Sidebar

Naujienos

rugile

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Studentų mokslinės veiklos tinklas (SMVT) vienija moksline veikla besidominčius ir joje dalyvaujančius visų studijų krypčių ir formų studentus bei mokslininkus. Kasmet jų parengti darbai vertinami, tezės pristatomos kasmetinėje plenarinėje SMVT konferencijoje. Šiemet tarp geriausiais pripažintų mokslinių darbų net keli yra VU MF VI kurso medicinos studentės Rugilės Kručaitės. VU bendruomenė nuoširdžiai sveikina jaunąją mokslininkę su reikšmingais pasiekimais!  

Kas lėmė Rugilės apsisprendimą pasukti nelengvu, bet labai įdomiu medicinos mokslo pažinimo keliu? Mananti, kad XXI amžiuje yra daug svarbiau išmokti susirasti reikiamą informaciją, o ne stengtis mintinai išmokti kuo didesnį jos kiekį, mergina sutiko pasidalinti savo įžvalgomis. Tikimės, kad MF studentės patirtis padės apsispręsti ir tiems, kas, galbūt, dar tik svajoja apie mokslinę-tiriamąją veiklą, plečia ir gilina savo žinias, tobulina kompetencijas.

- Pradėkime nuo pradžių. Rugile, kodėl Jūs pasirinkote medicinos studijas Vilniaus universitete? Kas Jus paskatino užsiimti moksline veikla?

Mane visuomet domino biomedicinos ir tikslieji mokslai. Puikiai išlaikius valstybinius egzaminus teliko apsispręsti, kokia konkrečiai studijų kryptis mane domina labiausiai. Kadangi medicina visada buvo vienas pagrindinių mano prioritetų, abejonių, ką rinktis, tiesiog savaime nebeliko.

Mano mama – gydytoja. Tai irgi turėjo įtakos apsisprendimui. Tėtis, nors ir ne gydytojas, bet irgi skatino rinktis šią kilnią specialybę. Svarstymų dėl universiteto nebuvo – iškart žinojau, kad noriu mokytis VU Medicinos fakultete.

Ar studijos čia lengvos? Tikrai ne. Mokymasis užima pakankamai daug laiko, neretai reikia mintinai išmokti daug medžiagos. Nemanau, kad tai visada veiksminga, nes kai kurie dalykai nuolat kinta, medicinos mokslas vis labiau tobulėja. Todėl, mano nuomone, svarbu yra ir mokėti pasitikrinti naujausią informaciją internete bei knygose. Nepaisant sunkaus studijų proceso, atradus savo mėgstamą medicinos sritį, mokymasis palengvėja, juk yra daug įdomiau mokytis tai, kas patinka.

Susidomėjimas radiologija ir noras kuo daugiau sužinoti apie šią medicinos mokslo šaką lėmė mano aktyvų įsitraukimą į mokslinę veiklą. Džiaugiuosi, kad būtent Medicinos fakultete studentai yra išties skatinami užsiimti moksline veikla. Tai atveria  didesnes studijų ir ateities karjeros galimybes.

- Kaip gimė Jūsų moksliniai darbai ir tezės? Gal galėtumėte jas trumpai pristatyti? Kokia Jūsų tyrimų nauda visuomenei?

Kasmet studentų ar jų grupių parengtus mokslinius darbus vertina Mokslo komitetas – prieš SMVT konferenciją grupėje arba sekcijoje suburta VU MF kompetentingų asmenų grupė. Šiemet SMVT dalyvių tezes dar papildomai skaitė ir vertino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) Gyvybės mokslų inovacijų ekspertai. Jie atrinko inovatyvumu pasižyminčias tezes, turinčias komercinio potencialo. Tarp jų ir kelios mano tezės, už kiekvienos jų slypi ilgas ir sunkus mano darbas.

Pirmoji tezė – „Dirbtiniais neuroniniais tinklais paremto visiškai automatizuoto kepenų venų segmentavimo palyginamasis įvertinimas“. Ji skirta palyginti dirbtinio intelekto ir žmogaus atliktus kepenų venų žymėjimus. Tyrimas yra svarbus tuo, kad dirbtinis intelektas gali ženkliai sutaupyti brangų gydytojo laiką ir supaprastinti žymėjimų procesą. Kepenų venų žymėjimai yra reikšmingi, nustatant priešoperacinį kepenų tūrį, tuomet kiekvienam pacientui mililitrų tikslumu galima suplanuoti bet kokią kepenų intervenciją, įvertinti riziką ir prognozuoti pooperacinį gijimą. Tai atveria galimybes personalizuotai medicinai. Ne veltui šio tyrimo aktualumą įžvelgė ir įvertino MITA.

Kita tezė – „Presakralinio absceso transosalinis drenavimas: klinikinis atvejis“ – apžvelgia išskirtinį drenavimo per kaulą būdą, retai naudojamą klinikinėje praktikoje, tačiau kartais vienintelį santykinai saugų ir efektyvų metodą sudėtingos lokalizacijos abscesui drenuoti. Džiugu paminėti ir tai, kad mūsų parengtą straipsnį apie šį klinikinį atvejį šiais metais išspausdino ir mokslinis žurnalas „Acta medica Lituanica“.

- Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti tikrasis mokslininkas?

Esu įsitikinusi, kad pirmiausia mokslininkas turėtų būti smalsus ir nuoširdžiai domėtis sritimi, kurioje dirba. Aišku, jis privalėtų būti ir atkaklus, ir užsispyręs. Tam, kad profesiniame kelyje pasitaikius kliūtims, galėtų lengvai jas įveikti. Juk ištikus nesėkmėms, viskas priklauso nuo žmogaus – ar jis įveiks iškilusius iššūkius, ar ne. Žinoma, kaip ir visur, taip ir mokslininko karjeroje vaizduotė vaidina svarbų vaidmenį. Nes, kaip yra pasakęs vienas iš mano mylimų mokslininkų Albertas Einšteinas: „Logika nuves tave nuo A iki B. Vaizduotė – visur“.

- Ar turite žmogų, asmenybę, kieno pavyzdžiu norėtumėte sekti gyvenime?

Iš tiesų įkvėpimo galiu ieškoti daugybėje žmonių. Tiek savo pačios šeimoje, tiek savyje, tiek tarp daug pasiekusių pasaulio mokslininkų. Galbūt didžiausias pavyzdys man yra Marija Kiuri – viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė. Labai norėtųsi, kad kuo daugiau moterų pasaulyje pasiektų tokias mokslo aukštumas. Nuoširdžiai tuo tikiu ir labai to laukiu.

- Kokie Jūsų gyvenimo interesai?

Be medicinos studijų šiuo metu aktyviai mokausi prancūzų kalbos, labai tikiuosi artimiausiu metu šnekėti laisvai šia nuostabia ir pasaulyje labai populiaria kalba. Taip pat man labai patinka keliauti, norėčiau pamatyti kuo daugiau pasaulio įdomybių. Stengiuosi gyventi aktyviai – žiemą slidinėju, o vasarą važinėju dviračiu, žaidžiu tenisą, plaukioju irklente.

Turėdama laisvo laiko stengiuosi savanoriauti. Viena labiausiai man patikusių savanorysčių – praėjusį rugsėjį vykusiame Vilniaus maratone buvau pirmosios pagalbos teikimo savanorė. Dalyvavau ir „Auksinių minučių“ projekte (iki pat jo uždarymo): vieni iš labiausiai įsimintinų  gaivinimo mokymų vyko LR Prezidentūroje.

Labai domiuosi ir menu. Man patinka lankyti įvairias meno galerijas, ypač mėgstu siurrealistinius paveikslus. Su malonumu skaitau klasiką.

- Ko palinkėtumėte tiems studentams, kurie dar tik svarsto galimybę įsijungti į mokslinę veiklą?

Manau, visų svarbiausia yra tikėti savimi, nesustoti siekti savo tikslų, net jei ir nesiseka. Yra daugybė galimybių, apie kurias mes net nežinome. Pavyzdžiui, šiemet kas galėjo pagalvoti, kad mūsų tezės bus papildomai vertinamos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovų? Taigi, linkiu tikėti, kad įdėtos pastangos ateityje bus įvertintos.

- Kokie Jūsų tolesni studijų, mokslinės ar profesinės veiklos planai?

Sėkmingai realizavusi šių metų mokslinę veiklą, tikiuosi ir ateinančiais metais atlikti ne mažiau naudingų mokslinių darbų. Kadangi rugsėjį pradėsiu jau paskutinį studijų kursą, didžiausias ir artimiausias mano siekis yra įstoti į radiologijos rezidentūrą.

Šią vasarą aš tikiuosi išvykti į Liuksemburgą, kuriame gavau praktikos vietą. O savo tolesnę mokslinę veiklą ir ateityje neabejotinai skirsiu VU, Lietuvos ir pasaulio medicinos mokslo pažangai ir žmonių sveikatos labui.

 

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos