Sidebar

Naujienos

1665401500006 004R.Stukas Prof. Rimantas Stukas paskaitos Vilniaus Radvilų gimnazijos moksleiviams metu. LMA nuotrauka

Spalio 10 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ surengė vieną iš ciklo „Mokslo žinių diena“ paskaitų Vilniaus Radvilų gimnazijos dešimtų ir vienuoliktų klasių gimnazistams apie sveiką mitybą: „Sveiki pusryčiai – žvalios ir darbingos dienos pradžia“. Ją skaitė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas. Jis pabrėžė, kad maistas – svarbių mūsų organizmo gyvybingumui reikalingų medžiagų tiekėjas. Kai valgome įvairų maistą, su juo į organizmą patenka įvairių medžiagų. Žmogus per dieną turėtų gauti apie 40 skirtingų medžiagų. Nė vienas maisto produktas jų visų savo sudėtyje neturi, todėl reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes skirtingi maisto produktai turi skirtingų medžiagų. Įrodyta, kad mityba turi didžiulę įtaką sveikatos stiprinimui, puoselėjimui ir išsaugojimui. Apie 50 procentų mūsų sveikatos lemia gyvensena ir mityba – jei mityba sveikatai palanki, jei valgome įvairų maistą – savo sveikatą stipriname, o jei mityba prasta – patys trisdešimčia procentų ją žalojame. Todėl mums turėtų rūpėti, ką valgome, teigė lektorius. Paskaitos pabaigoje lektorius atsakė į moksleivių klausimus.

Paskaitos metu išaiškinta, kokia mityba yra palanki sveikatai ir ar reikia pusryčiauti

„Taip, būtinai! Sveikatai palankūs pusryčiai – puiki geros ir darbingos dienos pradžia. Pusryčiams geriausiai tinka košės. Tačiau košė košei nelygu, todėl svarbu tinkamai pasirinkti.“, – teigė prof. Rimantas Stukas. Mokslininkas atskleidė, kokia košė geriausia. Grūdai, kruopos – mineralinės medžiagos mangano šaltinis. O manganas būtinas gerai sąnarių kremzlių funkcijai palaikyti. Žmonės vis daugiau pradeda judėti, sportuoti, bėgioti. Taigi, košė – ypač naudingas maistas. Taip pat aptarta, kokių maisto produktų reikėtų vengti, o kokių iš viso atsisakyti.

Lektorius kalbėjo apie daug įvairių maisto produktų ir jų naudą arba žalą sveikatai. Išsiaiškinta, kodėl pagal maisto pasirinkimo piramidę rekomenduojamas būtent alyvuogių aliejus. Atkreiptas dėmesys į daržovių, riebalų vartojimą. Profesorius ypač pabrėžė, kad kasdien reikia valgyti daržovių, nes jos yra ne tik mūsų, bet ir mūsų žarnyne gyvenančių gerųjų bakterijų maistas. Atkreipė dėmesį į šakniavaisinių daržovių sudėtyje esančias skaidulines medžiagas, kurių, beje, Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai. O jos yra labai svarbios. Greta kitų funkcijų atkreiptinas dėmesys į skaidulinių medžiagų reikšmę žarnyno gerųjų bakterijų – mikrobiotos – gyvybingumui palaikyti. Skaidulinės medžiagos – gerųjų bakterijų maistas.

Šiandien atliekama labai daug mokslinių tyrimų, kurių metu aiškinamasi gerųjų bakterijų nauda sveikatai. Žmogaus mikrobiota – mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma. Ant žmogaus odos, burnoje, nosyje gyvena įvairūs virusai, bakterijos, grybeliai, tačiau ypač daug jų yra žarnyne. Mikroorganizmai ne tik saugo mus nuo infekcijų, jie virškina maistą, sintetina fermentus, išskiria įvairius metabolitus. Mikroorganizmai gali turėti įtakos ir nutukimui – nutukęs žmogus savo žarnyne turi specifinių dominuojančių bakterijų, kurių neturės liesas žmogus. Sveiko žmogaus žarnyne esantys mikroorganizmai greitai ir efektyviai skaido maistines medžiagas, neleisdami kūnui nutukti. Lektorius pabrėžė, kad labai svarbu palaikyti gerą savo mikrobiotos būklę. Nuo jos priklauso mūsų fizinė savijauta ir netgi psichinė sveikata. Šiuo metu bandoma tirti ryšius tarp mikrobiotos ir kai kurių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, autizmo spektro sutrikimai. Galbūt ateityje šias ligas padės įveikti būtent mikrobiota.

Lietuvos gyventojų mitybos tendencijos

Prof. dr. R. Stukas apgailestavo, kad kol kas Lietuvos gyventojai maitinasi nesveikai. Jis teigė, kad sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, jog daržovių ir vaisių reikia vartoti kasdien ir bent 5 kartus per dieną, tačiau kasdien daržovių ir vaisių valgo tik šiek tiek daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų, iš jų tik kas penktas – 3 ir daugiau kartų per dieną (5 kartus – tik 6,9 proc., arba kas penkioliktas). Ir nors, palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, kasdien daržovių ir vaisių vartojančių asmenų daugėja, jų kiekvieną dieną vartoja dar nepakankama gyventojų dalis. Puiki daržovė ropė daugelio iš viso pamiršta. Apibendrindamas profesorius R. Stukas pabrėžė, kad mityba – sveikatos pagrindas. O sveikata reikia rūpintis kiekvienam. Todėl labai svarbu, kokį maistą renkamės, kokį valgome.

Sveika mityba copy Lektoriaus pristatymo skaidrių fragmentas. LMA iliustracija

Informacijos šaltinis: Lietuvos mokslų akademija

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku