Sidebar

Naujienos

Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena. Vanduo, neabejotinai, vaidina labai svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Vandens šaltiniais žavimės ir prie vandens telkinių leidžiame gražiausią savo laiką. Vandenį naudojame higienai ir apsaugai nuo virusų. Jį geriame kasdien. Kodėl gi vanduo toks svarbus? Į šį ir kitus aktualius klausimus atsako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, prof. Rimantas Stukas

Kiek mūsų organizme yra vandens?

Vanduo sudaro didžiausią suaugusio žmogaus kūno dalį – apie 46-52 proc., vaikų – iki 70 proc., o embriono kūne jo yra net 90 proc. 65 kg sveriančio žmogaus kūne būna apie 40 litrų vandens, iš kurio apie 28 proc. – ląstelėse. Apie 27 proc. vandens yra organizmo skysčių sudėtyje, o organuose ir audiniuose – apie 45 proc. Riebaliniame audinyje vandens visai nedaug, todėl ir bendras vandens kiekis organizme labai priklauso nuo riebalinio audinio kiekio. Moterys riebalinio audinio turi daugiau negu vyrai, todėl vandens kiekis jų kūne būna maždaug 6-10 proc. mažesnis. Vanduo sudaro apie 60 procentų vyrų ir 50 procentų moterų kūno svorio. Suaugusio žmogaus vandeniui tenka apie 73 proc. neriebalinės kūno masės.

Kodėl vanduo žmogui toks svarbus?

Vanduo, nors ir nebūdamas maisto medžiaga, yra labai svarbus mūsų organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, nes padeda efektyviai naudoti maisto medžiagas. Jis neša reikalingas maisto medžiagas į audinius ir organus, o iš jų „išgabena“ medžiagų apykaitos produktus, kurie yra nuodingi. Vanduo taip pat palaiko reikiamą kraujo tūrį ir padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Maždaug trečdalis vandens yra ląstelėse. Stokodamos vandens, ląstelės neįstengia pasisavinti visų aminorūgščių ir kitų maisto medžiagų, kurių reikia medžiagų apykaitos procesams, kurių metu deginami riebalai. Tada medžiagų apykaita ima lėtėti.

Mūsų organizme esančiose 70 milijardų ląstelių per dieną įvyksta trilijonai baltymų sintezės reakcijų ir kiekvienoje jų dalyvauja vanduo. Daugiausia jo suvartojama raumenų ląstelėse vykstančiose reakcijose. Trečdalis vandens yra kraujagyslėse, o visas kitas kaupiasi tarp ląstelių ir palaiko audinių elastingumą. Tarpląstelinio vandens netektis, pvz., gausiai prakaituojant, greičiausiai pastebima: veide išryškėja raukšlės, „sukrinta“ veido bruožai, atsiranda troškulys. Vandens gauname ir valgydami, ir gerdami. Be to, organizme, vykstant energiniams metaboliniams procesams, per dieną pasigamina per 0,5 litro vandens.

Kasdien, kai maitinamasi nesūriai ir vartojama daug vaisių ir daržovių ar termiškai neapdoroto maisto, pakanka suvartoti iki 2 litrų vandens, kad kompensuoti su prakaitu ir išskyromis netenkamą vandens kiekį. Prakaituojama, kai dėl aukštos temperatūros arba didesnio fizinio krūvio didėja kūno temperatūra. Šis procesas didina druskų koncentraciją kraujo plazmoje ir atsiranda troškulys. Prakaitavimą kontroliuojančios smegenų ląstelės aktyvuojamos, ir prakaito liaukos išskiria vandenį ant odos paviršiaus, kur jis garuodamas sumažina kūno temperatūrą. Todėl aišku, kad sportuojantys ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės per dieną gali ir turi suvartoti žymiai daugiau vandens, negu vidutiniškai rekomenduojama. Jei vandens atsargos organizme neatnaujinamos, silpnėja normali organizmo veikla.

Jei žmogaus organizmas netenka daug vandens, kas tada?

Jei žmogaus organizmas netenka daug vandens, įvyksta dehidratacija. Ji  pasireiškia, kai su vandens netekimu prarandama apie 10 proc. kūno masės. Netekęs 12-20 proc. vandens, organizmas gali žūti. Būdingi dehidratacijos požymiai yra silpnumas, išsekimas, mirtis dėl šilumos smūgio, dėl intoksikacijos medžiagų apykaitos produktais, dėl kraujo klampumo padidėjimo. Be vandens žmogus išgyvena tik 4 – 5 dienas.

Ką reiškia, jei žmogus jaučia troškulį?

Troškulys yra žmogaus per didelės vandens netekties indikatorius, nors troškulio pojūčio mechanizmas atsilieka nuo tikrųjų poreikių. Labai svarbu atsigerti dar neatsiradus troškuliui. Pagyvenusių žmonių troškulio pojūtį sukeliantys mechanizmai ne tokie efektyvūs ir raiškūs, todėl svarbu, kad vyresnio amžiaus asmenys reguliariai gertų dar neatsiradus troškuliui ir išgertų per dieną ne mažiau 2,2 – 3,0 litrus gėrimų, įskaitant  ir vandenį. Dalį dienos vandens poreikio galima papildyti atitinkamu kiekiu meliono, pomidorų, braškių arba kitų vaisių, uogų ar daržovių. Svarbiausia taisyklė - šlapimas turi būti šviesiai gelsvas ar net beveik visiškai bespalvis, kaip vanduo. Tamsesnė šlapimo spalva gali reikšti, jog trūksta skysčių. 

Troškulys atsiranda ir susirgus užkrečiamomis ligomis, apsinuodijus. Šiuo atveju troškulys parodo, kad organizmui reikalingas papildomas vandens kiekis, būtinas susidoroti su kenksmingu agentu ir jį pašalinti iš organizmo.

Kokių medžiagų galime rasti tyrame geriamajame vandenyje?

Natūraliomis sąlygomis vanduo nėra chemiškai grynas, o yra daugiakomponentinis mineralinių druskų tirpalas, kuriame vyrauja Ca2+, Mg2+, Na+, K+, Fe2+ / 3+ katijonai, CO32-, Cl- SO42- anijonai, visi jie vadinami makroelementais) ir būtinieji elementai (dar vadinami biologiškai aktyviais mikroelementais): fluoras, jodas, cinkas, selenas, varis, kobaltas ir kiti. Tai vadinamosios geogeninės medžiagos; jų koncentracijos ir proporcijos vandenyje priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų įvairovės, uolienų, kuriose požeminis vanduo slūgso ar per kurias filtruojasi, pirminės cheminės sudėties.

Vanduo iš butelių – ką reikėtų žinoti?

„Vandeniu iš butelių“ paprastai vadinamas bet koks žmonėms vartoti skirtas vanduo, kuris pramoniniu būdu yra išpilstytas į prekinę tarą, kurią atidaryti gali tik vartotojas. Jeigu butelio etiketėje parašytas prekės pavadinimas yra „Geriamasis vanduo“ ar „Gręžinio vanduo“, reikia suprasti, kad butelyje yra iš esmės toks pat geriamasis vanduo, koks bėga iš viešojo vandentiekio čiaupo. Tiesa, iš tokio vandens kruopščiai pašalinami geležies junginiai, kad jis nebūtų rusvas.

Natūraliu mineraliniu vandeniu ženklinamas vanduo yra paprastai brangesnis. Jau pats jo pavadinimas rodo, kad tai neabejotinai natūralus produktas, t. y., vartotojo nusipirktame butelyje jis yra visai arba beveik visai toks pats, koks yra požeminiame vandeningame sluoksnyje.

Natūralus (geriamasis) mineralinis vanduo – tai neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, pasižymintis tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis, lemiančiomis jo teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms.

Bendra ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija turi būti ne didesnė kaip 8 g/l. Jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido yra daugiau kaip 2 mg/l, etiketėje turi būti aiškiai parašyta šalies, kurioje vanduo bus parduodamas, kalba fluorido koncentracija ir kad dėl padidinto fluorido kiekio vanduo netinkamas vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus.

Etiketėse ženklinamas „šaltinio vandeniu“ irgi yra neužterštoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, tačiau jam keliami ne tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui.

Geriamasis šaltinio vanduo  – tai neužterštoje aplinkoje susidaręs originalios cheminės sudėties požeminis vanduo, kuris nėra oficialiai pripažintas natūraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Nuo natūralaus mineralinio vandens jis skiriasi tik tuo, kad neatitinka vienos ar daugiau natūralaus mineralinio vandens charakteristikų arba dėl kitų priežasčių jis nėra oficialiai pripažintas natūraliu mineraliniu vandeniu.

Šaltinio ir mineralizuoto vandens, prisotinto anglies dvideginiu, ženklinimą etiketėje reikia papildyti nuoroda “prisotintas anglies dvideginiu”.   

Mineralizuotas (geriamasis) vanduo – tai naudojant įvairių rūšių vandenį ir mineralines medžiagas pagamintas vanduo arba praskiestas geriamuoju vandeniu natūralus mineralinis vanduo, pasižymintis troškulį mažinančiomis, gaivinamomis savybėmis. Šis iš esmės dirbtinis mineralinis vanduo žinomas kaip „stalo vanduo“ . Tokio geriamojo mineralinio vandens etiketėse gamintojas nurodo įdėtus į jį komponentus. 

Mineralizuotas vanduo gaminamas iš natūralaus mineralinio vandens, skiedžiant jį geriamuoju vandeniu arba šaltinio vandeniu tokiomis proporcijomis, kurios užtikrintų jo geras juslines ir gaivinamąsias savybes. Vietoj natūralaus mineralinio vandens galima vartoti jo koncentratą, gaunamą išgarinimo būdu.

Mineralizuotas vanduo, kuriame yra ne mažiau kaip 570 mg/l natrio hidrokarbonato ir yra prisotintas anglies dvideginiu, gali būti ženklinamas: “Sodos vanduo”.

Jei geriame kavą bei arbatą, tai kodėl dar reikėtų išgerti tyro vandens?

Kavoje, arbatoje bei kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose yra kofeino, kuris veikia kaip lengvas diuretikas ir išvaro dalį vandens iš organizmo. Todėl vartojantiems daug kavos, vandens papildomai gerti būtina, kad palaikyti optimalų skysčių balansą organizme.

Gerkime vandenį, rūpinkimės savimi ir aplinkiniais ir būkime sveiki!

biel morro ZpKxweXHqkc unsplash

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos