Sidebar

Naujienos

Vasario 9-ąją minint Tarptautinę odontologų dieną, primename apie būtinybę prižiūrėti ir puoselėti savo šypsena bei pasveikinti tuos, kurie rūpinasi mūsų burnos sveikata ir higiena. Miglė Pekarskaitė – Vilniaus universiteto (VU) pirmo kurso odontologijos studentė – pirmą kartą šią dieną mini, kaip savo būsimos, profesijos šventę. Sveikindama esamus ir būsimus kolegas ir visus gražios, sveikos šypsenos mylėtojus, mergina didžiuojasi, kad jos studijuojama programa, šiuo metu, yra itin populiari ir konkurencinga. „Šiais nelengvais visam pasauliui laikais, kai mūsų šypsenos daugiausia slepiamos po apsauginėmis kaukėmis, vis tiek labai svarbu skirti dėmesį savo burnos sveikatai. Virusai, anksčiau ar vėliau, neabejotinai, bus nugalėti, o mes ir vėl vieni kitiems galėsime plačiai šypsotis“, – teigia būsimoji odontologė, ragindama nepamiršti apie kasdienę dantų priežiūrą ir burnos ligų profilaktiką. Taip pat ji sutinka papasakoti, kaip ir kodėl pasirinko šias studijas.
Miglė Pekarskaitė pasakoja, kad tradicija Tarptautinę odontologų dieną visame pasaulyje minėti per šv. Apolonijos, odontologų globėjos, varduves kilo iš žiaurių istorinių įvykių. Pasak legendos, šv. Apolonija gyveno III a. Aleksandrijoje (Egipte). Dėl tikėjimo ji buvo nukankinta, išraunant jai visus dantis. Ir žuvo, sudeginta ant laužo. „Iš pradžių ši moteris buvo laikoma dantų skausmą kenčiančiųjų globėja, – pasakoja VU studentė. – Tačiau XVIII a. garsaus prancūzų odontologo P. Fušaro iniciatyva ji pradėta laikyti odontologų globėja“. Miglė papildo, kad šio žymaus dantų gydytojo praktika buvo ne šalinti sugedusius pacientų dantis, kaip buvo įprasta tais laikais, o juos gydyti ir atkurti kramtymo galimybę.
Medicinos fakultete studijuojanti vilnietė teigia, kad ne tik odontologija yra jos didžioji meilė. „Sostinės senamiestis, Kalnų parkas, apžvalgos aikštelės, Vilniaus universiteto kiemeliai – man gražiausios vietos ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje Lietuvoje“, – prisipažįsta pirmakursė. Ji niekuomet neįsivaizdavo savęs, studijuojančios kituose šalies miestuose ar užsienyje („na, gal nebent trumpam“). Mergina įsitikinusi, kad „namuose – visuomet geriausia“: „Būtent todėl mano siekiamybė nuo gimnazijos klasių, kuomet jau pradėjau pildyti būsimų studijų prioritetų sąrašą, visada buvo Vilniaus universitetas“.
Kodėl Miglė Vilniaus universitetą laiko savo antraisiais namais? Jos tėvai būtent čia baigė studijas. Brolis įgijo bakalauro diplomą, šiuo metu čia tęsia studijas magistrantūroje. „Mūsų visos šeimynos Alma Mater yra Universitas Vilnensis, o sekti tėvų pėdomis yra taip miela ir sentimentalu“, – pasakoja pirmakursė. Dar daugiau – jos tėvai būtent studijuodami ir susipažino. „Jie buvo VU bendrakursiai, tad ir jų ilgaamžė meilė prasidėjo būtent čia“, – teigia Miglė.
Tačiau noras studijuoti būtent Medicinos fakultete, merginos teigimu, jau nebebuvo „šeimos tradicijų tęsinys“. Pekarskų šeima – žurnalistai, filologai, o Miglė – būsimoji gydytoja odontologė. Tačiau nuo pradinės mokyklos laikų ji su didžiausių susidomėjimu klausydavosi mamos laidų apie sveikatą ir tėčio pasakojimų apie darbo patirtis AIDS profilaktikos srityje. „Žavėjimuisi gyvybės mokslais įtaką padarė mano šeima“, – prisimena Miglė. Vėliau, pradėjusi mokytis gimnazijoje, ji vis pasvajodavo apie karjerą medicinoje. „Šis mokslas mane labai traukė. Mokytis mėgau visuomet, o biologijos pamokos, ypač žmogaus anatomijos temos, buvo visada pačios įdomiausios“, – pasakoja mergina, kartą vis dėlto tvirtai apsisprendusi eiti gyvybės mokslų keliu ir praėjusį rudenį įstojusi į VU Medicinos fakultetą.
Mintys apie odontologės darbą Miglę aplankė, kai jai dėl savo sveikatos ir grožio teko nemažai laiko praleisti odontologo kėdėje. „Daug pacientų bijo dantų gydymo. O aš visiškai priešingai – laukdavau vizitų, nes man buvo be galo įdomu, kokios bus tolesnės procedūros, koks turėtų būti rezultatas, kokie mano dantų defektai bus pašalinti“.

