Sidebar

Naujienos

Artėjant valstybinių brandos egzaminų laikotarpiui, itin aktualiu klausimu tampa būsimų studijų pasirinkimas, o jį kartais nulemia ne tik mokslo pasiekimai ar egzaminų įvertinimai. 2020 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas parodė, kad 2015–2020 m. mokslus aukštosiose mokyklose tęsiančių moksleivių dalis mažėjo visose socialinėse grupėse, tačiau daugiausia – net trečdaliu – tarp vidutinio ir žemo socialinio-ekonominio statuso moksleivių. Viena to priežasčių yra patiriami finansiniai sunkumai, lėmę nedžiuginančią statistiką – į universitetus mažų pajamų šeimų moksleiviai įstojo beveik 3 kartus rečiau.

Didžiausias iššūkis – finansiniai sunkumai

Su finansiniais sunkumais susijusias problemas Lietuvoje sprendžia ir valstybė, ir pačios aukštojo mokslo institucijos, siekdamos užtikrinti mokslo prieinamumą visiems norintiems studijuoti. Vis dėlto ne visos priemonės veiksmingos – dėl skirtingų moksleivių galimybių ir pasiekimų didesnis valstybės finansuojamų vietų skaičius nelėmė ryškių pokyčių. VU Verslo mokyklos strateginių verslo partnerysčių vadovė Aneta Šlekytė-Kaminienė sako, kad tokiam rezultatui įtakos gali turėti ir kiti iššūkiai, su kuriais susiduria abiturientai.

„Mano profesinė patirtis rodo, kad vaikai, kilę iš socialiai remtinų šeimų, susiduria ne tik su finansiniais iššūkiais, kurie susiję su pragyvenimo išlaidomis – būsto ir tikslingai pragyvenimui reikalingų lėšų trūkumu, bet ir su iškylančiais klausimais, kaip integruosis studijų bendruomenėje, kaip pavyks užmegzti tvirtus ryšius, kurie padėtų naujame socialiniame lauke integruotis ir gerai jaustis. Be abejo, valstybės ar aukštųjų mokyklų skiriama pagalba ar parama yra svarbi. Konkretus pavyzdys – Vilniaus savivaldybės pagalba ieškant būsto ar prisidedant prie išlaidų už jį dengimo“, – sako A. Šlekytė-Kaminienė.

Tačiau moksleiviai iš finansinius sunkumus patiriančių šeimų studijas aukštosiose mokyklose iškeičia į profesinį išsilavinimą dar nesusidūrę su galimomis pragyvenimo ar kitomis išlaidomis. Aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas atskleidė, kad tarp žemesnio socialinio-ekonominio statuso moksleivių aukštojo universitetinio mokslo patrauklumas vertinamas prasčiau nei koleginio ir ypač profesinio mokymo. Ir nors studijos universitete gali būti patrauklios dėl su jomis siejamų pozityvių traukos veiksnių – akademinių galimybių, didelių pajamų po studijų, rinktis studijas kolegijoje ir profesinį mokymą skatina mažiau atvirai ambicingi profesiniai motyvai ir šių išsilavinimo alternatyvų prieinamumas, studijų trukmė.

„Be to, dėl mažesnių pasiekimų žemesnio socialinio-ekonominio statuso moksleiviai gali rečiau pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, o profesinė patirtis liudija, kad jaunuoliai, kilę iš socialiai remtinų šeimų, retai svarsto paskolų studijoms alternatyvą. Tokiais atvejais didelę reikšmę turi papildomos stipendijos“, – sako VU Verslo mokyklos atstovė.

Finansinė pagalba svarbi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu

Nors aukštojo mokslo prieinamumas gali būti ribotas finansinius sunkumus patiriančių šeimų moksleiviams, tyrimas rodo, kad studijų kaina, negavus valstybės finansavimo, visų socialinių grupių šeimoms sukeltų finansinių sunkumų, ypač šiandien, kai papildomas kliūtis lemia ir koronaviruso pandemija. Pasak VU Teisės fakulteto studijų prodekano doc. Haroldo Šinkūno, tai jau tampa dideliu iššūkiu visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.

„Viena vertus, dėl COVID-19 pandemijos dalis Lietuvos abiturientų, kurie greičiausiai būtų rinkęsi studijas užsienyje, lieka Lietuvoje. Kita vertus, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos apribojo mūsų moksleivių galimybes studijuoti šalyje, kurioje studijos aukštosiose mokyklose tarp mūsų abiturientų buvo gana populiarios. Nepaisant šių iššūkių, gabūs ir motyvuoti jaunuoliai lieka Lietuvoje ir studijoms renkasi VU ar kitas Lietuvoje veikiančias aukštąsias mokyklas, todėl turime užtikrinti gerą tų studijų prieinamumą“, – sako doc. H. Šinkūnas.

Pasak VU Teisės fakulteto studijų prodekano, svarbus aspektas, motyvuojantis abiturientus rinktis studijoms Lietuvos universitetus ir kolegijas – ne tik derama studijų kokybė, bet ir adekvatus valstybės skiriamų lėšų dydis studijų vietoms aukštosiose mokyklose finansuoti, nesumažėjęs nepaisant sudėtingo pandeminio laikotarpio.

„Studijų prieinamumo, o kartu ir socialinės atskirties mažinimo aspektu yra svarbūs ir kiti finansiniai instrumentai. Pavyzdžiui, čia galima paminėti Valstybinio socialinio fondo skiriamas socialines stipendijas, kurias gali gauti, mano duomenimis, ne mažiau kaip šeši šimtai socialiai remtinų asmenų. Maždaug penkiasdešimt stipendijų numatoma skirti užsienio lietuviams, taip paskatinant juos ne tik pasirinkti studijas Lietuvoje, bet ir sugrįžti į ją. Turint omeny su pedagogų rengimu susijusius iššūkius ir vis dar Lietuvos poreikiams aiškiai nepakankamą pedagogikos studijų populiarumą, gera žinia yra tai, kad šias studijas pasirinkusiems asmenims skiriama 300 eurų per mėnesį parama, o vien tik Vilniaus universitete tokią paramą gauna daugiau kaip 250 studentų“, – pasakoja doc. H. Šinkūnas.

Stipendija, skatinanti spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas

Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą Lietuvoje, VU įsteigė specialią 450-mečio stipendiją, skirtą studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Pirmuosius studijų metus – nuo rugsėjo iki birželio mėnesio – 200 eurų stipendija bus mokama net 100 gabiausių, tačiau finansų stokojančių studentų.

„Kiekvienas gabus moksleivis turi turėti galimybę siekti aukštojo mokslo nepaisant jo turtinės padėties, todėl VU kelia sau uždavinį mažinti socialinę atskirtį, kuri ypač skaudi Lietuvos regionuose. Tikime, kad šios stipendijos taps investicija į valstybės ateitį, nes suteiks galimybę mokytis tiems, kuriems finansinė padėtis gali tapti realia kliūtimi kelyje žinių link“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Į šią stipendiją praėjusiais metais pretendavo abiturientai iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių ir rajonų, o stipendininkų priėmimo balo vidurkis buvo 8,07. Šios stipendijos galimybe pasinaudojo ir studentas su aukštesniu nei 10 priėmimo balu, kai papildomi balai skiriami už kitus pasiekimus moksle, stipendiją gavo ir abiturientas, turintis 9,96 priėmimo balą, jo pajamos įvertintos 0 eurų per mėnesį. Vidutinės 450-mečio stipendijas gavusių asmenų pajamos siekė 175 eurus per mėnesį vienam šeimos nariui, o apie 20 proc. stipendininkų šeimos neturėjo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų.

Į VU 450-mečio stipendiją pretenduoti gali stojantieji, kurie pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų prašyme pirmu numeriu renkasi studijas VU, kurių šeimos mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėnesius vienam asmeniui buvo ne daugiau nei 350 eurų, kurie nėra anksčiau įgiję bakalauro ar magistro kvalifikacinio laipsnio ir nėra gavę VU gimtadienio stipendijos. Paraiškos stipendijai gauti priimamos iki rugpjūčio 18 d.

Be 450-mečio stipendijos, stojantieji į VU gali pretenduoti į socialinę stipendiją, kuria besinaudojantiems kas mėnesį skiriama 260 eurų, gauti tikslines išmokas studijų prieinamumui didinti, kai studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, skiriama 160 eurų kas mėnesį visus studijų metus. Studentai gali pasinaudoti ir sumokėtos studijų kainos kompensavimo galimybe, kai geriausiai valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys studentai kartą per metus gali susigrąžinti už studijas sumokėtą studijų kainą. Kasmet studijų kaina grąžinama daugiau nei 200 pirmosios ir antrosiosI pakopos VU studentų.

 

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos