Sėkmingų studijų formulė = motyvacija + darbas + grįžtamasis ryšys

Nuotraukoje iš kairės: doc. dr. Jurgis Pakerys, dr. Aurimas Vyšniauskas, prof. dr. Vaiva Hendrixson, Klaudijus Melys. Fotografavo Justinas Kavoliūnas

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai antrąjį vasaros mėnesį pasitiko užmiesčio sodyboje, dalyvaudami keturių dienų mokymuose. Tarp skirtingų veiklų ir užsiėmimų, susidomėjimo sulaukė neformalus pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytojais. Diskusijai apie grįžtamąjį ryšį ir elektroninės mokymosi erdvės galimybes prie studentų prisijungė Medicinos fakulteto Studijų prodekanė prof. dr. Vaiva Hendrixson, Chemijos ir Geomokslų fakulteto dėstytojas dr. Aurimas Vyšniauskas ir Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Jurgis Pakerys. Diskusiją moderavo Studentų atstovybės prezidentas Klaudijus Melys.

Iš studijų proceso reikėtų pašalinti žodį „gėda“

Grįžtamasis ryšys yra viena iš svarbiausių studijų sudedamųjų dalių. Kiekvienam dėstytojui turėtų rūpėti, kiek studentas išmoko, o jeigu neišmoko – kodėl? Jei studentai į paskaitas ateina motyvuoti ir nusiteikę sunkiam darbui, pedagogo pareiga jiems visapusiškai pagelbėti. Jeigu motyvacijos nėra – geras dėstytojas, turėtų įkvėpti. Šiuolaikinis jaunimas ne visada išdrįsta kalbėti, išsakyti savo pageidavimus, varžosi autoritetingos profesūros ir nesijaučia svarbia mokymosi sistemos dalimi. Iš studijų proceso norėtųsi pašalinti žodį „gėda“ – „gėda klausti“, „gėda nežinoti“, „gėda pasakyti“. Jeigu jauni žmonės susirenka mokytis, gauti žinių ir patirties, tai „gėdai“ neturėtų likti vietos. Iš kitos pusės, nežinoti nėra „gėda“ ir profesoriui! Parodydami savo žmogiškąją pusę, dėstytojai tik paskatins labiau domėtis, diskutuoti ir suteiks viltį, kad studentas savo žiniomis gali aplenkti mokytoją. Pasak prof. Vaivos Hendrixson „kad galėtum keistis, tobulėti labai svarbu žinoti, ne tik geruosius, bet ir bloguosius pavyzdžius. Svarbus abipusis kontaktas, pasidalinimas patirtimi“. Dr. Aurimas Vyšniauskas teigė, kad „grįžtamasis ryšys itin reikšmingas jauniems dėstytojams. Kuo daugiau atsiliepimų apie savo darbą gauni, tuo aiškiau supranti, ką galėtum tobulinti, o kiekvienas juk nori būti geru dėstytoju!“. Diskusijos dalyviai sutiko, kad atsiliepimai neturėtų būti išsakomi kurso pabaigoje, kuomet egzaminą išlaikę studentai jau nebespės pajusti pokyčių. Jauniems žmonėms labai svarbu matyti greitus pasikeitimus, juos pajusti, todėl tikslinga būtų apklausas rengti kurso viduryje ir nedelsiant reaguoti į išsakytus pastebėjimus. Grįžtamasis ryšys kaip kaupiamasis balas, turėtų būti renkamas viso kurso metu. Jei apklausas užpildytų dauguma studentai, jų nuomonė siųstų signalą ne tik dėstytojui, bet ir administracijai. Tokiu būdu galėtų būti renkama informacija apie įvairią patirtį. Liūdna pripažinti, bet dabartinė situacija Vilniaus universitete nėra gera. Studentų atliktas tyrimas parodė, kad, pagirti dėstytojų studentai, tikrai, neskuba, gal tai ir yra priežastis, kodėl gauti grįžtamąjį ryšį atsisako net 70% Vilniaus universiteto dėstytojų. „Sėkmingų studijų formulė, - apibendrino doc. dr. Jurgis Pakerys, - susideda iš motyvacijos, darbo ir grįžtamojo ryšio (komunikacijos)“. Be šių trijų komponentų neįmanomas kokybiškas darbas universitete“. Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutiko kad teikti grįžtamąjį ryšį dar reikia mokytis – tiek studentams, tiek ir dėstytojams.

Lektoriavimas stadionams jau seniai nebepasiteisina

Kitas svarbus diskusijos klausimas – virtuali mokymosi aplinka (VMA). Studentai vis dažniau išreiškia pageidavimą nedalyvauti bendrosiose paskaitose ir tai skatina diskusijas dėl (ne)privalomo paskaitų lankymo. Sudominti jauną žmogų darosi vis sunkiau. „Man padeda tai, kad pats esu klausęs daug nuobodžių paskaitų. Tiesiog stengiuosi jų nekartoti“, - juokavo doc. dr. J. Pakerys. „Lektoriavimas stadionams jau seniai nebepasiteisina. Studentai atneša savo kūnus į auditorijas, bet dvasios ir toliau sklando socialiniuose tinkluose. Kodėl negalima paskaitų pateikti studentams patogiu formatu?“ – retoriniu klausimu į diskusiją įsitraukė prof. V. Hendrixson. Susitikimo dalyviai įžvelgė, kad  VMA aplinka nėra draugiška vartotojui, „pabandžiau ir nelikau sužavėtas“, įspūdžiais dalinosi doc. J. Pakerys. „Trūksta informacijos kaip naudotis, studentų sąrašus rodo gerokai pavėluotai“. Kolegai antrino ir dr. Aurimas Vyšniauskas, „išmokti yra ko, užtrunka, kol viską perpranti“. „Nufilmuoti paskaitą yra didžiulis darbas, - kalbėjo pirmoji VU dėstytoja, parengusi elektroninių paskaitų ciklą, prof. V. Hendrixson. Nufilmuoji, peržiūri, taisai, vėl peržiūri, filmuoji. Darbą apsunkina tai, kad nesulauki greito grįžtamojo ryšio, nežinai ar studentams medžiaga bus informatyvi, aiški. Tuo metu kai filmuojiesi, gali pasitikėti tik savimi, o atsiliepimai ateina gerokai vėliau“. Visgi, kaip profesorė vėliau prisipažino paskaitų filmavimas pasiteisino, Medicinos fakulteto studentai liko labai patenkinti nauja mokymosi patirtimi, todėl praktika bus kartojama ir ateityje. Pastebėta, kad kol kas Vilniaus universiteto dėstytojai nenaudoja vieningos platformos, taiko skirtingus mokymo metodus ir tai sukelia nepatogumų studentams. Jiems dažnai reikia perprasti ne tik studijuojamo dalyko subtilybes, bet ir informacijos pateikimo skirtumus, studentai apsunkinami informacijos gavimo ir radimo klausimais. Diskusijoje dalyvavę SA nariai patikino, labai laukia ir tikisi pokyčių šioje srityje, visgi VMA kokybės klausimas negali būti išspręstas vienos susitikimo metu, dideli darbai padaromi mažais žingsniais.

Susitikimą moderavęs Studentų atstovybės prezidentas Klaudijus Melys, apibendrindamas diskusiją priminė, kad, visi žmonės – studentai ir dėstytojai – turi baimių ir kiekvienas savaip mokosi su jomis kovoti. Grįžtamojo ryšio vertinimas turėtų būti profesionalus ir nepaveikus asmeninėms simpatijoms ar antipatijoms. „Negalima pamiršti, kad studijų procese visi esame lygūs ir priklausomi vieni nuo kitų, todėl reikia stengti padėti nepakenkiant“, -kalbėjo Klaudijus. Draugišką susitikimą užbaigė retorinis klausimas - kiekvienas turime prisiimti atsakomybę už savo veiksmus – ar esame tam pasiruošę?!

 

Informaciją parengė Lina Kocienė