Sidebar

Naujienos

Antrąjį spalio mėnesio ketvirtadienį minime pasaulinę regėjimo dieną, kurios tikslas – didinti žmonių informuotumą apie regėjimo sutrikimus, aklumą, taip pat skatinti rūpintis savo akimis. Šįkart apie regėjimo stiprinimą, akių mankštą bei mitybos įtaką regėjimui kalbinome Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) docentą, gydytoją-oftalmologą Saulių Galgauską.

Išaugo besikreipiančiųjų skaičius

COVID-19 pandemija pakoregavo mums įprastą gyvenimo rutiną ir vis daugiau laiko buvome ir tebesame priversti praleisti prie ekranų. Pasak doc. S. Galgausko, šis laikotarpis lėmė išaugusį dėl naujų akinių ar kontaktinių lęšių parinkimo į optometrininkus ir dėl akių ligų į oftalmologus besikreipiančiųjų skaičių: „Ko gero, taip yra dėl to, kad karantino laikotarpiu žmonės bijojo eiti į poliklinikas ar optikas, kad neužsikrėstų COVID-19 virusu – tuo metu mažai žmonių buvo vakcinavęsi. Be to ir gydytojai-oftalmologai priimdavo mažiau pacientų, nes turėjo vykdyti griežtus higieninius reikalavimus: vengti pacientų susibūrimo, dažnai vėdinti patalpas, dezinfekuoti medicininę įrangą“.

Pašnekovas pažymėjo, kad tirdamas paciento akis gydytojas-oftalmologas jas apžiūri iš labai arti. Tad tiek gydytojui, tiek pacientui kyla didesnė užsikrėtimo rizika. Tačiau dabar, kai didžioji visuomenės dalis jau yra pasiskiepijusi, žmonės ir vėl grįžta į gydymo įstaigas bei optikas tam, kad gautų reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.

DSC 0002

Problemos, dėl kurių kreipiamasi dažniausiai

VU MF Optometrijos studijų programos komiteto pirmininko S. Galgausko teigimu, tiek pandemijos, tiek nepandeminiu laikotarpiu akių ligos nesikeičia ir niekur nedingsta. „Suaugusieji dažniausiai skundžiasi regėjimo pablogėjimu arba akių uždegimu. Vaikus tėvai dažniausiai atveda dėl refrakcijos ydų korekcijos. Pastebėjome, kad pandemijos metu padaugėjo trumparegių vaikų. Tai – dėl to, kad vaikai daugiau laiko praleido namie prie kompiuterio ar telefono ir turėjo mažiau galimybių eiti į būrelius, sportuoti ar tiesiog daugiau laiko praleisti lauke“, – sakė jis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad regos funkciją veikia ne tik išoriniai veiksniai, bet taip pat ir toks faktorius kaip, pavyzdžiui, amžius. „Katarakta, glaukoma, amžinė geltonos dėmės degeneracija tai tik keletas „populiariausių“ su vyresniu amžiumi susijusiu ligų. Daugelis akių ligų yra gerai gydomos ir kontroliuojamos, tačiau svarbu jas nustatyti labai anksti. Todėl ir rekomenduojame gydytojo oftalmologo profilaktinę konsultaciją bent 1 kartą per metus. Jei liga yra diagnozuota, tuomet konsultacijų dažnį nustato gydytojas-oftalmologas“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak pašnekovo, ankstyvoje ligų profilaktikoje greitu metu tikimasi pagalbos iš optometrininkų, kurie pradėjo studijas VU MF dar šį rugsėjį: „Daugelyje pasaulio šalių, optometrininkai ne tik tiria regą ir kvalifikuotai parenka akinius ir kontaktinius lęšius, bet ir atlieka  akių profilaktinius tyrimus su diagnostine įranga. Įtariant akių ligą, pacientas yra siunčiamas gydytojo-oftalmologo konsultacijai dėl diagnozės nustatymo ir gydymo taktikos parinkimo“.

Kaip apsaugoti akis?

VU MF docento, gydytojo-oftalmologo teigimu, sveika, pilnavertė mityba – vienas iš regėjimą apsaugančių veiksnių. „Norint apsaugoti akis rekomenduojami maisto produktai, kuriuose gausu vitamino A (kiaušiniai, žuvis, sviestas, pieno produktai), B grupės vitaminų (jautiena, kepenys, riešutai),vitamino D (riebi žuvis, pieno produktai), cinko bei antioksidantų (kiaušiniai, špinatai, brokoliai)“, – teigė jis.

Be to, daug laiko praleidžiant prie kompiuterio ekrano, docentas patarė kas 20 minučių daryti bent 20 sekundžių pertraukas. Jų metu rekomenduotina pažiūrėti į tolį, atlikti paprastus akių mankštos pratimus. Pavyzdžiui, plačiai atmerkti akis ir žvelgti į tolį, o tuomet kurį laiką pabūti užsimerkus. Arba užmerkus akis žvelgti į kairę, dešinę, aukštyn ir žemyn. Šį pratimą galima kartoti kelias minutes. Galiausiai pašnekovas taip pat rekomendavo kas valandą pakilti nuo kėdės, pasivaikščioti – tokiu būdu turės galimybę pailsėti ne tik akys, bet ir kūnas.

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos