Istorija
Oficialia Vilniaus universiteto (įkurtas 1579 metais 1570 m. įsteigtos Jėzuitų kolegijos pagrindu) Medicinos fakulteto įkūrimo data laikoma 1781 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos (tada taip oficialiai vadintas universitetas) rektorius M. Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs Medicinos skyrių. Šį sprendimą paskatino Jėzuitų ordino panaikinimas 1773 m. Universitetas perėjo Edukacinės komisijos jurisdikcijai ir iš dalies pasuko pasaulietiniu keliu. Tuo metu medicinos ir gamtos mokslai pasiekė reikšmingą pažangą.
Ryškius pėdsakus fakulteto istorijoje paliko M. Renjė, J. Briotė, Ž. E. Žiliberas, S. L. Bizijas, L. H. Bojanus, J. A. Lobenveinas, J. P. ir J. Frankai bei kiti. Jie ugdė klinikinės medicinos mokslą, diegė jos praktines naujoves, klojo socialinės medicinos, krašto sanitarinės statistikos, higienos pamatus, reformavo gydytojų rengimo tvarką ir metodiką. Užsieniečiai išugdė vietinę profesūrą ir prisidėjo prie Medicinos fakulteto žinomumo Europos mastu.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. buvo žengti pirmieji realūs žingsniai Universiteto savivaldos link. Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. patvirtino Universiteto statutą, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė bolševikų invazija ir lenkų įvykdyta Vilniaus krašto okupacija.
Tarpukario laikotarpiu Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, tarnavęs ne lietuvių kultūrai, tačiau dalis ano meto Medicinos fakulteto nuopelnų mums svarbūs ir šiandien. 1934 m. Vilniuje buvo pastatytas naujasis anatomikumas, kurio pastatuose medicinos studijos vyksta ir šiandien.
1939 m. spalio 10 d. Lietuvai atgavus savo istorinę sostinę, imta gaivinti ir lietuvišką Vilniaus universitetą. 1940 m. liepos 31 d. Vilniaus universiteto Senatas pavedė prof. V. Kuzmai sudaryti komisiją Medicinos fakultetui atgaivinti. Komisijos nuomonei iš pradžių įsteigti Matematikos ir gamtos fakulteto Medicinos ir Farmacijos skyrius pritarė Senatas. Į Medicinos skyrių buvo priimti 174, į Farmacijos – 99 studentai. 1942 m. buvo įsteigtas Odontologijos skyrius.
1990 metų kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę fakultetas buvo keičiamas vadovaujantis prieškario nepriklausomos Lietuvos tradicija ir Vakarų Europos šalių, pirmiausia Skandinavijos, bei JAV patirtimi. Siekiant suvienyti gydomąjį darbą ir mokymą, imtos kurti klinikos. 1990 m. buvo įsteigta rezidentūra, tais pačiais metais susiliejo Medicinos ir Gydytojų tobulinimo fakultetai. Reikšmingas lūžis įvyko 2002 m. pirmoje pusėje, kai įvykdyta radikali struktūrinė padalinių reforma, sudariusi sąlygas efektyviau išnaudoti kūrybinį potencialą, išlaikyti konkurencingumo dvasią.
Istorijos tėkmėje, Medicinos fakultetas, kaip ir visas Vilniaus universitetas, patyrė nuopolių ir pakilimų, tačiau išliko gerbiama ir vertinama Lietuvos medicinos šviesuolių kalve.
Daugiau informacijos apie istoriją – leidinyje „Universitas Vilnensis 1579–2004“.
1641 m. spalio 11 d. Varšuvoje išduota Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos privilegija,
kuria leidžiama Vilniaus akademijoje dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas
Dabartis
Šiuo metu Medicinos fakultetas vienas didžiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete. Jį sudaro keturi Institutai, kurie savo vidinėje struktūroje sujungia smulkesnes katedras, klinikas, centrus, skyrius ir laboratorijas. Fakultete taip pat veikia kompiuterių klasės, biblioteka, muziejus.
Medicinos fakulteto studentai, rezidentai ir doktorantai taip pat naudojasi Vilniaus universiteto, mokslo institutų ir valstybinių bei privačių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bazėmis.
Pagrindinės mokymo bazės yra šios:
- Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir jos filialai:
- Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika;
- Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;
- Vilniaus miesto klinikinė ligoninė;
- Vilniaus miesto Centro poliklinika ir kitos.
Medicinos fakultete dirba apie 800 pedagoginio, mokslinio ir pagalbinio personalo darbuotojų: 72 profesoriai, 97 docentai, 67 mokslo darbuotojai, virš 470 akademinių darbuotojų ir kt.
1965–2019 metais virš 90 fakulteto darbuotojų yra tapę Lietuvos mokslo premijos laureatais, apdovanoti kitais žymenimis. Aktyvus ir fakulteto akademinis jaunimas: virš 3200 studentų mokosi vientisosiose, bakalauro ir magistrantūros studijose, bendras rezidentų skaičius siekia 800, o įvairiose medicinos mokslo kryptyse studijuoja beveik 100 doktorantų. Taip pat fakultete šiuo metu mokosi beveik 450 studentų iš užsienio šalių: Vokietijos, Švedijos, Brazilijos, Izraelio, Lenkijos, Italijos, Singapūro ir kitų šalių. Užsienio studentų skaičius kiekvienais metais auga.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bendruomenė jau daug metų puoselėja savitas tradicijas. Fakultetas turi savo vėliavą, emblemą ir dekano togą. Fakulteto istorijos muziejus kaupia dokumentinę ir ikonografinę medžiagą. Tačiau garbinga istorija nėra vienintelis pamatas, garantuojantis ramią ir sočią gerovę.
[informacija atnaujinta 2021-02-09]
Skaičiai
DARBUOTOJAI |
|
Iš viso 2022 m.: |
1419 |
Mokslo darbuotojai |
138 |
Akademinis personalas: |
582 |
|
90 |
|
129 |
|
182 |
|
181 |
Rezidentų vadovai |
536 |
Neakademinis personalas |
163 |
STUDENTAI |
|
Iš viso 2022 m.: |
4228 |
|
867 |
|
337 |
|
2056 |
|
127 |
|
821 |
|
674 |
2022 m. PRIĖMIMO REZULTATAI |
|
Bakalauro studijų programos |
|
|
0 |
|
62 |
|
42 |
|
110 |
|
31 |
Magistro studijų programos |
|
|
27 |
|
19 |
|
10 |
|
45 |
|
15 |
|
10 |
|
22 |
Vientisųjų studijų programos |
|
|
51 |
|
218 |
|
96 |
|
20 |
|
18 |
Doktorantūros studijos |
21 |
Rezidentūros studijos |
214 |
Vizija. Misija. Vertybės.
Medicinos fakulteto misija – ugdyti aukštos profesinės kvalifikacijos kūrybingus ir kritiškai mąstančius sveikatos priežiūros specialistus, įgyvendinant visų pakopų medicinos ir sveikatos mokslų studijas bei atliekant aukšto tarptautinio lygio medicinos ir sveikatos mokslų krypties fundamentinius, taikomuosius mokslinius tyrimus kartu su eksperimentinės ir technologinės plėtros darbais.
Medicinos fakulteto vizija – pasaulyje žinomas ir vienoje gretoje su pirmaujančių Europos universitetų medicinos ir sveikatos mokslų padaliniais veikiantis Lietuvos medicinos ir sveikatos mokslo bei studijų centras, aktyvus sveikatos, švietimo ir mokslo politikos procesų dalyvis šalyje ir užsienyje.
Medicinos fakulteto vertybės (veiklos principai).
Savo veiklą ir santykius tarp bendruomenės narių grindžiame šiais svarbiausiais principais (vertybėmis):
- mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės;
- dorovės;
- mokslo ir studijų vienovės;
- visuomenės moralinės, kultūrinės, eksperimentinės, socialinės, ekonominės ir technologinės raidos skatinimo;
- tarptautinės partnerystės stiprinimo;
- veiklos kokybės užtikrinimo;
- bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir pagarbos;
- Fakulteto vidinių organizacinių darinių interesų derinimo ir bendradarbiavimo;
- subsidiarumo priimant sprendimus;
- viešumo;
- skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius bei priimant kitus sprendimus;
- lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos, kitų visuotinai pripažintų akademinės etikos principų;
- atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei.
Dokumentai
- Dekano įsakymo formos pavyzdys
- Pažyma apie darbo laiką
- Pažymos apie darbo laiką išaiškinimas
- Pažymos apie darbo laiką pildymo pavyzdys
- Pažymėjimų grąžinimo aktas
- Konferencijų tvarkos aprašas
- Reikalavimai konferencijų pažymėjimams
- Konferencijos pažymėjimo šablonas
- Prašymas leisti organizuoti konferenciją
- Kvalifikacijų sąrašas (2016)