Sidebar

Naujienos

LRT metų apdovanojimai filmavimasNuotraukoje profesorius dr. Arvydas Laurinavičius

LRT apdovanojimuose „Metų atradimu“ tapo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius, Biomedicinos mokslų instituto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vadovas, Valstybino patologijos centro direktorius, dr. Arvydas Laurinavičius. Jis ir jo bendraminčių komanda įvertinti kaip unikalių erdvinės analitikos metodų kūrėjai. „Lietuvoje yra daug stiprių mokslininkų. Mūsų komanda formuojasi tarsi debesis iš labai skirtingos kompetencijos žmonių. Susiformavo kritinė masė ir pradeda „lyti“..., – teigia garbingo titulo laureatas. – Smagu būti pastebėtiems. Skaitmeninė patologija ir dirbtinio intelekto sistemos yra nauja sritis, kur daug nepramintų takų“.

Šis apdovanojimas, pasak profesoriaus, yra paskatinimas tikėti savo jėgomis ir judėti į priekį. O dar – tai nueito kelio įvertinimas. Apie šio kelio atradimus ir įkvėpimo šaltinius kalbamės su „Metų atradimu“ prof. Arvydu Laurinavičiumi.

Ar svajojote tapti mokslininku?

Gimiau Vilniuje. 1981 metais baigdamas mokyklą, jau tvirtai žinojau – stosiu į Vilniaus universitetą. Studijavau labai sistemingai, visus egzaminus išlaikiau maksimaliu balu. Pirmieji trys studijų metai buvo ypač įdomūs. Baziniai dalykai tarsi formavo visuminį supratimą, kaip sudarytas žmogaus organizmas, kokie dėsniai jį valdo. Vėlesniuose kursuose buvo sunkiau sukaupti dėmesį, klinikiniuose dalykuose atsirado daugiau praktinių – „antrinių“ dalykų. Gal ir dėl to, kad ketvirtame kurse jau buvau pasirinkęs kelią: VU patologijos profesorius Ruvinas Ptašekas pasiūlė, baigus studijas, dirbti mokslinį darbą katedroje. Tai buvo sunkus pasirinkimas, jau buvau pradėjęs operuoti žiurkes pas mikrochirurgus – tuo metu tai buvo bene moderniausia medicinos sritis. Manau, kad tada ir teko išsiaiškinti, apie ką svajoju, per tris savaites apsisprendžiau. Tiesą sakant, stodamas į Universitetą, galvojau dar apie biofizikos studijas, taigi ratas apsisuko.

Mano „antras universitetas“ buvo VU folkloro ansamblis „Ratilio“, kur sutikau puikių draugų ir iš kitų fakultetų. Tai buvo veržimosi iš sovietinės pseudokultūros laikas. Mūsų ekspedicijos į kaimus, bandymai susidainuoti troboje prie stalo su žemaičiais, o paskui tų vibracijų perkėlimas į dideles scenas man atrodo vienas prasmingiausių mano gyvenimo epizodų.

1 RennkeNuotraukoje: Su profesoriumi Helmut G. Rennke ir kolegomis Brigham and Women’s ligoninėje. Bostonas 1997 m.

Ar Jūsų gyvenime buvo, yra žymus žmogus, profesionalas, asmenybė, kuri tapo pavyzdžiu Jūsų veikloje?

Buvo, yra, ir ne vienas. Mokytojai, iš kurių sėmiausi profesijos paslapčių. Tai vadinama „tacit knowledge“ – ko nėra knygose ar mokslo literatūroje, kas įgyjama tik gyvai bendraujant, kartu sprendžiant darbines ir gyvenimo problemas.
Man sekėsi su mokytojais ne tik Alma Mater. Maskvoje mano doktorantūros vadovas buvo prof. V. A. Varšavskij – vienas žymiausių Rusijos inkstų patologų, puikus pedagogas ir taurus žmogus.
Bostone (JAV) dvejus metus stažavausi pas prof. Helmut Rennke, pasaulinio garso inkstų patologą, iš kurio mokiausi vokiškos logikos ir karšto Lotynų Amerikos temperamento (jo tėvas buvo vokiečių socialdemokratas, dar iki karo persikėlęs į Čilę). Iš jo išmokau svarbiausio – vertybinio požiūrio kasdienybėje. Ir dabar bendraujame, konsultuoja mus sudėtingais atvejais. Kas porą metų pavyksta jį aplankyti.
Bostone taip pat susipažinau ir su patologu dr. Polium Raslavičium (Paul Raslavicus), su tėvais po karo pasitraukusiu iš Lietuvos. Beje, jo mama buvo chirurgo prof. V. Kuzmos mokinė, dirbo Tauragės ligoninėje. Polius baigė medicinos ir patologijos studijas JAV, buvo išrinktas Amerikos patologų kolegijos prezidentu. Jis man yra tikro stratego pavyzdys, matantis ateitį ir bet kurioje situacijoje randantis sprendimus. Draugaujame jau ketvirtį amžiaus ir esame tarsi viena šeima.
Inkstų patologijos 1994 metais mokiausi ir pas Dr. Joną Valaitį. Jis buvo Čikagos Lutheran General ligoninės Patologijos departamento vadovas. Pirmą kartą susidūriau su Vakarų pasaulio patologijos pasauliu. Dr. Valaitis buvo labai ryški asmenybė, aktyvus Amerikos lietuvių ir socialdemokratijos veikėjas. Gerai įsiminiau tiesas, dažnai kartotas jo patologijos rezidentams, kad 3 dalykai sukuria žmogų – talentas, charakteris ir darbas.

„Metų atradimo“ titulas suteiktas Jūsų komandai už sukurtus metodus, padedančius tiksliau prognozuoti onkologinių ligų eigą. Papasakokite, kuo svarbus šis atradimas? Kas dirbo Jūsų komandoje?

Mūsų darbai susiję su naujomis galimybėmis, kurias suteikia skaitmeninė patologija. Ligos pažeistų audinių mikroskopiniuose vaizduose yra gausu duomenų, kuriuos patologai „perskaito“ akimis. Dažnai tai yra kritinis ligos diagnozės etapas, darantis įtaką paciento gydymo pasirinkimams. Skaitmeninių vaizdų duomenis galima žymiai galingiau ir tiksliau perskaityti vaizdo analizės bei dirbtinio intelekto algoritmais. Šie algoritmai leidžia objektyvizuoti žmogaus akimi nepamatuojamus ir net nematomus ligos požymius. Daug naudingos informacijos slypi audinio mikroaplinkos erdviniuose aspektuose. Nemažai mokslo ir verslo komandų intensyviai dirba šioje srityje. Veiklos bei galimybių laukas labai platus – padauginkite medicinos sritis, ligų įvairovę, organus, gydymo metodus iš sparčiai augančio dirbtinio intelekto metodų arsenalo.

Mes radome savo nišą, pirmieji ir iki šiol bene vieninteliai pasaulyje, plėtodami šešiakampių gardelių erdvinės analitikos metodus patologijos srityje. Prieš 7 metus pradėjome ir iki šiol dirbame su prancūzų mokslininkais Benoit Plancoulaine ir Paulette Herlin. Vėliau prisijungė Allan Rasmusson, duomenų mokslininkas iš Danijos, atvykęs pas mus prieš 5 metus pagal ES Marie Curie programą. Dabar mūsų yra daug – patologai, bioinformatikai, genetikai, doktorantai – Renaldas Augulis, Dovilė Žilėnaitė, Aušrinė Nestarenkaitė, Aida Laurinavičienė, Gedmantė Radžiuvienė, Mindaugas Morkūnas. Sunku pasakyti, kur baigiasi komanda. Kaip jau minėjau, esame lyg debesis – atvira sistema...

2 RaslaviciusNuotraukoje: Su Dr. Poliumi Raslavičiumi. Vilnius 2014 m.

Papasakokite, kaip gimsta inovacijos?

Dažniausiai netikėtai! Bet prieš tai būna daug atkaklaus darbo, sprendžiant, atrodo, keistas problemas, kurias dažnai pats susikuri, ar gal greičiau jauti, kad ten kažkas paslėpta. Ir dažniausiai, sprendimai gimsta bendraujant. Žmonės problemą supranta skirtingai, bet diskutuodami, indukuoja vienas kito mąstymą, ir tada kažkam „spragteli“. Pavyzdžiui, su prancūzais ilgai „laužėmės“ į komercinį vaizdo analizės paketą, norėdami įdiegti gardelių algoritmą. Kol supratome, kad galime tiesiog papildomai apdoroti vaizdo analizės duomenis. Taip gimė savarankiški „medaus korio“ analitiniai algoritmai.

Vėliau šiuos algoritmus pritaikėme erdvinei naviko mikroaplinkos analizei, sukūrėme „sąveikos zonos“ ir „imunogradiento“ metodus: naviko mikroskopiniame vaizde automatiškai aptinkame vietas, kur „susitinka“ vėžio ir šeimininko audiniai, ir pamatuojame imuninių ląstelių tankio pokyčius naviko kryptimi. Erdviniai duomenys dažnai atspindi ir proceso dinamiką, šiuo atveju – priešnavikinio atsako stiprumą. Taip iš statiško vaizdo gauname naudingą informaciją, kuri leidžia prognozuoti ligos eigą. Šie eksperimentai užtruko gal pusantrų metų atkaklaus darbo. Su Allanu ir kitais tobulinome matematines taisykles, tikrinome, kaip jos veikia praktikoje. Galiu tik pasikartoti, idėjos gimsta bedirbant ir reikalauja daug kantrybės jas įgyvendinant.

Profesoriau, ką Jums pačiam reiškia šie moksliniai pasiekimai? Kokios idėjos dar laukia įgyvendinimo ateityje?

Mūsų komanda ir jos darbai yra pastebėti pasaulyje, esame vertinami kaip unikalių erdvinės analitikos metodų kūrėjai. Man smagu stebėti mūsų pačių evoliuciją, kaip prisijungę jauni žmonės įgyja pasitikėjimo savo jėgomis, pradeda savarankiškai analizuoti, kelti idėjas. Šiuolaikiniame moksle nieko negali nuveikti vienas.
Dar vienas ypatumas – mūsų didžioji darbo dalis vyksta su pikseliais ir skaičiais, gyvename tarsi skaitmeninėje erdvėje – patologijos mikrokosmose. Kuriame vizijas, duodame darbo kompiuteriams, aptariame rezultatus. Ir vėl sukame ratą.
Šiuo metu testuojame naują gilaus mokymo analizės metodą, kuris iš vieno histologinio naviko vaizdo duoda tokius prognostinius modelius, apie kuriuos dar niekas nesvajojo. Problema tik „žmogiškai“ paaiškinti, ką šie dirbtinio intelekto modeliai iš tikro mato ir pamatuoja. Iš tikro kompiuteriai mus pranoksta, šiuolaikinė medicina jau pradeda su tuo susitaikyti...

3 PtašekNuotraukoje: Su Vilniaus universiteto patologijos profesoriumi Ruvinu Ptašeku. Vilnius 2008 m.

Iš kur Jūs, kaip mokslininkas, semiatės įkvėpimo? Ar turite kokią nors sėkmės formulę, padedančią Jums siekti užsibrėžtų tikslų?

Įkvėpimas ateina iš paties mokslo. Tai tarsi uždaras ciklas, kuris įsisuka ir nepaleidžia. Įgyvendinta idėja atveria naujas perspektyvas. Kažkas lieka neįgyvendinta dėl laiko ar pajėgumų stokos, ar tampa nebeaktualu. Sėkmės formulė gana banali – idėjos, diskusija, atkaklus komandinis darbas, bet svarbiausia – žengti pirmą žingsnį, kad ir nedidelį.

Koks Jūsų idealus laisvalaikis? Jūsų mylimiausia knyga, sporto šaka, kino filmas, muzikos kūrinys?

Mėgstu vaikščioti laukais ir miškais, užsiimti žemės ūkiu aplink namus. Mylimiausių yra daug, pirmiausia į galvą ateina Michailo Bulgakovo kūrinys „Meistras ir Margarita“, krepšinis, romantinė komedija „Forrest Gump“, vokalinio džiazo grupės „Ink Spots“ kompozicijos.

Ko norėtumėte palinkėti visiems, einantiems nelengvu, bet nepaprastai įdomiu mokslinio pasaulio pažinimo keliu?

Kurioje srityje bedirbtumėte, linkiu pažadinti savyje smalsumą, pastebėti iššūkius ir rasti jiems sprendimus. Nebūtinai lengviausias kelias yra pats teisingiausias, nebijokite su komanda eiti į „džiungles“ ir grįšite su laimikiu.

4 Valaitis Churg Laurinavicius NY 1994Nuotraukoje: Su dr. Jonu Valaičiu, Lutheran General ligoninės Čikagoje Patologijos departamento vadovu (kairėje) ir dr. Jacob Churg (centre). Niujorkas 1994 m.

Inkstų patologijos stažuotėje. Harvardo Medicinos mokykla Bostonas 1996 1997Nuotraukoje: Inkstų patologijos stažuotėje. Harvardo Medicinos mokykla, Bostonas, 1996-1997.

Mokslo komandaNuotraukoje: 2020 m. LRT Metų atradimas – prof. Arvydas Laurinavičius ir jo mokslo komanda.

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos