Sidebar

Naujienos

OLYMPUS DIGITAL CAMERA         Parodos „Vilniaus universiteto rektoriai medikai“ fragmentas. VU MF nuotrauka

240-ųjų Medicinos fakulteto įkūrimo metinių proga buvo atidaryta paroda „Vilniaus universiteto rektoriai medikai“. Joje supažindinama su rektorių pareigas ėjusiais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriais.

1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas yra seniausia Lietuvos aukštoji mokykla. Keletą amžių universitetas buvo vienintelė aukštojo mokslo institucija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurioje koncentravosi beveik visas intelektualinis šalies gyvenimas.

Vilniaus universiteto mokslo disciplinų raida plėtojosi netolygiai. Vienos disciplinos jau nuo pat pradžių turėjo atskirus fakultetus, kitos veikė didesnių padalinių sudėtyje. Vilniaus universitete pirmiausia buvo įkurti Filosofijos ir Teologijos fakultetai. Klasikinės kalbos pradėtos dėstyti nuo 1570 m., matematika – nuo 1579 m. Tuo tarpu gamtos mokslai buvo pradėti dėstyti tik XVIII a.

1641 m. karalius Vladislovas Vaza pasirašė privilegiją steigti Teisės ir Medicinos fakultetus. Teisės fakultetas buvo įsteigtas dar tais pačiais metais, o Medicinos fakultetas įkurtas tik 1781 m. Dar vėliau buvo įkurtos Visuotinės istorijos (1783 m.) ir chemijos (1784 m.) katedros.

Iki šių dienų aukštosioms mokykloms vadovauja rektoriai (lot. rektor – valdytojas). Per ilgą Universiteto istoriją rektoriais buvo išrinkti teologai, istorikai, poetai, retorikai, filosofai, matematikai, teisininkai, fizikai, astronomai, muzikologai, pedagogai, ekonomistai, zoologai, geografai ir kitų mokslinių disciplinų atstovai.

Pirmasis medikas-anatomas prof. Jonas Andrius Lobenveinas (Joanes A. Lobenwein) – rektoriumi dirbo 1816–1817 m.

1826–1831 m. universiteto rektorius buvo gydytojas chirurgas, prof. Vaclovas Pelikanas (Wacław Pelikan), o 1831 m. – fiziologas, akušeris prof. Mikalojus Mianovskis (Mikołaj Mianowski).

Vilniaus universiteto tradicijas tęsė 1919 m. įkurtas Stepono Batoro universitetas, veikęs iki 1939 m. Jį sudarė šie fakultetai: 1) Humanitarinių mokslų; 2) Teologijos; 3) Teisės ir visuomenės mokslų; 4) Matematikos ir gamtos mokslų; 5) Medicinos (nuo 1919 m. veikė ir farmacijos skyrius); 6) Vaizduojamųjų menų; 7) Žemės ūkio fakultetas.

1919 m. laikinuoju Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriaus pareigas ėjo gydytojas chirurgas Jozefas Kazimieras Ziemackis (Józef Kazimierz Ziemacki).

1930–1932 m. rektoriumi buvo vaikų ligų gydytojas prof. Aleksandras Januškevičius (Aleksander Januszkiewicz), o 1932–1933 m. – patologas anatomas prof. Kazimieras Opočinskis (Kazimierz Opoczyński).

Vienu paskutiniųjų Stepono Batoro universiteto rektorių (1936–1937 m.) buvo gydytojas akušeris-ginekologas prof. Vladislavas Marijanas Jakovickis (Władysław Marian Jakowicki).

Kviečiame apžiūrėti parodą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antrajame aukšte.

Parodą parengė Medicinos istorijos muziejus

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos