Vilniaus Universiteto profesorius – robotinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje

2018 metų lapkričio 19 dieną VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto profesorius dr. Narimantas Evaldas Samalavičius atliko pirmąsias robotinės chirurgijos operacijas Lietuvoje, o kartu ir Baltijos valstybėse. Šiuo metu Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) chirurgijos departamento vadovo pareigas užimantis profesorius, vyriausias mokslinio žurnalo “Lietuvos chirurgija” redaktorius N. E. Samalavičius džiaugiasi vis populiarėjančia chirurgijos praktika ir naujomis patirtimis.

“Pradėjęs dirbti KUL labai nudžiugau sužinojęs, jog robotinės chirurgijos įgyvendinimas čia buvo pradėtas jau daugiau nei prieš metus, o kartu robotinė chirurgija tapo šios idėjos autoriaus, ligoninės vyriausiojo gydytojo, profesoriaus Vinso Janušonio, naujos kadencijos viena iš pagrindinių krypčių. Su visa energija įsijungiau į šios chirurgijos kryptimi einančių darbuotojų grupę. Teko ilgai gilintis į robotinės chirurgijos subtilybes. Prieš atliekant pirmąsias operacijas, ligoninės darbuotojų grupė  - pilvo chirurgai, urologai, ginekologai, anesteziologai bei operacinės slaugytojos  - stažavosi įvairiose pasaulio šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Italija bei Danija. Šiuo metu KUL jau atlikta virš 30 robotinių operacijų, ir šių operacijų skaičius sparčiai auga. Mūsų turima robotinė sistema turi keletą labai svarbių technologinių inovacijų: kamera, kuri padeda chirurgui matyti operacinį lauką, valdoma paties chirurgo akimis, ir yra taktilinis jutimas, kitaip sakant atsirėmus chirurginiu instrumentu į kietesnį paviršių, tą jaučia ir pats chirurgas, valdydamas operaciją iš robotinės konsolės. Robotinė chirurgija mūsų įstaigoje plačiai diegiama pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Svarbiausia tai, kad šios novatoriškos chirurgijos pagalba galime teikti kokybiškesnes sveikatos palsaugas Lietuvos gyventojams, trumpinti ligonių hospitalizacijos trukmę, mažinti pooperacinių komplikacijų skaičių, užtkirinti greitesnę reabilitaciją ir grįžimą prie įprastinės veiklos, mažinti nedarbingumo laiką ir vis dažnaiu išvengti ilgalaikio neįgalumo, o onkologijos srityje be minėtų privalumų, dar ir pagerinti onkologinius rezultatus, prailginti išgyvenamumą. Svarbu ir tai, kad atsiveria didžiuliai horizontai plėtojant medicinos mokslą, atliekant naujus klinikinius tyrimus ir tokiu būdu prisidėti  prie pasaulinio medicininės literatūros lobyno. Neabejoju, kad sekančių kelių metų bėgyje robotine chirurgija galės pasidžiaugti ir kitos Lietuvos gydymo įstaigos. Tai tiesiog neišvengiama. Džiugu, kad įstaiga kurioje šiuo metu darbuojuosi buvo pirmoji, kuri žengė šį didžiulį žingsnį Lietuvos medicinoje, ir atvertė visiškai naują ir nepaprastai reikšmingą Lietuvos chirurgijos puslapį,“- pažymėjo profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius.

Robotinė chirurgija pasaulyje atsirado prieš beveik 20 metų, tačiau jos vystymąsi labai ribojo ne tik įrangos kaina, bet ir pirmosios robotinės įrangos trūkumai bei robotinės chirurgijos sertifikavimo įvairiose pasaulio šalyse nebuvimas. Sparčiau ji ėmė vystytis tik prieš dešimtmetį, kuomet patobulėjo esama robotinė įranga, išsisprendė jos licenzijavimo klausimai, bei pasirodė vis daugiau įrodymais paremtos medicinos duomenų apie šios chirurgijos rūšies privalumus. Pasaulyje  jau atlikta virš 3 milijonų robotinių operacijų.

Robotinės technologijos chirurgijoje esmė – puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis bei turi ypatingai gerą raišką, robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, jie yra artikuliuoti ir todėl įgalina kokybiškai atlikti operacijas mažose erdvėse, robotinių instrumentų valdymo tikslumas, nes sumažinama bet kokia rankų pašalinio judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti, bei ne paskutinėje vietoje ir chirurgo nuovargis, kuris yra ženkliai mažesnis, nes dirbama labai ergonominėmis sąlygomis. Todėl ši chirurgija užtikrintai rado savo vietą įvairiose chirurgijos srityse.

Ypatingai ši chirurgija paplito prostatos vėžio gydyme – 2018 metais paskelbta metaanalizė, paremta 17 000 operuotų pacientų patirtimi, parodė, kad robotu operuojant prostatos vėžį buvo mažesnis kraujo praradimas, mažiau reikėjo kraujo perpylimų, buvo geresnė pašalinto operacinio preparato kokybė, pavyko geriau išsaugoti nervinius rezginius, ko pasekoje mažiau pacientų skundėsi po operacijos sutrikusia lytine funkcija ar atsiradusiu šlapimo nelaikymu, bei pasiekti geresni onkologiniai rezultatai. Šiandien virš 90 procentų JAV atliekamų prostatos vėžio operacijų yra robotinės. 2017 metais korėjiečiai paskelbė pirmąjį straipsnį, kuriame parodė, kad po robotinių tiesiosios žarnos vėžio operacijų buvo geresni onkologiniai rezultatai: geresnis 5 metų išgyvenamumas, ilgesnis laikas iki recidyvo ir menkesnė ligos progresavimo galimybė. Atsiranda vis daugiau robotinės chirurgijos privalumų, kurie skelbiami ir kitose chirurgijos srityse. Didžiuojamės, kad Vilniaus universiteto profesorius dr. Narimantas Evaldas Samalavičius aktyviai dirba įtvirtindamas robotinės chirurgijos praktiką Lietuvoje.

Nuotraukoje: Profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius atlieka pirmąją robotinę operaciją Lietuvoje