiosios riebalų rūgštys, kurios didina cholesterolio kiekį kraujyje, didina tikimybę susirgti ateroskleroze. Palyginimui, kiaulienos taukai turi tik 41 proc. sočiųjų riebalų rūgščių, jautienos riebalai – 52 proc. Alyvuogių aliejus mažina „blogųjų“ riebalų keliamą riziką. jei pagamintas šaltuoju spaudimo būdu, jis turi daug vitaminų.

Profesoriaus nuomone, žaliavalgystę propaguojantiems žmonėms svarbu žinoti ir apie galimą kalcio trūkumą ir vartoti daugiau kalcio turinčių produktų. Augalinės kilmės maiste kalcio yra, pavyzdžiui, aguonose. Kalcio stygius sukelia osteoporozę – mūsų amžiaus epidemiją (kaulų retėjimą). Lietuvos gyventojams pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir pieno produktai, t.y. gyvulinės kilmės maistas.

Sveikindamas visą akademinę Vilniaus universiteto bendruomenę bei visą Lietuvos visuomenę su Europos sveikos mitybos diena prof. dr. Rimantas Stukas linki visiems puikios sveikatos, kuri yra neatsiejama nuo sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo. „Visada yra ir privalumų, ir trūkumų. Bet jei žmogus valgo įvairų maistą, jo racione yra daug skirtingų maisto produktų, tai nepageidaujamas vienų ar kitų medžiagų poveikis ypatingai reikšmingos įtakos sveikatai neturi. Jei mityba yra labai apribojama, atsiranda rizika medžiagų įsisavinimui“. Pasak profesoriaus, kraštutinumai mūsų maitinimosi įpročiuose nėra gerai. Žaliavalgystė yra kraštutinumas. „Plika akimi“ nematomų žaliavalgystės rizikų pasekmės juntamos dažniausiai jau tik tada, kai atsiranda lėtiniai sveikatos sutrikimai.

Pabaigai – svarbiausias Rimanto Stuko patarimas: „Jei apsisprendėte kardinaliai keisti savo mitybą, būtinai pasikonsultuokite su „tikru“ mitybos specialistu, turinčiu bazinių žinių. Ne su mitybos „žinovu“ ar su žmogumi, kuris šiaip ja labai domisi.  Tik specialistas gali patarti, o sprendimą priimsite patys. Maitinkimės sveikai!“.

 

Informaciją parengė Natalja Samp

Nuotrauka Gabrielės Budnikaitės