Sidebar

Naujienos

VU medicinos fakultetas 1 00000006

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas švenčia 240-ąsias įkūrimo metines. VU MF nuotrauka

2021 m. lapkričio 24-ąją Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas minės 240-ąsias įkūrimo metines. Ši reikšminga sukaktis kviečia atsigręžti į praeitį ir apžvelgti Fakulteto istoriją nuo jo įsikūrimo iki mūsų dienų. Bene kiekvienas netruks joje atpažinti skirtingais istoriniais laikotarpiais Medicinos fakultetą vedančią – stiprybės, bendruomenės sutelktumo bei veržlumo giją. Būtent minėtų savybių vedinas šis fakultetas gali didžiuotis įveikęs gyvavimo kelyje pasitaikiusius iššūkius bei atliepęs į bendruomenės, visuomenės ir valstybės poreikius. Tačiau apie visa tai – nuo pradžių.

Inovatyviais sprendimais pasižymėjo nuo pat įkūrimo

1641-aisiais metais LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza išleido privilegiją, kuria buvo leista anuometinėje Vilniaus akademijoje dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas. Teisės fakultetas buvo įkurtas tais pačiais metais, tuo tarpu Medicinos fakulteto steigimas buvo atidėliojamas dar 140 metų. Oficialia Medicinos fakulteto įkūrimo data laikoma 1781-ųjų lapkričio 24 diena. Būtent tądien tuometinis rektorius Martynas Počubutas savo mokslo metų pradžios kalboje pirmą kartą paminėjo naujai atidaromą Medicinos skyrių.

Nuo pat įkūrimo fakultetas pasižymėjo inovatyviais sprendimais. Pavyzdžiui, naujai duris atvėrusio Medicinos fakulteto dekanas Steponas Laurynas Bizijas pirmasis Abiejų Tautų Respublikoje pradėjo dėstyti fiziologijos discipliną. Anuomet aukštą mokslo lygį palaikė ir iš Italijos, Prancūzijos, vėliau ir iš Vokietijos bei Lenkijos atvykę dėstyti profesoriai. Medicinos fakulteto augimą bei tobulėjimą atspindėjo ir besikeičianti jo struktūra. Pavyzdžiui, 1797 m. Medicinos fakultete veikė jau šešios – chemijos, anatomijos ir fiziologijos, patologijos ir farmacijos, gamtos mokslų, praktinės chirurgijos, ir teorinės chirurgijos – katedros.

Praėjus septyniems metams į fakultetą buvo pakviestas vokiečių gydytojas, socialinės medicinos pradininkas Johanas Peteris Frankas, kuris reformavo Medicinos fakultetą. Jis įvedė naują studijų planą, kuriuo buvo siūloma besirengiantiems studijuoti šešis metus trunkančias medicinos studijas, išklausyti parengiamąjį gamtos mokslų kursą. O medicinos studijos buvo pradėtos organizuoti pasitelkiant tvarką, kuomet nuo paprastesnių mokymo disciplinų laipsniškai pereinama prie sudėtingesnių. Šis, Vilniaus universitete parengtas modelis, vėliau tapo pavyzdžiu ir kitiems carinės Rusijos universitetams.

IMG 0010 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Apie XX amžius. VU MF nuotrauka

Veiklą tęsė Chirurgijos akademijos vardu

Svarbu paminėti ir kitus Johano Peterio Franko nuopelnus. 1805-aisiais jis įkūrė žymiąją Vilniaus medicinos draugiją, kuri ir šiandien vienija Vilniaus medikus, 1806-aisiais ambulatorinę kliniką, 1808-aisias ir 1809-aisiais atitinkamai – Vakcinacijos ir Motinystės institutus. Tad vokiečių gydytojo indėlis, galima teigti, padėjo tvirtus pamatus tolesnei Medicinos fakulteto raidai bei plėtrai. Netgi tuomet, kai 1832-aisiais metais išleisto caro Nikolajaus I dekretu Vilniaus universitetas buvo uždarytas, Medicinos fakultetas pervadintas Chirurgijos akademija sėkmingai veikė toliau.

Minėtoje akademijoje buvo dėstoma per 20 disciplinų. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, medicininė statistika, medicininė etika, medicinos istorija ar medicininė geografija buvo visai naujos. Iki tol jų Vilniuje nebuvo mokoma. Akademijos veikimo metu apie 700 studentų gavo gydytojo diplomus, buvo apginta daugiau nei 150 daktaro disertacijų, o gabiausi studentai turėjo galimybių išvykti tęsti studijų į Paryžiaus ir Vienos universitetus.

Visgi, praėjus dešimtmečiui po akademijos įkūrimo, ji buvo uždaryta. Tačiau medicinos mokslo ir praktikos tradicijos buvo tęsiamos Vilniaus Medicinos Draugijos ir kitų organizacijų. Galimybės atkurti Vilniaus universitetą viltis įsižiebė 1918-aisiais, Lietuvai ir Lenkijai atgavus nepriklausomybę. Po to, kai Vilniaus kraštas buvo prijungtas prie Lenkijos, Vilniaus universitetas buvo atkurtas, tačiau jam suteiktas pirmojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro vardas.

Išsiskyrė kitų universitetų tarpe

Įdomu tai, kad net ir tokius istorijos vingių iššūkius patyręs Medicinos fakultetas sparčiai augo ir stiprėjo. Vos keturias katedras turėjęs atkurtas fakultetas kiek daugiau nei per dešimtmetį savo sudėtyje turėjo 13 katedrų ir 12 klinikų. Stepono Batoro universitete mokėsi beveik dvigubai daugiau studentų nei kituose Lenkijos universitetuose, o 1924 m. įkurtame Farmakologijos padalinyje buvo parengiamas penktadalis visų Lenkijos farmacijos specialistų.

Skaičiuojama, kad produktyviausiu Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto laikotarpiu (1924–1938 m.) čia buvo paskelbta beveik 1577 mokslo publikacijos, apginta 80 daktaro, 20 habilitacinių daktaro disertacijų. Parengta 13 mokomųjų vadovėlių. Be to, būtent Medicinos fakulteto iniciatyva Vilniuje buvo steigiamos ligoninės, klinikos bei kiti sveikatos priežiūros centrai. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Vilniuje suklestėjo vienas didžiausių to meto Europoje Vėžio tyrimų ir gydymo centras.

1939 rugsėjo 1 d. prasidėjo II Pasaulinis karas, o gruodžio 15 d. Stepono Batoro universitetas – reorganizuotas. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo prijungta prie Sovietų Sąjungos, o 1941 m. kilo karas tarp Vokietijos ir SSRS. 1944 m. liepos 13 d. vokiečiams pasitraukus, Raudonoji armija vėl okupavo Vilniaus miestą. J. Stalino valdymo metais (1922–1952 m.) sovietizacija tapo ypač intensyvi ir užvaldė visą Vilniaus universitetą. Tačiau tuomet būta ir akivaizdžių laimėjimų: vėlyvojo pokario metais buvo tęsiama ir palaipsniui laimėta kova su tuberkulioze, venerinėmis ligomis.

Apie 1960–1980 m. ėmė keistis ir Medicinos fakulteto struktūra. Steigiami nauji padaliniai, pertvarkomi seni, atsinaujino personalas. Iki 1981 m. buvo suformuota 17 katedrų ir klinikų. Be to, 1982 m. buvo baigta naujos Vilniaus respublikinės klinikinės ligoninės statyba, o 1985 m. duris atvėrė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė. Anuomet suformuoti du stambūs klinikinės medicinos centrai – Santariškėse ir Lazdynuose – šiol tebėra reikšmingi Medicinos fakulteto studentų rengime.

MFTeams4 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. VU MF nuotrauka

Šiandien – besidžiaugiantis gausa ir inovacijomis

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo įsteigta rezidentūros studijų pakopa, tais pačiais metais susijungė Medicinos ir Gydytojų tobulinimo fakultetai. Taip pat išsiplėtė ir gydytojų ir mokslininkų galimybių spektras. Jie galėjo keistis informacija su užsienio partneriais, suklestėjo fundamentiniai moksliniai tyrimai. Taip pat buvo pradėtos kurti naujos klinikos, imta daugiau dėmesio skirti psichiatrijos sričiai, vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, palaipsniui buvo modernizuotos Medicinos fakulteto klinikinės ir teorinės bazės.

1965–2019 metais virš 90 fakulteto darbuotojų yra tapę Lietuvos mokslo premijos laureatais, apdovanoti kitais žymenimis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų darbai spausdinami pasaulinio lygio mokslo žurnaluose.

Šiandien galime pasidžiaugti, kad Medicinos fakultetas yra viena didžiausių Vilniaus universitete. Jį sudaro keturi Institutai, kurie savo vidinėje struktūroje jungia smulkesnes katedras, klinikas, centrus, skyrius ir laboratorijas. 2020-aisiais medicinos fakultete dirbo 1419 darbuotojų, mokėsi beveik 3000 studentų.

2013 m. pradėtos medicinos ir odontologijos studijos anglų kalba užsienio studentams, jų skaičius kasmet auga. 20 proc. fakulteto studentų sudaro studentai iš užsienio šalių: Vokietijos, Švedijos, Brazilijos, Izraelio, Lenkijos, Italijos, Kanados, Kazachstano, Vietnamo, Prancūzijos ir kitų šalių. Jie aktyviai veikia studentų atstovybėje, įvairiuose komitetuose ir kituose fakulteto valdymo organuose.

Ateitis – neatsiejama pokyčių

Ateitį pasitinkame itin reikšmingais siekiais sustiprinti Medicinos fakulteto mokslinę bazę. Todėl dar šiais metais bus paskelbta naujo Medicinos fakulteto mokslo centro statybų pradžia. Jame bus vykdomi fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai, o mokslininkai turės galimybę dirbti naudodamiesi naujausia tyrimams reikalinga įranga. Jos įsigijimui LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra paskyrusi 10 mln. eurų.

Mokslo centras įsikurs Santaros slėnyje, Santaros klinikų ir įvairių privačių medicinos centrų apsuptyje. Tai sudarys naujajam mokslo centrui visas sąlygas bendradarbiauti su kitomis įstaigomis ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos srityse. Tikimasi, kad investicijos į mokslinę bazę atsipirks kokybiškos mokslinės produkcijos gausa bei  užsienio talentų pritraukimu. Tai leistų dar intensyviau tobulėti ir kelti aukštesnius tikslus.

Šiame centre taip pat vyks ir dalis studijų programų užsiėmimų. Pavyzdžiui, erdvės kineziterapijos, ergoterapijos, reabilitacijos bei farmacijos studentų mokymui. Tuo tarpu galimybė atlikti mokslinius darbus Medicinos fakulteto mokslo centre bus sudaryta visiems studentams. Šio projekto įgyvendinimas neabejotinai sustiprins Medicinos fakulteto veiklas, o kartu ir – Vilniaus universiteto bei Medicinos fakulteto įvaizdį visuomenėje.

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos