Sidebar

Naujienos

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto V kurso studentas Raimondas Juškys – vienintelis iš čia mediciną studijuojančių jaunuolių šiemet gavo Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus vardo stipendiją. Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, apdovanodamas Lietuvai nusipelniusius žmones, Prezidentų vardines stipendijas – įteikė 11-kai geriausių VU studentų. Apie chirurgo profesiją svajojantis stipendiantas mielai sutiko pasidalyti mintimis apie savo gyvenimo pasiekimus ir iššūkius, būsimą profesiją, gyvenimo aktualijas.

Kviečiame domėtis ir rinktis doktorantūros studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Stojantiesiems 2020 m. siūlome susipažinti su naudinga informacija ir bendra tvarka.

Sėkmingai mokslo metus užbaigus nuotoliniu būdu, diplomai teikia „gyvos“ šventės metu. Gražiausiais vasaros žiedais išpuoštame Vilniaus universiteto (VU) Didžiajame kieme, po ilgos karantino tylos, ir vėl skambėjo gyva muzika, netilo šventinis šurmulys, tvyrojo džiugi ir pakili nuotaika. Visų susirinkusių Universiteto bendruomenės narių, absolventų, jų artimųjų ir svečių veiduose spindėjo laimės šypsenos, o širdžių šiluma kaitino labiau, nei dosni vasaros saulė. Išskirtinė diplomų VU Medicinos fakulteto absolventams  įteikimo šventė šiemet tapo nuoširdžios padėkos medikams, tikėjimo medicinos mokslo ir praktikos pažanga ir vilties simboliu.

Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje švenčiama Tėvo diena, pagerbiama tėvystė ir vyriškas rūpestis, padedantis puoselėti šeimą bei auginti vaikus. Ši diena oficialiai pirmiausiai pradėta švęsti JAV, ten judėjimą tėvams pagerbti sukūrė 1910 m. Louisa Dodd, kurios tėvas vienas užaugino šešis vaikus. Šiemet Tėvo dienos proga, savo mintimis pasidalinti sutiko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas genetikas, profesorius dr. Algirdas Utkus ir jo sūnus medicinos studijų programos absolventas Simonas Utkus.

Už lango vis karščiau kaitina saulė, o viso pasaulio dėmesys vis dar yra sutelktas į skaudžiausią atėjusios vasaros iššūkį – koronaviruso suvaldymą. Ir kaskart, kai sužinome naujieną, kad kokiame nors planetos taške pasiekta dar viena pergalė kovoje su COVID-19, išgirstame apie svarų visuomenės sveikatos specialistų vaidmenį. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) visuomenės sveikatos magistrantė Aurelija Pečiukaitytė yra įsitikinusi, kad šiuo metu sveikatos išsaugojimas įgauna naują prasmę, ir visuomenės sveikatos specialisto profesija tampa viena svarbiausių: „Kviečiu visus, kas svarsto, kur ir ką studijuoti, rinktis visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete“.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą, projekto „Senovės ir nauji aleliai lietuvių genome: mutacijos, gamtinė atranka ir adaptacija“ idėjos autorius akademikas Vaidutis Kučinskas bendram tikslui sutelkė VU Medicinos fakulteto mokslininkų grupę.

Norėdami atsakyti į klausimą, kokias pamokas išmoksime iš pandemijos, kurią šiuo metu visi išgyvename, žvelkime į ,,istorijos veidrodį“. Laiko tėkmėje Europa mokėsi įveikti grėsmes sveikatai, o jos patirtį mes tyrinėjame ir šiandien. Tęsdami Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojo, medicinos istoriko, dr. Aisčio Žalnoros straipsnių seriją apie lemtingas praeities epidemijas, palietusias didelę pasaulio gyventojų dalį, kviečiame skaityti, kuo reikšmingas viduramžių laikotarpis, dažnai vadinamas „tamsiaisiais amžiais“ arba „tūkstančiu metų tamsos“.

Karagandos medicinos universiteto (Kazachstanas) inicijuotame nuotoliniame seminare Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius pristatė Lietuvos patirtį ir sveikatos apsaugos sistemos pamokas, išmoktas COVID-19 pandemijos metu. Seminaro moderatorė – Karagandos medicinos universiteto prorektorė klinikiniam darbui Bachyt Košerova – išreiškė nuoširdžią padėką Lietuvos kolegoms už reikšmingą bendradarbiavimą.

COVID-19 pandemijos sukėlėjas SARS-CoV-2 virusas yra naujai atrastas koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Molekulinės biologijos pasiekimų dėka, šio viruso struktūra buvo greitai nustatyta, ir paruoštas jo nustatymo žmogaus organizme metodas. Nustačius, kurie žmonės yra infekuoti virusu, galima juos izoliuoti – tai leidžia žymiai efektyviau sustabdyti viruso plitimą. Apie SARS-CoV-2 viruso atakas ir žmogaus imuniteto gynybą išsamiai papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Biomedicinos mokslų instituto profesorius, imunologas, dr. Dainius Characiejus.

Kasmet gegužės 12-ąją viso pasaulio dėmesys krypsta į slaugytojus, švenčiančius savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną. Pasaulio sveikatos asamblėja šiuos, 2020-uosius, metus paskelbė Tarptautiniais slaugytojų ir akušerių metais, tuo ypatingą dėmesį suteikdama specialistams, be kurių jau nebeįsivaizduojama sveikatos apsaugos sistema. Būtent ši diena yra puikiausia proga pakalbėti apie slaugos specialistų vaidmenį ir perspektyvas sveikatos apsaugos sistemoje.

Ištisus tūkstantmečius kai kurios žmonijos ligos buvo traktuojamos kaip Dievo bausmė už nuodėmes ar net „piktųjų dvasių“ apsireiškimas. Kai kurie, itin reikšminga medicinos mokslo pažanga garsėjančio XIX amžiaus gydytojai, taip pat nuėjo ilgą kelią, ieškodami tikrosios ligų kilmės.  Apie tai, kaip kartais nešvarumų sukelti padariniai, tokie kaip plaukų susivėlimas į kaltūną, buvo laikomi liga, pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto ir  Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro dėstytoja, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Tarptautinė DNR diena minima nuo 2003 metų, praėjus 50 metų po DNR molekulės struktūros išaiškinimo ir žmogaus genomo sekos nustatymo. Ši žmogaus genomo sekos paskelbimo diena gražiai sutapo su DNR molekulės atradimo diena – 1953 m. balandžio 25 d. Tai buvo tikrą revoliuciją moksle, sukėlusi reikšmingų pokyčių visų mūsų gyvenimuose.

Leisdami bemaž visą laiką namuose, dirbame ir mokomės nuotoliniu būdu, o laisvalaikiu dažnai naršome socialiniuose tinkluose, elektroninėje erdvėje žiūrime filmus ir klausomės muzikos, ar virtualiai keliaujame. Akys atlieka didžiulį darbą, bet kaip užtikrinti, kad jos nepervargtų?! Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Rasa Strupaitė-Šileikienė ir doktorantė Ernesta Jašinskienė maloniai sutiko atsakyti į šį ir kitus klausimus bei pateikti akių sveikatos rekomendacijas, itin naudingas tiems, kas dėl karantino apribojimų ar tiesiog dėl savo netinkamų įpročių per daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mobilaus telefono ar elektroninės skaityklės.  

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos