Sidebar

Naujienos

Siekiant efektyviai užbaigti pavasario semestrą, Vilniaus universiteto (VU) Senate nuspręsta visas studijų veiklas VU iki šio pavasario semestro pabaigos vykdyti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad Medicinos fakulteto studentų mokymosi procesas, atsiskaitymai, baigiamųjų darbų gynimai ir egzaminai 2020 m. pavasario semestre bus vykdomi TIK nuotoliniu būdu.

Primename, kad Lietuvoje karantinas šiuo metu pratęstas iki gegužės 31 d.

Dėl darbuotojų darbo nuotoliniu būdu apribojimų bus apsispręsta atsižvelgiant į COVID-19 plitimo grėsmę ir su tuo susijusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus.

Aktuali informacija susijusi su studijomis ir darbu nuotoliniu būdu Vilniaus universitete skelbiama: https://www.vu.lt/covid-19

*Žemiau yra skelbiami dokumentai, kurie atspindi paskelbimo dienos realijas. Visų dokumentų galiojimas prasitęsia, atsižvelgiant į karantino laikotarpio pratęsimą.

Už lango vis karščiau kaitina saulė, o viso pasaulio dėmesys vis dar yra sutelktas į skaudžiausią atėjusios vasaros iššūkį – koronaviruso suvaldymą. Ir kaskart, kai sužinome naujieną, kad kokiame nors planetos taške pasiekta dar viena pergalė kovoje su COVID-19, išgirstame apie svarų visuomenės sveikatos specialistų vaidmenį. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) visuomenės sveikatos magistrantė Aurelija Pečiukaitytė yra įsitikinusi, kad šiuo metu sveikatos išsaugojimas įgauna naują prasmę, ir visuomenės sveikatos specialisto profesija tampa viena svarbiausių: „Kviečiu visus, kas svarsto, kur ir ką studijuoti, rinktis visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete“.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą, projekto „Senovės ir nauji aleliai lietuvių genome: mutacijos, gamtinė atranka ir adaptacija“ idėjos autorius akademikas Vaidutis Kučinskas bendram tikslui sutelkė VU Medicinos fakulteto mokslininkų grupę.

Norėdami atsakyti į klausimą, kokias pamokas išmoksime iš pandemijos, kurią šiuo metu visi išgyvename, žvelkime į ,,istorijos veidrodį“. Laiko tėkmėje Europa mokėsi įveikti grėsmes sveikatai, o jos patirtį mes tyrinėjame ir šiandien. Tęsdami Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojo, medicinos istoriko, dr. Aisčio Žalnoros straipsnių seriją apie lemtingas praeities epidemijas, palietusias didelę pasaulio gyventojų dalį, kviečiame skaityti, kuo reikšmingas viduramžių laikotarpis, dažnai vadinamas „tamsiaisiais amžiais“ arba „tūkstančiu metų tamsos“.

Karagandos medicinos universiteto (Kazachstanas) inicijuotame nuotoliniame seminare Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius pristatė Lietuvos patirtį ir sveikatos apsaugos sistemos pamokas, išmoktas COVID-19 pandemijos metu. Seminaro moderatorė – Karagandos medicinos universiteto prorektorė klinikiniam darbui Bachyt Košerova – išreiškė nuoširdžią padėką Lietuvos kolegoms už reikšmingą bendradarbiavimą.

COVID-19 pandemijos sukėlėjas SARS-CoV-2 virusas yra naujai atrastas koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Molekulinės biologijos pasiekimų dėka, šio viruso struktūra buvo greitai nustatyta, ir paruoštas jo nustatymo žmogaus organizme metodas. Nustačius, kurie žmonės yra infekuoti virusu, galima juos izoliuoti – tai leidžia žymiai efektyviau sustabdyti viruso plitimą. Apie SARS-CoV-2 viruso atakas ir žmogaus imuniteto gynybą išsamiai papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Biomedicinos mokslų instituto profesorius, imunologas, dr. Dainius Characiejus.

Kasmet gegužės 12-ąją viso pasaulio dėmesys krypsta į slaugytojus, švenčiančius savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną. Pasaulio sveikatos asamblėja šiuos, 2020-uosius, metus paskelbė Tarptautiniais slaugytojų ir akušerių metais, tuo ypatingą dėmesį suteikdama specialistams, be kurių jau nebeįsivaizduojama sveikatos apsaugos sistema. Būtent ši diena yra puikiausia proga pakalbėti apie slaugos specialistų vaidmenį ir perspektyvas sveikatos apsaugos sistemoje.

Ištisus tūkstantmečius kai kurios žmonijos ligos buvo traktuojamos kaip Dievo bausmė už nuodėmes ar net „piktųjų dvasių“ apsireiškimas. Kai kurie, itin reikšminga medicinos mokslo pažanga garsėjančio XIX amžiaus gydytojai, taip pat nuėjo ilgą kelią, ieškodami tikrosios ligų kilmės.  Apie tai, kaip kartais nešvarumų sukelti padariniai, tokie kaip plaukų susivėlimas į kaltūną, buvo laikomi liga, pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto ir  Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro dėstytoja, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Tarptautinė DNR diena minima nuo 2003 metų, praėjus 50 metų po DNR molekulės struktūros išaiškinimo ir žmogaus genomo sekos nustatymo. Ši žmogaus genomo sekos paskelbimo diena gražiai sutapo su DNR molekulės atradimo diena – 1953 m. balandžio 25 d. Tai buvo tikrą revoliuciją moksle, sukėlusi reikšmingų pokyčių visų mūsų gyvenimuose.

Leisdami bemaž visą laiką namuose, dirbame ir mokomės nuotoliniu būdu, o laisvalaikiu dažnai naršome socialiniuose tinkluose, elektroninėje erdvėje žiūrime filmus ir klausomės muzikos, ar virtualiai keliaujame. Akys atlieka didžiulį darbą, bet kaip užtikrinti, kad jos nepervargtų?! Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Rasa Strupaitė-Šileikienė ir doktorantė Ernesta Jašinskienė maloniai sutiko atsakyti į šį ir kitus klausimus bei pateikti akių sveikatos rekomendacijas, itin naudingas tiems, kas dėl karantino apribojimų ar tiesiog dėl savo netinkamų įpročių per daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mobilaus telefono ar elektroninės skaityklės.  

Balandžio 27-ąją šalies medicinos darbuotojai mini profesinę šventę – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną (šios dienos paminėjimo ištakos siekia 1918-uosius metus, oficialiai ji įteisinta 2004-aisiais). Šia ypatinga proga Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas (MF) nuoširdžiai sveikina visus kolegas – šalies medikus, odontologus, slaugytojus, visuomenės sveikatos specialistus, kineziterapeutus ir kitus medicinos darbuotojus, mokslininkus, medicinos dėstytojus, gydytojus rezidentus bei visus sveikatos priežiūros atstovus, savo gyvenimą paskyrusius sveikesnės bei laimingesnės visuomenės kūrimui.

Balandžio 26 d. - Černobylio katastrofos atminties diena. Prabėgo 34 metai, o Černobylis taip ir nenustojęs rusenti vėl kelia nerimą. Išgyvendami ypatingą laiką šiandien, suprantame koks trapus, bet kartu nepaprastai tvirtas gali būti žmogus. Tokie šiandien yra mūsų gydytojai, tokie išliko ir tie, kurie likvidavo katastrofą… AČIŪ JIEMS!

Džiaugiamės Medicinos fakulteto mokslininkų pasiekimų įvertinimu! Vilniaus universiteto rektoriaus nutarimu, Biomedicinos mokslų instituto Anatomijos katedros profesoriui dr. Rimantui Jankauskui, docentei dr. Žydrūnei Miliauskienei  ir mokslo darbuotojai dr. Justinai Kozakaitei skirtas apdovanojimas atminimo ženklais už reikšmingus mokslo pasiekimus 2019 metais, Geriausio Vilniaus universiteto mokslininkų taikomojo darbo kategorijoje. Mokslininkai buvo įvertinti už 1863–1864 m. sukilimo vadų palaikų identifikavimą ir detalų antropologinį tyrimą.

Profesoriaus Gintauto Česnio – Lietuvos Mokslų Akademijos nario eksperto (vadovavo Žmogaus morfologijos komisijai), buvusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano (1988-1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo (1988-2001) – interesų sfera labai plati, tai – mokslas, menas, kultūra, literatūra, istorija, žmogus ir visuomenė, tauta ir valstybė.

Palaipsniui apsiprantame su neišvengiamai besikeičiančia situacija, kai daugelis dalykų nebėra tokie, kokie buvo 2020 m. sausio 1-ąją, kai saulės spindulių apsuptyje gražiausių Straussų valsų garsų buvome skraidinami po nuostabiąją Vieną, kūrėme artimos ir tolimos ateities planus ir niekas net tamsiausiame sapne negalėjo numatyti to, kas bus po poros mėnesių. Ir štai dabar – visi beveik vienu metu esame sustoję tarsi netikėčiausiame filmo kadre, kurį norėtųsi kuo greičiau prasukti. Tačiau kol kas koronavirusas (vadinamas COVID-19) nesiruošia trauktis ir tampa aišku, kad nori ar nenori, pasiraitojus rankoves, teks keisti mąstymą, įpročius, bendravimo būdą ir dar daug ką, kas atrodė taip įprasta, nekintama ir stabilu, tarsi atokaitoje gulintis Puntuko akmuo.

Medicinos fakulteto (MF) akademiniai darbuotojai, kaip ir kolegos visame Vilniaus universitete (VU), jau mėnesį dirba nuotoliniu būdu. Toks sprendimas buvo priimtas dėl COVID-19 viruso pandemijos grėsmės ir Lietuvoje paskelbto karantino. Per kelias dienas kiekvienas dėstytojas turėjo pasiruošti ir dirbti su studentais on-line formatu. Kaip gi jiems sekėsi, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokia patirtimi gali pasidalinti?

Kasdien vis daugiau džiaugiamės saulės šiluma, žaliuojančiais medžiais, smagiu paukščių čiulbėjimu. Laukiame, kada šis gamtos prisikėlimo stebuklas atskleis pavasario grožį ir paskelbs svarbiausią pavasario žinią: „Atėjo Velykos!“ Šiemet šią šventę minime karantino sąlygomis. Priimdami tai, kaip galimybę parodyti, jog norime ir mokame saugoti svarbiausius dalykus – artimuosius. Naudingais sveikatos patarimais Velykoms (ir ne tik) dalijasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, prof. dr. Rimantas Stukas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos