Istorija
Oficialia Vilniaus universiteto (įkurtas 1579 metais 1570 m. įsteigtos Jėzuitų kolegijos pagrindu) Medicinos fakulteto įkūrimo data laikoma 1781 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos (tada taip oficialiai vadintas universitetas) rektorius M. Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs Medicinos skyrių. Šį sprendimą paskatino Jėzuitų ordino panaikinimas 1773 m. Universitetas perėjo Edukacinės komisijos jurisdikcijai ir iš dalies pasuko pasaulietiniu keliu. Tuo metu medicinos ir gamtos mokslai pasiekė reikšmingą pažangą.
Ryškius pėdsakus fakulteto istorijoje paliko M. Renjė, J. Briotė, Ž. E. Žiliberas, S. L. Bizijas, L. H. Bojanus, J. A. Lobenveinas, J. P. ir J. Frankai bei kiti. Jie ugdė klinikinės medicinos mokslą, diegė jos praktines naujoves, klojo socialinės medicinos, krašto sanitarinės statistikos, higienos pamatus, reformavo gydytojų rengimo tvarką ir metodiką. Užsieniečiai išugdė vietinę profesūrą ir prisidėjo prie Medicinos fakulteto žinomumo Europos mastu.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. buvo žengti pirmieji realūs žingsniai Universiteto savivaldos link. Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. patvirtino Universiteto statutą, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė bolševikų invazija ir lenkų įvykdyta Vilniaus krašto okupacija.
Tarpukario laikotarpiu Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, tarnavęs ne lietuvių kultūrai, tačiau dalis ano meto Medicinos fakulteto nuopelnų mums svarbūs ir šiandien. 1934 m. Vilniuje buvo pastatytas naujasis anatomikumas, kurio pastatuose medicinos studijos vyksta ir šiandien.
1939 m. spalio 10 d. Lietuvai atgavus savo istorinę sostinę, imta gaivinti ir lietuvišką Vilniaus universitetą. 1940 m. liepos 31 d. Vilniaus universiteto Senatas pavedė prof. V. Kuzmai sudaryti komisiją Medicinos fakultetui atgaivinti. Komisijos nuomonei iš pradžių įsteigti Matematikos ir gamtos fakulteto Medicinos ir Farmacijos skyrius pritarė Senatas. Į Medicinos skyrių buvo priimti 174, į Farmacijos – 99 studentai. 1942 m. buvo įsteigtas Odontologijos skyrius.
1990 metų kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę fakultetas buvo keičiamas vadovaujantis prieškario nepriklausomos Lietuvos tradicija ir Vakarų Europos šalių, pirmiausia Skandinavijos, bei JAV patirtimi. Siekiant suvienyti gydomąjį darbą ir mokymą, imtos kurti klinikos. 1990 m. buvo įsteigta rezidentūra, tais pačiais metais susiliejo Medicinos ir Gydytojų tobulinimo fakultetai. Reikšmingas lūžis įvyko 2002 m. pirmoje pusėje, kai įvykdyta radikali struktūrinė padalinių reforma, sudariusi sąlygas efektyviau išnaudoti kūrybinį potencialą, išlaikyti konkurencingumo dvasią.
Istorijos tėkmėje, Medicinos fakultetas, kaip ir visas Vilniaus universitetas, patyrė nuopolių ir pakilimų, tačiau išliko gerbiama ir vertinama Lietuvos medicinos šviesuolių kalve.
Daugiau informacijos apie istoriją – leidinyje „Universitas Vilnensis 1579–2004“.
1641 m. spalio 11 d. Varšuvoje išduota Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegija,
kuria leidžiama Vilniaus akademijoje dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas
Medicinos fakulteto struktūra, 2023.