Sidebar

Naujienos

Šiais metais vienam žymiausių vakcinacijos mokslo ir praktikos pradininkų Lietuvoje, VU bendrosios patologijos profesoriui Augustui Liudvikui Bekiu sukanka 250 metų. Šio mokslininko nutiestas skiepų kelias į XIX a. pradžios Vilnių – iki šiol gyvybiškai svarbus žinių ir sveikatos šaltinis kiekvienam.

Augustas Liudvikas Bekiu (August Louis Bécu, 1771–1824) – prancūzų kilmės mokslininkas, filosofijos ir medicinos daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, vakcinacijos pradininkas Lietuvoje.

1779–1799 m.  Augustas Bekiu buvo patologijos ir farmakologijos profesorių adjunktas, 1800 m. – paskirtas profesoriumi. 1803–1824 m. su neilgomis pertraukomis Vilniaus universitete dėstė patologiją ir higieną.

1803 m. buvo išleista jo knyga „Apie vakciną“. Joje pateikiama išsami raupų paplitimo istorija, supažindinama su E. Dženerio atrastu skiepijimo nuo raupų metodu, raupų ligos diferencine diagnostika, sergančio vaiko slauga ir gydymu. Kreipimesi į tėvus aiškinama skiepijimo nuo raupų nauda ir būtinybė, siekiant apsaugoti vaikus nuo sunkios ligos ar net mirties.

A. L. Bekiu  – ne tik vakcinacijos pradininkas Lietuvoje, bet ir žymus ligoninių reformatorius. Savo knygoje „Apie tobulas ligonines“ (1807) pateikia naujo tipo ligoninės-gydymo įstaigos viziją: „Ligoninė turi bet kuriuo metu priimti sergantįjį; ligonis kuo greičiau turi gyti ir sveikti ir tuo pačiu, kuo greičiau išvykti iš ligoninės, kad jo vietą galėtų užimti kitas. „Tobula ligoninė“ – tai ne „špitolė“ (prieglauda), bet gydymo įstaiga, tikra ligoninė“.

1805 m. kartu su Jozefu Franku bei kitais kolegomis įkūrė Vilniaus medicinos draugiją, 1808 m. –  Vakcinacijos institutą.

Bekiu1 Copy

 

 

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos