Oficialia Vilniaus universiteto (įkurtas 1579 metais 1570 m. įsteigtos Jėzuitų kolegijos pagrindu) Medicinos fakulteto įkūrimo data laikoma 1781 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos (tada taip oficialiai vadintas universitetas) rektorius M. Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs Medicinos skyrių. Šį sprendimą paskatino Jėzuitų ordino panaikinimas 1773 m. Universitetas perėjo Edukacinės komisijos jurisdikcijai ir iš dalies pasuko pasaulietiniu keliu. Tuo metu medicinos ir gamtos mokslai pasiekė reikšmingą pažangą.

1641 m. spalio 11 d. Varšuvoje išduota Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegija, kuria leidžiama Vilniaus akademijoje dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas
1641 m. spalio 11 d. Varšuvoje išduota Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegija, kuria leidžiama Vilniaus akademijoje dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas

 Ryškius pėdsakus fakulteto istorijoje paliko M. Renjė, J. Briotė, Ž. E. Žiliberas, S. L. Bizijas, L. H. Bojanus, J. A. Lobenveinas, J. P. ir J. Frankai bei kiti. Jie ugdė klinikinės medicinos mokslą, diegė jos praktines naujoves, klojo socialinės medicinos, krašto sanitarinės statistikos, higie­nos pamatus, reformavo gydytojų rengimo tvarką ir metodiką. Užsieniečiai išugdė vietinę profesūrą ir prisidėjo prie Medicinos fakulteto žinomumo Europos mastu.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. buvo žengti pirmieji realūs žingsniai Universiteto savivaldos link. Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. patvirtino Universiteto statutą, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė bolševikų invazija ir lenkų įvykdyta Vilniaus krašto okupacija.

Tarpukario laikotarpiu Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, tarnavęs ne lietuvių kultūrai, tačiau dalis ano meto Medicinos fakulteto nuopelnų mums svarbūs ir šiandien. 1934 m. Vilniuje buvo pastatytas naujasis anatomikumas, kurio pastatuose medicinos studijos vyksta ir šiandien.

1939 m. spalio 10 d. Lietuvai atgavus savo istorinę sostinę, imta gaivinti ir lietuvišką Vilniaus universitetą. 1940 m. liepos 31 d. Vilniaus universiteto Senatas pavedė prof. V. Kuzmai sudaryti komisiją Medicinos fakultetui atgaivinti. Komisijos nuomonei iš pradžių įsteigti Matematikos ir gamtos fakulteto Medicinos ir Farmacijos skyrius pritarė Senatas. Į Medicinos skyrių buvo priimti 174, į Farmacijos – 99 studentai. 1942 m. buvo įsteigtas Odontologijos skyrius.

1990 metų kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę fakultetas buvo keičiamas vadovaujantis prieškario nepriklausomos Lietuvos tradicija ir Vakarų Europos šalių, pirmiausia Skandinavijos, bei JAV patirtimi. Siekiant suvienyti gydomąjį darbą ir mokymą, imtos kurti klinikos. 1990 m. buvo įsteigta rezidentūra, tais pačiais metais susiliejo Medicinos ir Gydytojų tobulinimo fakultetai. Reikšmingas lūžis įvyko 2002 m. pirmoje pusėje, kai įvykdyta radikali struktūrinė padalinių reforma, sudariusi sąlygas efektyviau išnaudoti kūrybinį potencialą, išlaikyti konkurencingumo dvasią.

Istorijos tėkmėje, Medicinos fakultetas, kaip ir visas Vilniaus universitetas, patyrė ir nuopolių ir pakilimų, tačiau išliko gerbiama ir vertinama Lietuvos medicinos šviesuolių kalve.

Daugiau informacijos apie istoriją - leidinyje „Universitas Vilnensis 1579–2004“.

Šiuo metu Medicinos fakultetas vienas didžiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete. Jį sudaro keturi dideli Institutai, kurie savo vidinėje struktūroje apjungia smulkesnes katedras, klinikas, centrus, skyrius ir laboratorijas. Fakultete taip pat veikia kompiuterių klasės, biblioteka, muziejus.

Medicinos fakulteto studentai, rezidentai ir doktorantai taip pat naudojasi Vilniaus universiteto, mokslo institutų ir valstybinių bei privačių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bazėmis.

 

Pagrindinės mokymo bazės yra šios:

Medicinos fakultete dirba apie 800 pedagoginio, mokslinio ir pagalbinio personalo darbuotojų: 74 profesoriai, 124 docentai, 192 lektoriai, apie 120 mokslo darbuotojų ir kt.

1965–2015 metais virš 80 fakulteto darbuotojų yra tapę Lietuvos mokslo premijos laureatais, apdovanoti kitais žymenimis. Aktyvus ir fakulteto akademinis jaunimas: virš 3200 studentų mokosi vientisosiose, bakalauro ir magistrantūros studijose, bendras rezidentų skaičius siekia 600, o įvairiose medicinos mokslo kryptyse studijuoja beveik 100 doktorantų. Taip pat fakultete šiuo metu mokosi virš 130 studentų iš užsienio šalių: Vokietijos, Švedijos, Brazilijos, Izraelio, Lenkijos, Italijos, Singapūro ir kitų šalių. Užsienio studentų skaičius kiekvienais metais auga.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bendruomenė jau daug metų puoselėja savitas tradicijas. Fakultetas turi savo vėliavą, emblemą ir dekano togą. Fakulteto istorijos muziejus kaupia dokumentinę ir ikonografinę medžiagą. Tačiau garbinga istorija nėra vienintelis pamatas, garantuojantis ramią ir sočią gerovę.

VU Medicinos fakulteto struktūra:

Vizija

Siekiame būti kompetentinga institucija, ugdančia geriausius biomedicinos srities specialistus bei formuojančia sveikatos, švietimo ir mokslo politiką.

Misija

Ruošti aukštos kompetencijos specialistus, teikti mokslo žinias I-III studijų pakopos studentams, vykdyti podiplominių studijų procesą bei skatinti aukšto lygio mokslinių darbų publikavimą.

Vertybės

Vertiname profesionalų, sąžiningą ir atsakingą komandinį darbą, paremtą pagarba ir pasitikėjimu.

Strateginiai tikslai

Skatinti mokslinės ir studijų veiklos plėtrą.

Kurti efektyvią studijų kokybės užtikrinimo sistemą.

Vykdyti universalius ir reikšmingus mokslinius ir edukacinius tyrimus bei projektus.

Inicijuoti kvalifikuotų ir kompetentingų specialistų ugdymą.

Užtikrinti galimybes nuolatiniam personalo kvalifikacijos kėlimui.

Paskirstyti kiekybinius ir kokybinius išteklius pagal strateginio plano prioritetus.

Kurti aplinką, užtikrinančią psichologinį MF darbuotojų saugumą.

Sistemingai tirti ir vertinti aplinkybes, kurios padėtų įgyvendinti numatytus tikslus.

Visapusiškai remti Vilniaus Universiteto strateginius tikslus ir prisidėti prie jų įgyvendinimo.