Sidebar

Naujienos

Vilniaus universitetas (VU) turi išskirtinį gebėjimą suburti žmones, kurių likimai vienaip ar kitaip yra susiję su šia neišsemiama mokslo oaze. Visi, kieno gyvenimo dalimi kartą tampa intensyvus, nuolat atradimų ir pasiekimų kupinas Universiteto akademinis gyvenimas, daugiau niekada nepamiršta savo mylimo Fakulteto, kuriame mokėsi, dėstė, kūrė ar dirbo. Ir kur benuvestų juos profesiniai ir asmeniniai keliai, svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis neišvengiamai grįžtama čia. Į gimtąja ALMA MATER. Grįžtama pasidalinti savo laimėjimais. Grįžtama tarti nuoširdų „ačiū“. Grįžtama pabūti kartu.

Šiemet pirmą kartą Vilniaus universiteto (VU), Medicinos fakulteto slenkstį peržengusi Emilija Denutytė iš Vilkaviškio pasirinko studijuoti ergoterapiją. Ji visada svajojo padėti sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms, stiprinti jų norą būti sveikesniems, mokyti juos tapti savarankiškais ir socialiai aktyviais. „Esu įsitikinusi, kad didžiausi pavojai sveikatai yra nugalimi, jei žmogaus sveikata rūpinasi kompetentinga profesionalų komanda, kurioje svarbų vaidmenį vaidina ir ergoterapeutas“.

Pasaulyje optometrininko profesija suprantama kaip savarankiška asmens sveikatos priežiūros specialybė. Optometrija tiria optinių akies defektų nustatymo metodus ir jų koregavimą panaudojant optines technologijas bei optometrinę įrangą. Lietuvoje ši veikla ilgą laiką buvo siejama su tiksliaisiais mokslais ir tik dabar, atsigręžiant į Europos sąjungos šalių patirtį, adaptuojama sveikatos mokslams.

Šiandienos pasaulyje kasdien stebina naujausios technologijos, pažangūs gydymo būdai, unikalūs gydytojų gebėjimai. Negalima pamiršti, kad taip pat sparčiai keičiasi ir šiuolaikinio slaugytojo vaidmuo sveikatos priežiūros sektoriuje. Slaugos darbuotojai yra viena reikšmingiausių sveikatos apsaugos specialistų grupių, keičiasi jų darbo sąlygos ir uždaviniai, kyla nauji iššūkiai, atsiranda naujos kompetencijos.

Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie tai, jog jaunimas, kaip didelė demografinė grupė, yra per mažai reprezentuojamas priimant visuotinius sprendimus. Jauno žmogaus balsas menkai girdimas visuose lygmenyse – nuo vietinės savivaldos iki tarptautinių bei globalių sprendimų. Atrodytų akivaizdu: ateitį turėtų kurti tie, kuriems ji priklauso. Nepaisant to, dėl šios idėjos vis dar tenka kovoti.

Ruduo – grybų metas. Todėl viena populiariausių rudens laisvalaikio praleidimo formų Lietuvoje, esant palankiam orui – pasivaikščiojimas po mišką su krepšiu rankose. Nuo seniausių laikų žmonės mėgaujasi grybais. Rašytiniuose šaltiniuose išliko žinių, kad juos rinko ir valgė Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojai. Šios rudens miško gerybės populiarios ir mūsų šalyje. Ar grybai yra naudingi sveikatai? Kaip išvengti apsinuodijimų?

Ankstyvą rudenį delegacija iš Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto lankėsi Romoje (Italija) La Sapienza universitete. VU Medicinos fakultetas jau kelerius metus džiaugiasi galėdamas vieną iškiliausių Italijos universitetų vadinti savo partneriu Erasmus+ programos rėmuose. Šios partnerystės dėka vyksta aktyvūs medicinos studijų programos studentų mainai.

Rugsėjo 24-27 d. Karagandos medicinos universitete (KMU) (Kazachstanas) vyko tarptautinis daugiaplanis renginys, kuriame buvo pristatytos Lietuvos aukštojo mokslo ir, konkrečiai, Vilniaus universiteto (VU) siūlomos galimybės. Šis renginys yra ES finansuojamo projekto, skirto populiarinti studijų Lietuvoje galimybes, dalis. Renginiuose aktyviai dalyvavo Karagandos valstybinio A.E. Buketovo, Karagandos technikos, ir, jau minėto, Karagandos medicinos universitetų studentai ir mokslininkai.

Dovilė Šapokaitė – Vilniaus Universiteto (VU) Medicinos fakulteto pirmakursė, kilusi iš, jos žodžiais tariant, „nedidelio, bet nepaprastai gražaus Utenos miesto“, su medicina susijusiomis studijomis pradėjo domėtis dar prieš porą metų. Jos dėmesį tuomet užkariavo Visuomenės sveikatos programa: „Mane sudomino ne tik galimybė studijuoti Vilniaus universitete, bet ir fantastinės galimybės įgyti praktinių įgūdžių stiprinant asmeninę ir aplinkinių sveikatą bei plačios darbo perspektyvos“.

Rugsėjo viduryje Zalcburge (Austrija) vyko mokslo plėtros rėmimo organizacijos „Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje“ COST (The European Cooperation in Science and Technology) Europos seksualinės sveikatos tinklo susitikimas. Jo tikslas – aptarti naujo COST finansuojamo, Zalcburgo universiteto inicijuoto, Europos seksualinei medicinai skirto projekto įgyvendinimo galimybes. Susitikime dalyvavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė profesorė dr. Natalja Fatkulina.

Sakoma, kad “savam kaime pranašu nebūsi“, o štai iš kaimynų visada yra ko pasimokyti. Šia išmintimi puikiai pasinaudojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto reabilitologai, kurie į svečius pasikvietė Rygos Stradiņš universiteto (Latvija) Reabilitacijos fakulteto dekanė prof. Signe Tomsone. Viešnia dalyvavo aktyviose diskusijose su kolegomis lietuviais, o taip pat skaitė paskaitas kineziterapijos ir ergoterapijos studentams. Glaudus bendradarbiavimas su kaimyninės šalies universitetu tęsiasi nuo 2013 metų dalyvaujant Nordplus (Nordplus higher education) veikloje.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įdiegtas modernus simuliacinis žaidimas leidžiantis penkto kurso studentams praktiškai pajusti, ką reiškia dirbti vaistinėje. Unikalią galimybę įgyvendinti projektą Lietuvoje parsivežė universiteto dėstytoja Indrė Trečiokienė. Olandijos Groningeno instituto doktorantė rado galimybę viename geriausių farmacijos specialistus ruošiančių Europos universitetų veikiantį simuliacinį žaidimą pritaikyti mūsų studentams. Praktinį modelio įgyvendinimą padėjo parengti vaistinių tinklas „Eurovaistinė“.

Rugsėjo 13 d. minima Pasaulinė Sepsio diena. Kiekvienais metais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vyksta renginiai, skirti šiai dienai paminėti, kurių tikslas apie sepsį priminti ne tik gydytojams specialistams, tačiau kuo labiau šviesti plačiąją visuomenę, suteikti jai žinių apie pirmuosius sepsio požymius, paaiškinti budrumo ir laiko svarbą gydant sepsį.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos