Gydytojas odontologas ortopedas Rolandas Pletkus. VU MF nuotrauka
Medicinos fakulteto Odontologijos institutas būsimų odontologijos profesionalų rengimo procese naudoja virtualios realybės simuliatorius, kurie leidžia efektyviai ruoštis darbui su pacientais ir stiprinti praktinius įgūdžius. Naudodami šias priemones būsimi odontologai gali imituoti visus dantų gręžiamuosius darbus, stebėti savo progresą, taip pat – galimybę praktikuotis naudojant realaus paciento suskaitmenintą atvejį.
Mokymosi galimybės – neribotos
Gydytojo odontologo ortopedo Rolando Pletkaus teigimu, simuliacija pradžioje neturi būti pernelyg sudėtinga, kad įtrauktų studentą praktikai. Tad pirmąkart simuliatoriumi besinaudojančiam studentui yra siūlomi vadinamieji „susipažinimo“ pratimai. „Darbo metu programėlė fiksuoja, kaip tiksliai buvo atlikta užduotis. Jeigu rodikliai ekrane šviečia žalia spalva – viskas gerai. Jeigu raudona – vadinasi, darbo metu padaryti netikslumai nėra toleruotini“, – sakė jis.
Tobulėjant simuliatoriaus pagalba besimokančiam asmeniui, pratimai sudėtingėja – prasideda gręžiamieji darbai, susiję su dantų gydymu: dantų šaknų kanalų gydymas, protezavimu siekiant atstatyti sugadintą dantį ir pan. Be to, simuliatoriuose naudojama programinė įranga leidžia kurti ir naujus pratimus. Tai reiškia, kad mokymosi galimybės tampa kone neribotomis. Tikimasi, kad ateityje naudojant šiuos simuliatorius taip pat bus galima praktikuotis atlikti minkštųjų audinių pjaunamuosius darbus.
Mokymosi metu dėstytojui dalyvauti nebūtina
Mokymasis naudojant simuliatorius yra itin patogus todėl, kad studentai turi galimybę praktikuotis jiems patogiu laiku. Dėstytojo dalyvavimas šiuo atveju nėra būtinas, nes jis prisijungęs prie savo paskyros, sistemoje turi galimybę peržiūrėti visus anksčiau prie simuliatorių atliktus darbus ir įvertinti studentų progresą.
Gydytojo odontologo ortopedo R. Pletkaus teigimu, vienas iš pagrindinių mokymosi pasitelkiant simuliatorių privalumų – atgalinis ryšys. Studentas gali įsivertinti savo darbą ir pasitikrinti, ar išties darbas buvo atliktas gerai, kur yra tobulintinos sritys ir pan. – šią informaciją simuliatoriai taip pat pateikia. „Tai leidžia besimokančiajam permąstyti atlikto darbo procesą ir prisideda prie ilgalaikio mokymosi. Prie paciento sugrįžti ir pasitaisyti dažnai nebėra galimybės. Tuo tarpu naudojant simuliatorius prie to paties virtualaus paciento galima grįžti vėl, ir vėl“, – teigė jis.
Galimybė susikurti paciento skaitmeninį dvynį
Įdomu tai, kad Odontologijos instituto naudojama programinė įranga, leidžia naudoti realybėje sutinkamų atvejų atitikmenis. Naudojant paciento burnos rentgeno nuotraukas bei filmuotą medžiagą, galima sukurti jo skaitmeninį dvynį ir naudojantis simuliatoriumi praktikuotis jį gydant. „Šių simuliatorių naudotojai jungiasi į bendruomenę, kurioje turimais atvejais dalinasi tarpusavyje, gali organizuoti tarptautines varžybas. Reikiamybė įsitraukti į šiuolaikinį skaitmeninį pasaulį – neišvengiama“, – pažymėjo R. Pletkus.
Jo teigimu, praėjus daugiau nei metams studijų, studentai būna pasirengę praktikuotis naudodami dirbtinius dantis, o dar po pusmečio gali pradėti dirbti su pacientais – atlikti dantų higieną, nuvalyti dantų apnašą. „Tai – vadinamieji saugūs darbai, kuriais padaryti žalos pacientui neįmanoma. Tuo pat metu studentai toliau tęsia praktiką prie dirbtinių pacientų – fantomų, mokosi gręžti, atlikti tam tikras užduotis“, – sakė gydytojas odontologas ortopedas.