Migle Pekarskaite 2

Ne paslaptis, kad stojamasis balas į odontologijos studijas yra labai aukštas. Todėl, nuo pat pradžių buvo abejonių – ar pavyks įstoti? Mergina pagalvodavo, ir apie kitas galimybes., tačiau abejones nugalėti padėjo mama. „Ji vis paklausdavo, kodėl aš vis „nurašau“ odontologijos studijas, – prisiminimais apie būsimos profesijos pasirinkimo dilemą dalijasi mergina. – Aš susimąstydavau: mano pažymiai puikūs, akademiniai pasiekimai pavyzdingi, žinios tikrai gilios. O visi aplinkui kartojo: kas, jeigu ne tu?“
Ir tada visą pasaulį sukaustė pirmoji COVID-19 pandemijos banga. Nuotolinio mokymosi forma mokykloje ir gąsdino savo naujovėmis, ir motyvavo dirbti dar daugiau, visą dėmesį skirti mokslams. „Mano užsispyrimas ir noras nugalėti tuometinės situacijos liūdesį, vedė pirmyn, privertė įveikti nepasitikėjimą savo jėgomis ir aktyviai ruoštis egzaminams namuose“, – pasakoja tuo metu apie studijas dar tik svajojusi abiturientė. Pasak jos, egzaminus mokykloje ji išlaikė žymiai geriau, negu tikėjosi, ir, nedvejodama, pirmu numeriu pasirinko odontologijos studijas Vilniaus universitete.
„Kai sužinojau, kad tikrai įstojau į odontologiją, buvau labai laiminga. Gal net ir ašarėlė ištryško. Gyvenime visuomet taip būna: kai labai nori, stengiesi ir daug dirbi - tikslas tampa pasiekiamas. Tad ir man pavyko“, – iki šiol džiugesio negali paslėpti Miglė, sulaukusi daug šilumos ir pagalbos iš savo šeimos, pedagogų. Palaikymas, kurį ji jautė, besimokydama gimnazijoje, laikydama valstybinius egzaminus ar ką tik įstojusi į Medicinos fakultetą, jai ir toliau padeda „drąsiai žygiuoti Vilniaus universiteto studentės keliu“ ir tikėti, „kad kitaip ir negalėjo būti“.
Be meilės gamtos mokslams Miglė turi ir kitų pomėgių. Didžiausias jų – muzika. Jau dvylika metų ji griežia smuiku. Groja jaunimo simfoniniame orkestre. „Ši veikla man lyg meditacija, dvasinis poilsis. Mylimas smuikelis rankose padeda ištverti karantino vienatvę – nežinau, ką būčiau dariusi be muzikos“, – pasakoja VU studentė. Ji svarstė ir muzikės karjerą, tačiau meilė odontologijai nugalėjo. Būsima gydytoja pataria karantino keliamą įtampą slopinti klausantis muzikos. Niūras mintis jai pačiai neseniai pavyko nugalėti, savarankiškai išmokus „Queen” grupės kūrinį „Bohemian Rhapsody“ skambinti pianinu.
Dar viena neatsiejama merginos gyvenimo dalis – vokiečių kalba. Meilę jai įskiepijo gimnazijos mokytoja. Miglė didžiuojasi, kad geba puikiai kalbėti tiek anglų, tiek vokiečių kalbomis. Ji dažnai pasvajoja apie VU iki pandemijos buvusias labai populiarias studentų mainų programas: „Suprantu, kad mokymosi ar stažavimosi užsienyje dar teks palūkėti. Bet aš esu patriotė ir savo tolesnį gyvenimą įsivaizduoju tik savo šalyje“, – pasikartoja jaunatviško entuziazmo nestokojanti mergina.
Miglė neslepia, kad jos mokykloje ir per valstybinius egzaminus įgyta sėkminga nuotolinio mokymosi patirtis labai padeda ir dabar studijuojant Universitete. „Smagu, kad visi dėstytojai geranoriški. Jie supranta, kad pratybose dalyvauti nuotoliniu būdu yra ne taip lengva, todėl visais įmanomais būdais stengiasi padėti“, – teigia pirmakursė. Anot jos, ne tik dėstytojai, bet ir bendrakursiai stengiasi nuotolinio mokymosi laiką išnaudoti kuo efektyviau: kuo daugiau dėmesio skirti papildomam pasiskaitymui ar pasikartojimui. „Žinoma, visuomet siekiame bendrauti su dėstytojais, jausti ir patys suteikti atgalinį ryšį. Neabejoju, kad bendromis pastangomis nugalėsime šią „specifinę, už kompiuterio ekrano kartais įsiviešpataujančią nuotolinę tylą“, – aiškina Miglė.
Studentė džiaugiasi, kad ką tik pasibaigusios pirmosios sesijos rezultatai yra geri ir „kojos nepakišo“ galimi nuotolinio mokymo iššūkiai: netyčia namuose dingusi elektra, nutrūkęs interneto ryšys ar remontą būtent tuo metu sugalvoję daryti kaimynai. Jos teigimu, pandemijos ir karantino pamokos yra vertingos, moko nenuvertinti savęs, pasitikėti savo jėgomis, dirbti įvairiomis sąlygomis ir tvirtai siekti savo tikslų.
Miglė prisipažįsta, kad būti ypatinga, Vilniaus universiteto COVID-19 pandemijos laikotarpio, pirmakursių laida yra didelė atsakomybė. Ji jaučiasi Universiteto bendruomenės dalimi – viskas yra įdomu, nepatirta: „Gyvai visi matėmės vos tik keletą kartų. Kai kurių kurso ar grupės draugų vardus dar sunku įsiminti. Bet tai tikrai yra kažkas neįprasto. Jaučiamės ypatingi „pandemijos pirmakursiai“. Būsimos odontologės nuomone, visą laiką bendrauti su bendrakursiais tik per „teams‘us“ gal ir nėra linksma, bet tikrai yra labai originalu – jokie prieš tai buvę pirmakursiai panašios patirties neturėjo.
Šių laikų odontologija yra itin pažengusi ir ją puošia daug naujų mokslinių ir techninių laimėjimų, mažinančių paciento diskomfortą bei trumpinančių gydymo laiką. Miglė didžiuojuosi savo būsima profesija, savo studijomis Medicinos fakultete ir savo ateities perspektyvomis. „Odontologija – praktiška specialybė, bet ji labai panaši į muzikanto profesiją: jai taip pat reikia meilės ir meniškumo. Būti puikiu odontologu ar muzikantu turi ruoštis nuo mažens, daug mokytis ir savo įgūdžius lavinti visą gyvenimą“, – samprotauja studentė. Visą savo profesinį talentą ji žada skirti kūrybai: kurti sveikas ir laimingas žmonių šypsenas.

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos