Viceministrės pareigas neseniai pradėjusi eiti Aušra Bilotienė Motiejūnienė Sveikatos apsaugos ministerijoje kuruos visuomenės sveikatą. Kaip tik šiomis dienomis, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ji įgijo mokslo daktarės laipsnį, apsigynusi disertaciją „Hospitalizacijų po pakartotinio atvykimo į skubios pagalbos skyrių problema ligoninėje, jų įtaka paslaugų kokybei būdai jas valdyti“. Jau buvusi doktorantė džiaugiasi, kad doktorantūros studijų metu įgytą patirtį ir kompetencijas galės pritaikyti Lietuvos sveikatos sistemos stiprinimui: „Sveikatos mokslai, visuomenės sveikata yra valstybės gerovės pagrindas, todėl šiai sričiai turi būti skiriamas svarbiausias dėmesys ypač dabar, kai visi kovojame su pasauline pandemija“
Iki šiol VU ligoninės Santaros klinikose (VULSK) direktore valdymui dirbusi viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė pastebėjo, kad visame pasaulyje kasmet didėjant pacientų, besikreipiančių į Skubios pagalbos skyrių (SPS), skaičiui, didėja išlaidos, skiriamos sveikatos apsaugai. O būtent kreipimųsi į SPS skaičius yra glaudžiai susijęs su gyventojų nedarbo lygiu, sveikatos paslaugų prieinamumu alternatyvios pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų gyvenamąja vietove ir skiriasi tarp skirtingų sveikatos apsaugos sistemų organizacinių ypatumų.
„Mano daktaro disertacijos tikslas – įvertinti pacientų pakartotinio atvykimo į VULSK SPS su hospitalizacija 30-mties dienų laikotarpyje dažnį, sąlygojančias priežastis, įvertinti susijusius kaštus ir sukurti prognostinį įrankį, leidžiantį dar pirmojo apsilankymo metu įvertinti pakartotinio atvykimo 30-mties dienų laikotarpyje riziką“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė.
Jos nuomone, pakartotinio atvykimo dažnis susideda iš daugelio faktorių (ligos progresavimas, gydymo klaidos, vėlyva diagnozė ar neteisingai nustatyta ligos diagnozė). Tačiau jo dažnis gali būti traktuojamas kaip nekokybiškos sveikatos priežiūros rodiklis, demonstruojantis didesnį nepatenkintų sveikatos paslaugos kokybe pacientų skaičių. Neplanuotų pakartotinių paciento sugrįžimų į SPS stebėsena yra tiek skubios pagalbos veiklos, tiek gydytojų darbo kokybės, tiek ir sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo kokybės rodiklis. Neretai pakartotinis atvykimas į gydymo įstaigą dar yra klasifikuojamas kaip nepageidaujamas įvykis.
Aušros Bilotienės Motijūnienės daktaro disertacijoje tiriami pakartotinio pacientų atvykimo (PA) į skubios pagalbos skyrių (SPS) su hospitalizacija 30-ties dienų laikotarpyje dažnis, priežastys, išeitys, įvertinami susiję kaštai. Įvertinus pakartotinį atvykimą galinčius sąlygoti veiksnius, sukurtas aukšto patikimumo prognostinis įrankis, leidžiantis dar pirmo paciento atvykimo į SPS skyrių įvertinti ir atpažinti pacientus, kurie turi riziką pakartotinai atvykti į skubios pagalbos skyrių.
„Disertacijoje pateiktas modelis nesudėtingas naudoti. Nereikia įvesti duomenų, susijusių su paciento ankstesniais apsilankymais SPS, praeityje buvusiu gydymu ligoninės sąlygomis, gretutiniais susirgimais ir jų eiga, – pabrėžia viceministrė – Naudojama tik su dabartiniu paciento apsilankymu susijusią informacija“. Mokslo daktarė džiaugiasi, kad jos sukurto modelio tikslumas, specifiškumas ir jautrumas parodė, kad jis tinkamas naudoti klinikinėje praktikoje. Tikimasi, kad priemonė turės poveikį klinikiniam veiksmingumui, sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumui ir pacientų saugumui.