2026 m. apgintos disertacijos
Dr. Vera Taluntienė
Dr. Vera Taluntienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Sergančiųjų išsėtine skleroze kognityvinių funkcijų sąsajos su neurofilamentų lengvosios grandinės koncentracija ir negalia“
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, dažniausiai pasireiškianti jauname amžiuje. IS dažniausiai pasireiškia įvairiais fizinę negalią sukeliančiais simptomais, vertinamais Išplėstine negalios vertinimo skale (angl. Expanded Disability Status Scale, EDSS). Visgi EDSS nusako tik bendrą negalios lygį, daugiausiai priklausantį nuo nueinamo atstumo, o objektyvūs ir lengvai atkartojami kiekybiniai motorinės būklės vertinimo testai nėra rutiniškai naudojami. Iki 75% pacientų gali būti pažeidžiamos ir kognityvinės funkcijos (KF), kurias EDSS vertina nedetaliai ir nediferencijuoja tarp skirtingų kognityvikos sričių. Specializuotam kognityvinių funkcijų vertinimui klinikiniame darbe dažnai pritrūksta laiko ir patirties. Struktūriniai neuronų baltymų neurofilamentų subvienetai, vadinami neurofilamentų lengvąja grandine (NFL), randami smegenų skystyje ir kraujyje vykstant aksonų degeneracijai. Manoma, kad ateityje NFL gali būti naudojama kaip IS progresavimo bei gydymo efektyvumo biožymuo. Šioje disertacijoje nagrinėjamos IS sergančių asmenų KF sutrikimų sąsajos su NFL koncentracija smegenų skystyje ir serume bei motoriniais negalios testais. Ištirti 99 IS sergantys ir 37 kontrolinės grupės tiriamieji, kurių KF, motorika ir NFL koncentracija vertintos 2 kartus 12 mėnesių intervalu. Nustatyti veiksniai, susiję su pradiniu KF sutrikimu ir jų blogėjimu dinamikoje. Pasiūlytos praktinės rekomendacijos KF ir motorikos detalesniam vertinimui bei aptarta praktinė serumo NFL matavimo vertė IS sergantiesiems.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintaras Ferdinandas Kaubrys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M 001).
Dr. Jevgenija Guk
Dr. Jevgenija Guk / MF archyvas
Apginta disertacija „Sergančiųjų Parkinsono liga faktinės mitybos ir mitybos įpročių sąsaja su ligos motoriniais ir nemotoriniais simptomais“
Disertacijoje nagrinėjami Parkinsono liga sergančių pacientų mitybos ypatumai, jų sąsajos su motoriniais ir nemotoriniais ligos simptomais bei Viduržemio jūros regiono dietos reikšmė Parkinsono ligos tikimybei ir ligos simptomams. Tyrime dalyvavo Parkinsono liga sergantys pacientai ir pagal amžių bei lytį atitinkančios kontrolinės grupės tiriamieji. Vertinti tiriamųjų mitybos įpročiai, faktinė mityba, Viduržemio jūros regiono dietos laikymasis ir jų sąsajos su ligos klinikinėmis charakteristikomis. Nustatyta, kad Parkinsono liga sergančių pacientų mityba nevisiškai atitiko rekomenduojamas maistinių medžiagų paros normas – dažniausiai nustatytas nepakankamas maistinių skaidulų, vitaminų A ir D suvartojimas. Palyginti su kontroline grupe, pacientai vartojo daugiau angliavandenių, augalinių baltymų ir maistinių skaidulų, tačiau mažesnę energijos dalį gavo iš riebalų. Ryšys tarp Viduržemio jūros regiono dietos ir mažesnės Parkinsono ligos tikimybės nustatytas tik pakoregavus analizę pagal demografinius ir gyvensenos veiksnius. Didesnis šios dietos laikymasis taip pat buvo susijęs su mažesne nerimo, depresiškumo, skausmo ir šlapinimosi sutrikimų tikimybe. Tyrimo rezultatai pabrėžia mitybos svarbą Parkinsono ligos klinikinei eigai ir pagrindžia individualizuotų mitybos rekomendacijų taikymo reikšmę pacientų priežiūroje.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Dalius Jatužis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Gintarė Šostakaitė
Dr. Gintarė Šostakaitė / MF archyvas
Apginta disertacija „Kritinių būklių ligonių su intensyviąja terapija susijusio raumenų silpnumo priežastys ir jo sąsajos su išeitimis“
Kritinių būklių ligoniams gydymosi intensyviosios terapijos skyriuje metu dažnai išsivysto reikšmingi raumenų masės ir funkcijos pokyčiai, susiję su uždegiminiu atsaku, hiperkatabolizmu, imobilizacija ir organų funkcijos sutrikimu. Šio darbo tikslas buvo įvertinti kritinių būklių ligonių raumenų masės ir funkcijos pokyčius gydymosi metu, palyginti bioelektrinės varžos analizės (BIA) ir raumenų ultragarso (UG) tinkamumą raumenų nykimo vertinimui bei nustatyti rankos suspaudimo jėgos reikšmę. Tyrimo metu nustatyta, kad BIA leidžia stebėti kūno sudėties ir fazės kampo pokyčius, tačiau jos rodiklius reikšmingai veikia skysčių balansas ir uždegiminis atsakas. Raumenų UG patikimai nustatė struktūrinius raumenų nykimo pokyčius ir buvo mažiau jautrus skysčių poslinkiams. Taip pat nustatyta, kad išgyvenusiems pacientams išrašymo iš intensyviosios terapijos dieną būdinga sumažėjusi raumenų jėga, kurios pokyčiai ne visada buvo proporcingi raumenų masės nykimui. Gauti rezultatai rodo, kad kritinių būklių ligonių raumenų būklės vertinimas turėtų būti grindžiamas kompleksiniu struktūrinių ir funkcinių metodų taikymu.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Jūratė Šipylaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – prof. dr. Andrius Klimašauskas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Vaiva Sutnikienė
Dr. Vaiva Sutnikienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Regimojo suvokimo, specialiųjų regos fenomenų ir vizualinės atminties sutrikimų reikšmė ankstyvajai Alzheimerio ligos diagnostikai “
Disertacijoje nagrinėjama regimojo suvokimo, specialiųjų regos fenomenų ir vizualinės atminties sutrikimų reikšmė ankstyvajai Alzheimerio ligos diagnostikai. Tyrime vertinta spalvų atpažinimo atmintis, McCollough ir akvarelės efektų suvokimas, kompiuterizuotos laiko ir judesio vertinimo (Time–Wall) bei mintinės rotacijos užduotys, taip pat objektų ir erdvės suvokimas (VOSP) ir šių testų diagnostinės savybės ankstyvosiose ligos stadijose. Tyrime dalyvavo kognityviškai sveiki vyresnio amžiaus asmenys, pacientai, kuriems nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas dėl Alzheimerio ligos, ir pacientai, sergantys lengva Alzheimerio ligos demencija. Vertintos vizualinių testų rezultatų sąsajos su kitų kognityvinių testų rezultatais ir klinikiniais rodikliais bei diagnostinės šių testų savybės. Nustatyta, kad spalvų atpažinimo atminties, Time–Wall užduoties, siluetų, skaičių vietos ir kubų analizės testų rezultatai jau lengvo kognityvinio sutrikimo stadijoje reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės rezultatų. Time–Wall užduoties diagnostinės savybės buvo labai geros, o spalvų atminties ir VOSP užduočių – geros. McCollough ir akvarelės efektų suvokimo pokyčiai buvo ryškesni lengvos demencijos stadijoje ir atspindėjo funkcinius regimojo suvokimo pakitimus. Rezultatai rodo, kad paprasti, nuo kalbos beveik nepriklausomi regimojo suvokimo ir vizualinės atminties testai gali papildyti ankstyvąją Alzheimerio ligos diagnostiką ir būti naudingi klinikinėje praktikoje.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintaras Ferdinandas Kaubrys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Kamilė Čerlinskaitė-Bajorė
Dr. Kamilė Čerlinskaitė-Bajorė / MF archyvas
Apginta disertacija „Ūminio širdies nepakankamumo pacientų prognozės stratifikacija: rehospitalizacijų ir optimalaus gydymo įtaka“
Disertacijoje nagrinėjamas pacientų, sergančių ūminiu širdies nepakankamumu, baigčių prognozavimas skirtinguose klinikiniuose tyrimuose – stebėsenos ir kontroliuojamame atsitiktinių imčių tyrime – ir iš svarbių skirtingų perspektyvų. Stebėsenos tyrime nustatyta, kad pakartotinė hospitalizacija per pirmus 6 mėnesius nuo išrašymo iš ligoninės prognozuoja reikšmingai blogesnes pacientų išeitis. Papildomose kontroliuojamo atsitiktinių imčių tyrimo analizėse atskleista, kad optimalus medikamentinis gydymas reikšmingai mažina pacientų po hospitalizacijos dėl ūminio širdies nepakankamumo mirštamumą ir gerina gyvenimo kokybę, nepaisant jų lyties, pradinės gyvenimo kokybės ir pradinės anemijos buvimo. Disertacijoje analizuotos svarbios žinių spragos ūminio širdies nepakankamumo srityje.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Jelena Čelutkienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – prof. dr. Alexandre Mebazaa (Paris Cité universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Ieva Kubiliūtė
Dr. Ieva Kubiliūtė / MF archyvas
Apginta disertacija „Hospitalizuotų pacientų sunkios COVID-19 ligos ir jos baigčių prognostinių veiksnių tyrimas“
COVID-19 pandemija sukėlė didelę naštą sveikatos priežiūros sistemoms visame pasaulyje ir išryškino ankstyvo pacientų, kuriems gresia nepalankios ligos baigtys, rizikos vertinimo svarbą. Tačiau, nepaisant gausių mokslinių tyrimų, iki šiol nėra bendro sutarimo dėl COVID-19 ligos sunkumą ir pacientų mirštamumą prognozuojančių veiksnių, o duomenų iš Lietuvos ir Vidurio bei Rytų Europos regiono vis dar trūksta. Todėl šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti hospitalizuotų COVID-19 pacientų demografinius, klinikinius bei laboratorinius veiksnius, prognozuojančius sunkią COVID-19 ligos formą ir letalią baigtį.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Ligita Jančorienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinė konsultantė – dr. Jurgita Urbonienė (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Julius Drachneris
Dr. Julius Drachneris / MF archyvas
Apginta disertacija „Šlapimo pūslės urotelio vėžio mikroaplinkos modeliavimas skaitmeninės patologijos ir dirbtinio intelekto metodais“
Raumens neinfiltruojanti papilinė urotelio carcinoma (RNIPUK) yra dažniausias šlapimo pūslės vėžio tipas. Adjuvantinė intravezikinė imunoterapija Bacille Calmette-Guérin (BCG) yra veiksmingiausias gydymas, mažinantis atkryčio ir progresavimo riziką. Tačiau apie trečdaliui pacientų BCG terapija yra neveiksminga, todėl jiems reikalingos papildomos chirurginės intervencijos. Tyrime panaudoti skaitmeninės patologijos ir dirbtinio intelekto (DI) metodai, BCG imunoterapija gydytų RNIPUK pacientų išeičių prognozavimui.
Tyrimas buvo vykdomas keturiais etapais. Pirmajame etape analizuoti abstraktūs vaizdų požymiai iš RNIPUK naviko audinių histologinių vaizdų, išbandant įvairius požymių išskyrimo ir agregavimo metodus ir siekiant pagerinti atkryčio rizikos stratifikaciją naudojant DI. Antrajame etape naviko atkryčiui prognozuoti pritaikyti imunogradiento rodikliai RNIPUK histologinei architektūrai, sutelkiant dėmesį į CD8 teigiamų limfocitų pasiskirstymą epitelinio ir stromos sąveikos zonoje. Trečiuoju etapu, naudojant imunohistochemiją (CD11c, CD163, CD20, CD8, ICOS), ištirti imuninių ląstelių tipai ir nustatyta, kad CD11c pasiskirstymas reikšmingai koreliuoja su išgyvenamumo be atkryčio trukme. Galiausiai sukurtas išsamus modelis, suskirstantis pacientus į rizikos grupes pagal išgyvenamumą be atkryčio ir bendrą išgyvenamumą.
Šis darbas prisideda prie geresnės rizikos stratifikacijos šlapimo pūslės vėžiu sergančių ir BCG imunoterapija gydomų pacientų grupėje. Nors tyrimo rezultatai dar reikalauja išorinio validavimo, jie parodo išsamaus navikų įvertinimo svarbą imunoterapijos kontekste ir teikia vilčių dėl pacientų gydymo rezultatų gerinimo.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Arvydas Laurinavičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – prof. dr. Feliksas Jankevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Tatjana Maselienė
Dr. Tatjana Maselienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Imunologinių žymenų ir arterijų sienelės rodiklių vaidmuo vertinant hipertenzinių nėščiųjų būklių metu sukeliamą ankstyvą kardiovaskulinę riziką“
Hipertenzinės nėščiųjų būklės (HNB), apimančios lėtinę hipertenziją, nėščiųjų hipertenziją, preeklampsiją, eklampsiją ir HELLP sindromą, yra viena svarbiausių motinos ir vaisiaus sergamumo bei mirtingumo priežasčių. Jos susijusios su didesne perinatalinių komplikacijų, priešlaikinio gimdymo ir ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Nėštumas laikomas fiziologiniu „streso testu“, galinčiu atskleisti subklinikinį kardiovaskulinį pažeidimą, tačiau tradiciniai rodikliai ne visuomet leidžia identifikuoti didesnės rizikos pacientes.
Šio darbo tikslas – įvertinti uždegiminius, echokardiografinius ir kraujagyslių rodiklius HNB metu bei jų sąsajas su gimdymo užbaigimu iki 37 nėštumo savaitės. Atliktas stebimasis skerspjūvio tyrimas, į kurį įtrauktos 73 nėščiosios (38 su HNB ir 35 kontrolinės moterys). Vertinti uždegiminiai (IL-6, TNF-α), miokardo pažaidos (troponinas I, BNP), kraujagyslių funkcijos (PBG, TSD) ir pažangūs echokardiografiniai parametrai, įskaitant kairiojo prieširdžio tamprumą ir skilvelių–arterijų sąveiką.
Nustatyta, kad HNB būdingas kompleksinis kardiovaskulinis pažeidimas: padidėjęs uždegiminis aktyvumas, arterijų standumas, subklinikinė sistolinė ir diastolinė disfunkcija bei sumažėjęs kairiojo prieširdžio rezervas. BNP ir pulsinės bangos greitis buvo nepriklausomi nėštumo užbaigimo iki 37 savaitės prediktoriai. Kairiojo prieširdžio tamprumo ir skilvelių ir arterijų sąveikos rodikliai atspindi ankstyvus adaptacijos sutrikimus, ne visada nustatomus įprastais metodais.
Rezultatai pagrindžia integruoto kardiovaskulinės rizikos vertinimo svarbą HNB metu ir pabrėžia šių būklių reikšmę kaip ankstyvo nepalankaus motinos kardiovaskulinio fenotipo žymens.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Vilma Dženkevičiūtė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina - M 001).
Dr. Inga Fomčenko
Dr. Inga Fomčenko / MF archyvas
Apginta disertacija „Skirtingos kūno masės asmenų kūno sudėties ir metabolinio aktyvumo parametrų sąsajos“
Disertacijoje analizuojami suaugusių asmenų kūno masės, kūno sudėties ir medžiagų apykaitos ypatumai bei jų sąsajos. Riebalų ir liesosios masės kiekis bei pasiskirstymas kūne siejami su lipidų ir gliukozės apykaitos, taip pat uždegiminių bei oksidacinio streso procesų pokyčiais. Ypatingas dėmesys skiriamas tiek padidėjusiai, tiek per mažai kūno masei, ypač nervinės anoreksijos atvejais.
Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingos kūno masės ir sudėties asmenų metabolinio aktyvumo rodiklius ir jų tarpusavio ryšius. Atliktame skerspjūvio tyrime dalyvavo 192 asmenys nuo 18 iki 49 metų, iš kurių 24 buvo nervine anoreksija sergančios moterys. Kūno sudėtis vertinta DXA metodu, metabolinis aktyvumas – pagal lipidų, gliukozės, insulino rodiklius, uždegimo ir oksidacinio streso biožymenis bei trombocitų membranos riebalų rūgščių sudėtį. Analizuoti lyties, amžiniai, gyvensenos ir psichoemociniai veiksniai.
Nustatyta, kad didėjant kūno masei neproporcingai didėja riebalų masė, ypač centrinėse kūno srityse, o tai susiję su nepalankiais metabolinio aktyvumo pokyčiais – dislipidemija, atsparumu insulinui, lėtiniu uždegimu ir padidėjusia kardiometaboline rizika. Sergančioms nervine anoreksija moterims nustatyti reikšmingi kūno sudėties ir nežymūs metaboliniai pokyčiai, rodantys galimus lėtinio uždegimo ir oksidacinio streso procesus. Gauti rezultatai pagrindžia kompleksinės kūno sudėties ir biocheminių rodiklių analizės svarbą individualizuotam metabolinės rizikos vertinimui ir prevencijai.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Virginijus Šapoka (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai – M 001).
Dr. Eglė Dieninytė-Misiūnė
Dr. Eglė Dieninytė-Misiūnė / MF archyvas
Apginta disertacija „Kaip prailginti plastikinio tulžies latakų stento funkcionavimą – paciento, ligos ir gydymo faktorių transliacinis tyrimas“
Daktaro disertacijoje nagrinėti su pacientu, liga ir gydymu susiję veiksniai, turintys įtakos plastikinių tulžies latakų stentų funkcionavimui ir endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos (ERCP) baigtims esant tulžies latakų obstrukcijai. Tyrime analizuota kliniškai reikšminga problema, nes stento okliuzija yra susijusi su cholangitu, pakartotinėmis intervencijomis, onkologinio gydymo pertraukomis ir didesniu sergamumu. Disertacijos tikslas – įvertinti su pacientu, pagrindine liga ir gydymu susijusius veiksnius, lemiančius plastikinių tulžies latakų stentų funkcionavimą ir klinikines baigtis. Tyrimą sudaro retrospektyviniai ir perspektyvusis kohortiniai tyrimai. Identifikuota, kad faktinis stentų funkcionavimo laikas yra trumpesnis, nei gairėse rekomenduojama planiniam stentų keitimui, ypač pacientams, sergantiems piktybine liga, sirgusiems cholangitu ir kuriems įvesti keli stentai. Disertacijoje nustatyta, kad ankstyvas su ERCP susijusių perforacijų atpažinimas gerina pacientų išeitis, o pakartotinis stentavimas mažina mikrobiomo įvairovę. Disertacijos mokslinį naujumą sudaro integruotas klinikinių, procedūrinių ir mikrobiologinių veiksnių, lemiančių stento disfunkciją, vertinimas. Gauti rezultatai yra reikšmingi individualizuojant stentų keitimo strategijas ir užtikrinant saugesnį endoskopinį tulžies latakų obstrukcijos gydymą. Šie duomenys pagrindžia individualizuotos gydymo taktikos ir tolesnių transliacinių tyrimų svarbą.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Tomas Poškus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas– dr. Juozas Stanaitis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Povilas Kavaliauskas
Dr. Povilas Kavaliauskas / MF archyvasApginta disertacija „Sveikatos priežiūros darbuotojų patiriamas profesinis stresas, profesinis išsekimas ir savižudybių rizika“
Pasaulinė praktika rodo, kad sveikatos priežiūros specialistai dėl nuolatinio streso, pacientų priežiūros, laiko stokos ir didelių administracinių reikalavimų patiria kur kas didesnę savižudybių bei psichikos ligų riziką nei kitų sektorių darbuotojai. Disertacijoje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – išsamus Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų psichikos sveikatos ir perdegimo įvertinimas bei jų mirtingumo pagal priežastis analizė. Tyrimo metu, sujungus gyventojų surašymo duomenis su mirčių priežasčių registro duomenimis, atlikta detali mirtingumo rizikos analizė dėl įvairių priežasčių ir savižudybių. Vėliau atliktas išsamus psichinės sveikatos vertinimas, apklausiant 1612 Lietuvos medicinos darbuotojų.
Mirčių priežasčių analizė atskleidė padidėjusį bendrą ir specifinį (dėl onkologinių ir kardiovaskulinių ligų) susijusį mirtingumą tarp medikų vyrų lyginant su kitais aukštąjį išsilavinimą turinčiaisiais asmenimis.
Psichologinės būklės įvertinimas atskleidė, kad du trečdaliai apklaustųjų svarstė ketinimą keisti specialybę į nemedicininę profesiją, kas penktas kentė dėl sunkių depresijos ar nerimo sutrikimų, ir net kas ketvirtas turėjo padidėjusią savižudybės riziką. Sukaupti duomenys sukuria pagrindą tolimesniems psichikos sveikatos tendencijų tyrimams bei moksliškai pagrindžia būtinybę kurti ir diegti tikslines psichologinės pagalbos ir emocinės būsenos gerinimo programas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje.
Mokslinė vadovė – doc. dr. Giedrė Smailytė Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004); mokslinis konsultantas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Dr. Justina Kilaitė
Dr. Justina Kilaitė / MF archyvas
Apginta disertacija „Senyvo amžiaus žmonių genomo ir fenomo biožymenų, susijusių su sarkopenija ir senatviniu išsekimo sindromu, paieška ir analizė“
Sarkopenija ir senatvinis išsekimo sindromas yra senyvo amžiaus žmonėms būdingi geriatriniai sindromai, pasižymintys persidengiančiais klinikiniais požymiais ir sudėtinga patofiziologija. Nors plataus masto viso genomo asociacijos tyrimai (GWAS, angl., Genome Wide Association Study) nustatė genetinius variantus, susijusius su tam tikrais fenotipais, vis dar trūksta išsamių tyrimų, nagrinėjančių bendrus šių sindromų biologinius mechanizmus. Telomerų trumpėjimas siejamas su senėjimu ir lėtinėmis ligomis, tačiau jo ryšys su sarkopenija ir senatviniu išsekimo sindromu išlieka neaiškus. Be to, iki šiol nėra atlikta kompleksinė genomo profilių, telomerų ilgio ir klinikinių fenotipų sąsajų analizė vyresnio amžiaus pacientų grupėje. Šio darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti fenotipo požymius ir genomo ypatumus, būdingus sarkopenijai ir senatviniam išsekimo sindromui senyvo amžiaus asmenų populiacijoje. Šiame skerspjūvio tipo tyrime dalyvavo virš 200 senyvo amžiaus asmenų (≥65 metų), kurie buvo suskirstyti į kontrolės ir atvejo grupes. GWAS analizės metu identifikuoti du vieno nukleotido polimorfizmai (rs75652203 ir rs17102732) reguliacinėje genomo srityje, kurie statistiškai reikšmingai siejami su sumažėjusia raumenų jėga, t.y. fenotipu, būdingu abiem sindromams. Be to, dvylika genomo variantų, susijusių su sumažėjusiu raumenų masės indeksu, buvo pakartotinai patvirtinti kaip reikšmingi sarkopenijos fenotipo žymenys. Mažesnis santykinis telomerų ilgis statistiškai reikšmingai koreliavo su didesniu tiriamųjų amžiumi ir ryškesniais senatvinio išsekimo sindromo požymiais, o ilgesnės telomeros buvo susijusios su didesne galūnių raumenų mase ir aukštesniu fizinio aktyvumo lygiu.
Mokslinė vadovė – doc. dr. Valentina Ginevičienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001); mokslinė konsultantė – doc. dr. Asta Mastavičiūtė.(Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Gintaras Varanauskas
Dr. Gintaras Varanauskas / MF archyvas
Apginta disertacija „Pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacinio gydymo, fiksuojant ir nefiksuojant sintetinį tinklelį, palyginimas: randomizuotas perspektyvinis tyrimas“
Pooperacinės pilvo sienos išvaržos yra viena dažniausių pilvo chirurgijos komplikacijų. Su Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimu Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje vykdytas atsitiktinių imčių perspektyvusis tyrimas, kuriame standartinė retroraumeninė sublay išvaržos plastika, kai tinklelis fiksuojamas lyginama su retroraumenine sublay išvaržos plastika, kai tinklelis nefiksuojamas. Nefiksuojant tinklelio, tikėtina, sutaupomas operacijos laikas, dėl mažesnio audinių traumavimo yra mažesnis pooperacinis skausmas, taip pat geresnė gyvenimo kokybė po operacijos.
Tyrimo hipotezei, kad pooperacinės pilvo sienos išvaržos be tinklelio fiksavimo yra tinkamas pasirinkimo metodas, patikrinti pasirinktos šios vertinamosios baigtys: pirminė – pooperacinis skausmas; antrinės baigtis – operacijos laikas, pooperacinės seromos, išvaržų recidyvai ir gyvenimo kokybės vertinimas. Į tyrimą buvo įtraukti 99 ligoniai – 65 moterys ir 34 vyrai, jie buvo tiriami 1 ir 6 mėnesiai, 1, 3 ir 5 metai po operacijos. Tyrimo metu nustatyta, kad pooperacinių pilvo sienos išvaržų plastikos, kai tinklelis nefiksuojamas, grupėje buvo statistiškai reikšmingai trumpesni operacijos ir tinklelio implantacijos laikai, mažesnė kraujo netektis operacijos metu, mažesnis pooperacinis skausmas ir retesnės pilvo sienos seromos (p < 0,05). Tyrimas parodė, kad pooperacinių pilvo sienos išvaržų plastika, kai tinklelis nefiksuojamas, yra saugus ir patikimas operavimo metodas.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Brimas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Deimantė Braždžiūnaitė
Dr. Deimantė Braždžiūnaitė / MF archyvas
Apginta disertacija „Genotipo ir fenotipo įvertinimas sergančiųjų cistinėmis inkstų ligomis grupėje“
Cistinės inkstų ligos plačiai tirtos daugelyje šalių, tačiau Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse iki šiol nebuvo publikuota tyrimų, kuriuose būtų sistemingai vertinamas cistinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų genotipas ir fenotipas. Šio darbo tikslas buvo įvertinti fenotipinių ir genotipinių variantų įvairovę asmenims, kuriems yra daugybinių inkstų cistų, bei nustatyti genotipo ir fenotipo ryšį PKD1 ir PKD2 genų grupėje. Kohortinis tyrimas atliktas 2021–2025 m. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Į tyrimą įtraukti 114 tiriamieji iš 102 šeimų, kuriems nustatytas specifinis cistinės inkstų ligos fenotipas arba nespecifinės daugybinės inkstų cistos. Molekulinė diagnozė nustatyta 68,63 proc. šeimų, dažniausiai – autosominio dominantinio paveldėjimo policistinė inkstų liga (ADPIL). Specifinio fenotipo grupėje molekulinė diagnozė nustatyta reikšmingai dažniau nei nespecifinio fenotipo grupėje. ADPIL grupėje teigiama šeimos istorija, didesni inkstai ir kepenų cistos buvo susiję su dažnesniu genetinės priežasties nustatymu. Dauguma identifikuotų genetinių variantų buvo unikalūs, beveik pusė – anksčiau neaprašyti. Nustatyta, kad PKD1 geno variantai siejosi su sunkesne ligos eiga. Tyrimo rezultatai patvirtino, jog cistinės inkstų ligos pasižymi didele klinikine bei genetine įvairove, o tiksli molekulinė diagnozė leidžia iš dalies prognozuoti ligos eigą bei rekomenduoti papildomo klinikinio ištyrimo planą.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Algirdas Utkus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001); Mokslinis konsultantas – prof. dr. Marius Miglinas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Edita Strumilienė
Dr. Edita Strumilienė / MF archyvas
Apginta disertacija „COVID-19 pneumonijos ilgalaikių padarinių vertinimas: plaučių būklės, gyvenimo kokybės ir imunologinių prognostinių veiksnių analizė“
COVID-19 pandemija sukėlė reikšmingus ilgalaikius sveikatos padarinius, apimančius kvėpavimo sistemos pažeidimus, imuninės sistemos disbalansą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Nepaisant gausių tarptautinių tyrimų, Lietuvoje iki šiol trūksta perspektyviųjų darbų, kompleksiškai vertinančių COVID-19 pneumonijos atokiuosius padarinius. Šio darbo tikslas – įvertinti ilgalaikius COVID-19 ligos padarinius kvėpavimo sistemai ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei bei nustatyti galimus imunologinius prognostinius veiksnius. Atliktas 12 mėnesių trukmės perspektyvusis tyrimas, kuriame analizuota COVID-19 pneumonija persirgusiųjų plaučių funkcijos rodiklių ir radiologinių plaučių pokyčių dinamika, imunologiniai parametrai (limfocitų subpopuliacijos, imunoglobulinai, komplemento sistemos komponentai) ir gyvenimo kokybės pokyčiai pagal SF-36 klausimyną.
Nustatyta, kad daliai pacientų net praėjus vienriems metams po COVID-19 pneumonijos išlieka plaučių funkcijos sutrikimai ir radiologiniai pakitimai, o imunologinių tyrimų rezultatai rodo užsitęsusią imuninės sistemos disreguliaciją. Gyvenimo kokybės vertinimas atskleidė reikšmingą fizinės ir psichikos sveikatos rodiklių pagerėjimą stebėjimo laikotarpiu, tačiau daliai pacientų išlieka pokovidiniam sindromui būdingi simptomai.
Tyrimo rezultatai praplečia žinias apie pokovidinio sindromo patogenezę ir leidžia identifikuoti didesnės rizikos pacientų grupes, svarbias planuojant ilgalaikę persirgusiųjų COVID-19 pacientų priežiūrą ir reabilitacijos strategijas.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Ligita Jančorienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001); mokslinė konsultantė – prof. dr. Laura Malinauskienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Neringa Bileišienė
Dr. Neringa Bileišienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Paveldimas ilgo QT sindromas Lietuvoje: genetiniai veiksniai ir fenotipo požymiai“
Įgimtas ilgo QT sindromas (IQTS) – tai retoms ligoms priskiriama, genetinių pakitimų sąlygota širdinė kanalopatija, lemianti repoliarizacijos procesų sutrikimą miokarde, galinti kliniškai pasireikšti sinkope, širdies sustojimu arba staigia širdine mirtimi jauname amžiuje dėl išsivysčiusios gyvybei grėsmingos aritmijos. Šiame tyrime pirmą kartą analizuota Lietuvos suaugusiųjų populiacijos, kuriai diagnozuotas IQTS imtis, vertintas ligai būdingas genetinių ir klinikinių požymių spektras, etiologinis profilis. Tyrimo metu taikytas išplėstinis IQTS sergančių pacientų ištyrimas. Nustatėme, kad Lietuvos tiriamųjų paveldimo IQTS populiacijoje vyravo 1 tipo IQTS, o dažniausiai nustatytas genetinis pokytis negiminingų tiriamųjų tarpe – patogeninis heterozigotinis KCNQ1 geno c.477+1G>A variantas, tačiau 2 tipo IQTS tiriamiesiems, kuris pagal paplitimą buvo antras tiriamųjų tarpe, dažniau stebėtos sinkopės, presinkopės, buvo dažnesnis ekstrasistolijos pojūtis bei sinkopės tarp pirmos eilės giminaičių. Nustatyti 1 ir 2 tipo IQTS sergantiesiems būdingi saviti elektromechaninių (elektrokardiografinių, echokardiografinių) rodiklių pokyčiai, simptominės ligos eigos požymiai, jų predikcinė vertė.
Moksliniai vadovai: prof. habil. dr. Audrius Aidietis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) (nuo 2021-10-01 iki 2022-01-18) ir prof. dr. Jūratė Barysienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) (nuo 2022-01-19 iki 2025-09-30). Moksliniai konsultantai: prof. dr. Jūratė Barysienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) (nuo 2021-10-01 iki 2022-01-18) ir prof. habil. dr. Audrius Aidietis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) (nuo 2022-01-19- iki 2025-09-30).
2025 m. apgintos disertacijos
Dr. Gunda Petraitytė
Dr. Gunda Petraitytė / MF archyvas
Apginta disertacija „Naujos kartos sekoskaitos metodais nustatytų retų variantų patogeniškumo vertinimas ir patogenezės mechanizmų tyrimas atliekant retų variantų molekulinį ir funkcinį charakterizavimą“
Retos genetinės ligos yra plati sveikatos sutrikimų grupė, pasižyminti geografine, etiologine ir fenotipine įvairove. Prie šių ligų kompleksiškumo prisideda genetiniai bei epigenetiniai kiekvieno žmogaus ypatumai ir, ne abejotinai, šių sutrikimų retumas. Visa tai kelia rimtų diagnostinių iššūkių, tačiau pastarųjų dešimtmečių molekulinės genetikos technologijų proveržiai, pavyzdžiui, naujos kartos sekoskaitos technologijos, pagerino retų sutrikimų genetinės priežasties nustatymą. Vis dėlto, nustatytų DNR variantų klinikinė reikšmė ir vaidmuo ligos patogenezėje neretai išlieka neaiški. Šiai takoskyrai iki DNR pokyčio funkcinės reikšmės charakterizavimo sumažinti atliktas disertacijoje aprašytas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti su tiriamųjų retomis ligomis siejamuose genuose nustatytų DNR sekos pokyčių patogeniškumą, reikšmę RNR, baltymų ir ląstelėse vykstančių procesų lygmeniu atliekant bioinformatinius, molekulinius ir/ar funkcinius tyrimus. Moksliniame darbe analizuotas ir aprašytas išskirtinis germinacinio chromotripsio atvejis. Taikant bioinformatinius ir molekulinius metodus įvertintas RLIM ir NAA15 genuose nustatytų DNR variantų poveikis jų koduojamų baltymų funkcijai ir galimas vaidmuo patogenezėje. Taip pat, pasitelkus tarpdisciplininį požiūrį bei skirtingus molekulinės genetikos ir biologijos tyrimų metodus WRN, DYNC1H1, FAS, DNMT3A ir KCNQ1 genuose nustatyti DNR pokyčiai charakterizuoti šių genų koduojamų baltymų funkcijos ląstelėse lygmeniu, kas pagerino variantų klinikinės reikšmės supratimą. Disertacijoje aprašyti tyrimai prisideda prie sergančiųjų retais paveldimais sutrikimais diagnozės pagrindimo, suteikia vertingų įžvalgų apie ligos patogenezėje dalyvaujančius molekulinius procesus ir pabrėžia tokio pobūdžio tarpdisciplininių tyrimų svarbą ir tolesnį jų vystymo potencialą.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Eglė Preikšaitienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinė konsultantė – doc. dr. Aušra Sasnauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).
Dr. Dovilė Žebrauskienė
Dr. Dovilė Žebrauskienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Paveldimų kardiomiopatijų genetinių priežasčių ir genotipo-fenotipo sąsajų analizė“
Atlikta nemažai įvairių šalių ir etninių grupių tyrimų, nagrinėjančių kardiomiopatijų (KMP) genetines priežastis ir genotipo–fenotipo sąsajas, tačiau vis dar nebuvo analizuota Lietuvos KMP populiacija. Tyrimo tikslas – atlikti genotipo–fenotipo sąsajų analizę asmenims, kuriems nustatyta klinikinė kardiomiopatijų diagnozė ir atliktas genetinis molekulinis bei klinikinis ištyrimas. Atliktas mišrus kohortinis stebėsenos tyrimas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Į tyrimą įtraukta daugiau negu 300 suaugusių tiriamųjų, kuriems kliniškai nustatytas KMP fenotipas ir atlikti genetiniai tyrimai. Tiriamųjų imtyje vyravo hipertrofinės kardiomiopatijos (HKMP) fenotipas. Dažniausi patogeniniai/tikėtina patogeniniai variantai, nustatyti MYBPC3 ir MYH7 genuose. Identifikuoti 24 nauji literatūroje neaprašyti variantai, susiję su KMP fenotipu. Tyrimo metu nustatyti HKMP morfologiniai ir klinikiniai skirtumai, susiję su genotipu: patogeniniai/tikėtina patogeniniai genų variantai buvo susiję su ankstyvesne ligos pradžia, ryškesne kairiojo skilvelio hipertrofija, didesne staigios širdinės mirties rizika ir ankstesniais nepageidaujamais įvykiais. Molekulinis ir funkcinis naujų, iki šiol neaprašytų genetinių variantų (TTR c.302C>T, DNMT3A c.2324C>A) analizavimas leido tiksliau suprasti ligos mechanizmus ir pagerinti pacientų priežiūrą.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Eglė Preikšaitienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Justina Skruodytė
Dr. Justina Skruodytė / MF archyvas
Apginta disertacija „Cheminių akių nudegimų sukelti struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, klinikinė analizė ir reikšmė visuomenės sveikatai“
Cheminiai akių nudegimai yra viena sudėtingiausių oftalmologinių būklių, galinčių sukelti ilgalaikį regos funkcijos sutrikimą ar net aklumą. Nors tradiciškai šios traumos siejamos su priekinio akies segmento pažeidimu, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad nudegimų metu pažeidžiamas ir užpakalinis segmentas – tinklainė bei regos nervas. Šio darbo tikslas – įvertinti cheminių akių nudegimų poveikį užpakalinio akies segmento struktūrai ir funkcijai, išanalizuoti pokyčius skirtingais stebėjimo laikotarpiais bei nustatyti visuomenės žinių lygį apie chemines akių traumas, siekiant didinti informuotumą ir parengti prevencines rekomendacijas. Tyrimą sudarė dvi dalys: atvejo – kontrolės tipo perspektyvinis stebėjimo klinikinis tyrimas ir visuomenės apklausa. Klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad pacientams po cheminių akių nudegimų, normaliaus akispūdžio sąlygomis, suplonėja tinklainės nervinių skaidulų bei ganglinių ląstelių sluoksniai, o jų progresavimas tęsėsi net po kelių mėnesių po patirtos traumos. Tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio plonėjimas koreliavo su nudegimo sunkumu pagal Dua klasifikaciją. Visuomenės apklausa parodė, kad respondentų žinios apie chemines akių traumas – ribotos, daugiau nei pusė respondentų pasižymėjo žemu žinių lygiu. Šie rezultatai patvirtina užpakalinio akies segmento dalyvavimą cheminio nudegimo patogenezėje, pagrindžia poreikį taikyti neuroprotekcines strategijas bei stiprinti visuomenės edukaciją, siekiant mažinti regos praradimo riziką.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Pranas Šerpytis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
Dr. Petras Navickas
Dr. Petras Navickas / MF archyvas
Apginta disertacija „Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos prognozavimo tyrimas: nuo tradicinių rizikos skaičiuoklių iki biologiniais žymenimis grindžiamo mašininio mokymosi“
Daktaro disertacijoje nagrinėjamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos prognozavimas, lyginant plačiai taikomas rizikos skaičiuokles su mašininio mokymosi modeliais, integruojančiais kraujagyslių senėjimo biožymenis. Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos kohortoje atliktas devynių rizikos vertinimo modelių tiesioginis palyginimas: įvertinta rizikos stratifikacija, padariniai klasifikuojant tinkamumą statinų terapijai ir bendras prognostinis tikslumas. Taip pat pristatyta detali rizikos vertinimo modelių tarpusavio sutapties analizė bei įvertinta kiekvieno modelio diskriminacinė galia ir kalibracija vertinant įvairias baigtis.
Rezultatai parodė reikšmingą tradicinių rizikos vertinimo modelių heterogeniškumą: pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos klasifikacija bei gydymo rekomendacijos ženkliai priklauso nuo pasirinkto algoritmo ir nė vienas modelis nuosekliai nepranoko kitų vertinant įvairias klinikines baigtis. Keli modeliai (ypač SCORE2) šioje kohortoje buvo prastai kalibruoti ir dažnai pervertino absoliučią riziką, o tai rodo vietinio modelio perkalibravimo poreikį. Be to, buvo sukurtas mašininio mokymosi modelis, integruojantis tradicinius rizikos veiksnius su kraujagyslių senėjimo biožymenimis, ypač miego ir šlaunies arterijų pulsinės bangos greičiu, kuris pasiekė panašų tikslumą kaip ir nusistovėję modeliai bei suteikė papildomos prognostinės informacijos. Apibendrinant, mašininio mokymosi prognozavimo modeliai, kurie sujungia tradicinius rizikos veiksnius su atrinktais kraujagysliniais biožymenimis, gali patikslinti nusistovėjusį rizikos vertinimą ir prisidėti prie individualizuotos prevencijos bei klinikinių gairių tobulinimo.
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinė konsultantė – prof. dr. Sigita Glaveckaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Agnė Jucevičienė
Dr. Agnė Jucevičienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Arterijų funkcijos ir struktūros rodiklių sąryšis su kardiovaskulinėmis baigtimis asmenims, kuriems nustatytas metabolinis sindromas“
Disertacijoje nagrinėjama arterinių rodiklių ir kitų reikšmingų kintamųjų, būdingų metabolinį sindromą (MetS) turintiems asmenims, prognostinė vertė nuspėjant kardiovaskulines (KV) baigtis. Tyrimo aktualumą lemia didėjantis MetS paplitimas ir su juo susijusi KV ligų rizika, kuriai tradicinių rizikos veiksnių vertinimas ne visuomet yra pakankamas.
Atlikti tyrimo uždaviniai leido identifikuoti, kurie arteriniai žymenys turi nepriklausomą prognostinę vertę, palyginti jų įtaką skirtingiems KV įvykiams, taip pat nustatyti MetS komponentų ir jų kombinacijų ryšį tiek su arterijų standumo padidėjimu, tiek su nepalankiomis KV išeitimis. Be to, įvertinta tradicinių rizikos veiksnių ir laboratorinių rodiklių reikšmė bei išanalizuoti gydymo nulemti arterinių žymenų pokyčiai.
Tyrimas išsiskiria kelias esminiais aspektais. Pateikta išsami analizė, kurioje vienu metu vertinti visi svarbiausi subklinikinės arterijų pažaidos lygiai – nuo endotelio disfunkcijos iki miego arterijos sienelės morfologinių pokyčių. Tai vienas didžiausių išilginių tyrimų, apėmęs beveik 6 000 vidutinio amžiaus MetS asmenų, kurio ilgalaikiai rezultatai atskleidė specifinių MetS komponentų derinių ryšį su itin padidėjusio arterijų standumo rizika ateityje. Pakartotinių pacientų analizė leido stebėti arterijų standumo pokyčių dinamiką bei įvertinti medikamentinio gydymo efektyvumą ir jo sąsajas su KV įvykiais. Be to, tyrimas suteikė vertingų regioninių duomenų apie Lietuvos populiaciją.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Ligita Ryliškytė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Urtė Aliošaitienė
Dr. Urtė Aliošaitienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Šeimine hipercholesterolemija sergančiųjų fenotipinių, genetinių, biocheminių ir arterinių žymenų ištyrimas, jų sąsajos su ankstyvąja ateroskleroze ir koronarine širdies liga“
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje, 2024 m. sudariusios 50,8 % visų mirčių. Vienas svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių – dislipidemija, kurios paplitimas tarp vidutinio amžiaus gyventojų siekia 89,7 %, o sunki hipercholesterolemija – 3,2 %. Tai leidžia manyti, kad šeiminės hipercholesterolemijos (ŠH) dažnis Lietuvoje gali būti didesnis nei pasaulinis vidurkis. ŠH – autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga, sukelianti ankstyvą aterosklerozę ir gerokai didinanti priešlaikinės ŠKL riziką. Iki šiol Lietuvoje sistemingos ŠH diagnostikos ir stebėsenos programos nebuvo vykdytos. 2016 m. pradėta nacionalinė ŠH atrankos programa, grindžiama LitHiR prevencijos duomenimis, tapo pirmuoju žingsniu kuriant struktūruotą pacientų paieškos ir priežiūros modelį. Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose vykdoma ŠH ilgalaikės stebėsenos programa kaip EAS-FHSC pasaulinio registro dalis. Šios iniciatyvos tikslas – standartizuoti ŠH pacientų priežiūrą, gerinti ankstyvą diagnostiką, gydymą ir stebėseną, mažinant priešlaikinių ŠKL sukeltų mirčių skaičių.
Mokslinė konsultantė – prof. dr. Žaneta Petrulionienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Linas Andreika
Dr. Linas Andreika / MF archyvas
Apginta disertacija „Gimdos kūno sarginių limfmazgių vizualizacijos įvertinimas“
Endometriumo vėžys – dažniausias moterų lytinių organų piktybinis navikas išsivysčiusiose šalyse, kurio gydymo sėkmė priklauso nuo tikslaus ligos stadijos nustatymo. Vienas svarbiausių chirurginio stadijavimo etapų – sritinių limfmazgių įvertinimas. Nors sisteminė limfadenektomija leidžia patikimai įvertinti naviko išplitimą, ji didina komplikacijų – limfocelių, nervų ar kraujagyslių pažeidimų – riziką ir negerina išgyvenamumo neišplitusio endometriumo vėžio atvejais. Todėl didėjant sarginių limfmazgių biopsijos reikšmei, vis daugiau dėmesio skiriama optimalių jų vizualizacijos metodų paieškai.
Tyrimo tikslas – įvertinti metileno mėlio, indociano žaliojo ir jų kombinacijos efektyvumą sarginių limfmazgių vizualizacijai. Į prospektyvinį atsitiktinių imčių tyrimą įtrauktos 136 pacientės, kurioms 2020–2025 m. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atlikta laparoskopinė histerektomija dėl neišplitusio endometriumo vėžio. Žymeklių kombinacijos naudojimas lėmė geresnius kiekybinius ir kokybinius sarginių limfmazgių vizualizacijos rezultatus, lyginant su pavieniais žymekliais.
Nustatyta, kad vizualizacijai reikšmingi veiksniai – dažymo metodas, amžius, kūno masės indeksas, gimdos tūris, ankstesnės operacijos ir padidėję limfmazgiai. Sudarytas prognostinis modelis, kuris leidžia prieš operaciją prognozuoti abipusės vizualizacijos sėkmę. Jo taikymas klinikoje padeda individualizuoti žymeklio pasirinkimą, sumažinti komplikacijų riziką ir racionaliai naudoti resursus.
Mokslinis vadovas– prof. dr. Vilius Rudaitis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Vaida Šileikienė
Dr. Vaida Šileikienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Kardiometabolinės rizikos ir arterinės hipertenzijos korekcijos sąsajos – širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programos analizė“
Atliktame tyrime įvertinta arterinės hipertenzijos (AH) ir tariamai rezistentiškos AH (TRH) paplitimo dinamika, jų kontrolė ir sąsajos su kardiometaboliniais rizikos veiksniais, analizuojant lyčių skirtumus darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų populiacijoje. Tiriamieji buvo visi Lietuvos gyventojai, tiriami ar priklausantys „asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei“. Tikslinę populiaciją sudarė 40-55 metų vyrai (42,15 %) ir 50-65 metų moterys (57,85 %) be akivaizdžių širdies ir kraujagyslių ligų požymių. Nors AH paplitimas mažėjo, jos valdymas prastėjo: gydomos AH dalis sumažėjo nuo 60,3 % iki 42,4 %, o negydomos AH padidėjo iki 44 %. TRH paplitimas sumažėjo nuo 11,8 % iki 6,5 %. Moterims AH nustatyta dažniau, o vyrams ji dažniau liko nediagnozuota ir negydoma. Pandemijos laikotarpiu AH kontrolė ryškiai suprastėjo ir iki 2022 m. neatsistatė iki priešpandeminio lygio. Nekoreguotos AH atvejais dažniau nustatyti nutukimas, pilvinis nutukimas, dislipidemija, angliavandenių apykaitos sutrikimai, nepakankamas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba, o TRH grupei būdingas itin nepalankus kardiometabolinis profilis. Rezultatai atskleidžia būtinybę stiprinti AH ankstyvą diagnostiką, gerinti gydymo kontrolę ir kryptingai koreguoti kardiometabolinius rizikos veiksnius.
Moksliniai vadovai – prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina - M 001, nuo 2016-10-01 iki 2020-10-21) ir doc. dr. Egidija Rinkūnienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina - M 001, nuo 2020-10-22 iki 2024-03-16), mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina - M 001, nuo 2020-10-22).
Dr. Vaidas Vicka
Dr. Vaidas Vicka / MF archyvas
Apginta disertacija „Kritinės būklės ligonių metabolizmo ir aminorūgščių homeostazės sąsajos bei jų įtaka klinikinėms išeitims taikant pakaitinę inkstų terapiją“
Doktorantūros metu atlikta mokslinės literatūros analizė, leidusi aprašyti iškeltą kritinių būklių pacientų metabolizmo ir aminorūgščių homeostazės pakaitinės inkstų terapijos metu problematiką. Suorganizuotas ir sėkmingai įvykdytas prospektyvusis stebėjimo tyrimas, kurio metu tirti kritinių būklių ligoniai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, bei dalyvauta sukuriant naują ir unikalią biosensorių platformą, taikomą pakaitinės inkstų terapijos metu, į kurią integruoti aminorūgščių ir šlapalo biosensoriai.
Tyrimo metu vertinant kritinių būklių pacientų metabolizmą nustatyta, kad tiriamieji pacientai yra nežymiai hipokataboliniai, turi žemesnį neriebalinės kūno masės indeksą ir stresinę hiperglikemiją. Taip pat įvertinta aminorūgščių homeostazė: nustatyta žema sisteminė aminorūgščių koncentracija ir reikšmingas pakaitinės inkstų terapijos metu netenkamas aminorūgščių kiekis. Didesnis netenkamų aminorūgščių kiekis daugiausiai nulemiamas didesnės sisteminės aminorūgščių koncentracijos, taip pat tam įtakos turi intensyvesni pakaitinės terapijos nustatymai ir didesnis neriebalinės kūno masės kiekis.
Vertinant pacientų klinikines išeitis nustatyta, kad netenkamų aminorūgščių kiekiai nebuvo susiję su klinikinėms išeitimis, tačiau tyrimo metu aprašyta sąsaja tarp sisteminės aminorūgščių koncentracijos ir 30 dienų intensyvios terapijos pacientų mirtingumo. Nustatyta, kad mažėjant sisteminei aminorūgščių koncentracijai stebimas didesnis mirtingumas.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Jūratė Šipylaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinė konsultantė – doc. dr. Donata Ringienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Martynas Lukšta
Dr. Martynas Lukšta / MF archyvasDr. Rokas Arlauskas
Dr. Rokas Arlauskas / MF archyvas
Apginta disertacija „COVID-19 pandemijos poveikio darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mitybai, maisto papildų vartojimui ir fiziniam aktyvumui įvertinimas, identifikuojant pokyčių tendencijas“
COVID-19 pandemija reikšmingai paveikė gyventojų maisto pasirinkimo kriterijus, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir gyvenimo būdą. Tai pirmasis Lietuvoje atliktas reprezentatyvus tyrimas, kuris atskleidė darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų maisto pasirinkimo kriterijų, maisto papildų vartojimo paplitimo ir fizinio aktyvumo pokyčius 2021–2023 m. laikotarpiu, apimančiu COVID-19 pandemijos pabaigą ir dvejus metus po jos, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius tiek bendrai visoje Lietuvoje, tiek skirtingose apskrityse bei didžiuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse.
Tyrimas vykdytas atliekant tris suaugusių darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų skerspjūvio anketines apklausas – 2021 m. spalio mėn. COVID-19 pandemijos metu bei 2022 m. spalio mėn. ir 2023 m. spalio mėn. – pasibaigus COVID-19 pandemijai. Kiekvienais metais apklausta po 1600 gyventojų. Atliekant tyrimą panaudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, kuris leido užtikrinti surinktų duomenų reprezentatyvumą – kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą galimybę būti įtrauktas į tyrimą, o tyrimo respondentai pagal tikslinius kriterijus, tokius kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta ir kitus, atitiko tikslinę populiaciją.
Nustatyti maisto pasirinkimo kriterijų ir maisto papildų vartojimo paplitimo bei fizinio aktyvumo pokyčiai ir netolygumai tarp Lietuvos gyventojų priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Rimantas Stukas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004), mokslinis konsultantas – doc. dr. Donatas Austys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).
Dr. Nadežda Ščupakova
Dr. Nadežda Ščupakova / MF archyvas
Apginta disertacija „Pagalbinės kraujotakos taikymo įtaka vyresnio amžiaus pacientų išgyvenamumui kritinių būklių metu“
Postkardiotominiu šoku (PKŠ) komplikuojasi 1,5–6 % visų šiuolaikinių suaugusiųjų širdies chirurgijos atvejų, o hospitalinis mirštamumas siekia 67%. Venoarterinė ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (VA-EKMO) šiandien yra pagrindinė mechaninio kraujotakos palaikymo (MKP) priemonė PKŠ gydyti. Nepaisant jau ilgalaikio ir vis augančio VA-EKMO naudojimo klinikinėje praktikoje, iki šiol lieka nemažai diskusinių klausimų dėl jos efektyvumo vyresnių ligonių kardiogeniniam šokui gydyti. Problema lieka itin svarbi visuomenės senėjimo laikais. Šiame retrospektyviajame tyrime vertinome VA-EKMO taikymo įtaką vyresnio amžiaus pacientų baigtims ištikus PKŠ šokui. Atlikta detali pacientų anamnezės, demografinių rodiklių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų, priešoperacinių ir perioperacinių parametrų analizė, įvertintos komplikacijos, prognostiniai rodikliai, ankstyvosios ir vėlyvosios baigtys. Nustatyta, kad vyresnis amžius yra nepriklausomas pacientų, kuriems taikoma pagalbinė kraujotaka, hospitalinio mirštamumo rizikos veiksnys. Moteriškoji lytis, vazoaktyviųjų vaistų dozės bei trukmė iki VA-EKMO prijungimo taip pat yra reikšmingai susiję su padidėjusiu hospitaliniu mirštamumu. Ankstyvosios ir vėlyvosios baigtys vyresnių ligonių, kuriems dėl PKŠ taikomas MKP, yra prastesnės nei jaunesnių, tačiau jos yra priimtinos. Tinkamai atrinkus kandidatus, VA- EKMO gali būti veiksminga priemonė vyresnio amžiaus ligonių šoko gydymui.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Robertas Samalavičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinė konsultantė – dr. Ieva Jovaišienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Gabija Laubner-Sakalauskienė
Dr. Gabija Laubner-Sakalauskienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Detoksikacijos įtaka gyvenimo kokybei lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, ilgą laiką vartojantiems receptinius opioidus“
Lėtinis skausmas yra vienas didžiausių sveikatos sistemos iššūkių, o opioidiniai analgetikai, nepaisant didelio priklausomybės potencialo, plačiai naudojami skausmui malšinti. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama opioidų vartojimo ilgalaikėms pasekmėms ir galimybėms saugiai nutraukti jų vartojimą.
Šioje disertacijoje atlikta visapusiška mokslinės literatūros apžvalga siekiant išanalizuoti ilgalaikio opioidų vartojimo pasekmes bei galimus gyvenimo kokybės pokyčius po opioidų nutraukimo.
Doktorantūros metu atliktas prospektyvinis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 45 pacientai, besigydę Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centre. 44 tyrime dalyvavusiems pacientams atlikta detoksikacija nuo receptinių opioidų, o surinkti duomenys atspindi patikimą ir reprezentatyvią tiriamąją imtį, suteikiančią išsamų vaizdą apie šio metodo poveikį gyvenimo kokybei.
Tyrimo metodologija apėmė pacientų gyvenimo kokybės vertinimą pasitelkiant SF-36 klausimyną, taip pat buvo tiriamas vitamino D lygis prieš detoksikaciją ir jo ryšys su gyvenimo kokybe bei skausmo intensyvumu. Gauti rezultatai parodė, kad detoksikacija reikšmingai pagerino pacientų gyvenimo kokybę bei sumažino patiriamą skausmą. Tyrimas atskleidė, kad sėkminga opioidų detoksikacija gali tapti efektyviu sprendimu ne tik nutraukiant priklausomybę, bet ir gerinant pacientų gerovę bei skausmo kontrolę.
Disertacijos rezultatai svarbūs tiek klinikinėje praktikoje, tiek sveikatos priežiūros formavime, nes pateikia įrankius, padedančius sveikatos specialistams derinti efektyvų skausmo valdymą su priklausomybės rizikų prevencija. Tyrimo išvados gali prisidėti prie labiau informuotos ir subalansuotos opioidų skyrimo praktikos bei skatinti saugesnę pacientų priežiūrą.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Jūratė Šipylaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – prof. dr. Robertas Badaras (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Guoda Laurinavičiūtė
Dr. Guoda Laurinavičiūtė / MF archyvas
Apginta disertacija „Motinos mitybos nepakankamumo sąsajos su palikuonių akies struktūrų morfologiniais pokyčiais senstant“
Disertacijos tikslas buvo nustatyti motinos mitybos nepakankamumo sąsajas su palikuonių akies struktūrų morfologiniais pakitimais senstant.Disertacinį darbą sudarė du etapai: eksperimentinė ir klinikinė dalis.
Eksperimentinės dalis. Žiurkių patelės buvo suskirstytos į tris grupes, kurioms buvo taikomas mitybos apribojimas ir kurios buvo maitinamos skirtingai vieną mėnesį prieš nėštumą ir nėštumo laikotarpiu. Atlikti dviejų kartų palikuonių tyrimai: pirmoje grupėje – motinoms buvo taikomas 50 % maisto ribojimas vieną mėnesį prieš nėštumą, antroje grupėje – vieną mėnesį prieš nėštumą ir visą nėštumo laikotarpį, o kontrolinėje grupė – motinos ir jų palikuonys buvo maitinami įprastai. Tirtos 20 mėn. amžiaus žiurkių akių tinklainės. Histologiniuose preparatuose vertinti akių tinklainės sluoksnių storiai bei Miulerio, ganglinės, ir mikroglijos ląstelės.
Klinikinė dalis. Tirti vyresni nei 50 metų asmenys, kurie suskirstyti į dvi grupes pagal akių tinklainės būklę: sveiki ir sergantys tinklainės liga – amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Pastarieji suskirstyti pagal motinos mitybą į dvi grupes: motinos nepakankamos mitybos ir motinos pakankamos mitybos. Atlikti detalūs antropometriniai matavimai bei oftalmologinis ištyrimas. Vertintas kūno dydis, forma ir proporcijos, taip pat akių parametrai: regėjimo aštrumas, priekinio ir užpakalinio akies segmento struktūros, daugiausiai dėmesio skiriant tinklainei. Augimo programavimo kontekste tirtos sąsajos tarp antropometrinių ir akių parametrų.
Gauti rezultatai parodė parodo motinos mitybos svarbą (prieš ir per nėštumą), jos įtaką palikuonių sveikatos būklei amžėjant: pabrėžiant poveikį antropometriniams kūno ypatumams bei pokytį akių struktūrose.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
Dr. Justinas Bacevičius
Dr. Justinas Bacevičius / MF archyvas
Apginta disertacija „Širdies veiklos monitoravimas pacientams su prieširdinėmis aritmijomis: naudotojui draugiško nešiojamojo Prietaiso išradimas ir validavimas, diagnostinis dirbtinio intelekto algoritmo pajėgumas bei aritmijos rizikos markerių aptikimas ilgalaikėse elektrokardiogramose“
Disertacija paremta kardiologijos srities mokslininkų ir bioinžinerijos specialistų tarpdisciplininiu bendradarbiavimu, kurio dėka išvystytas naujas diagnostinis ant riešo dėvimas prietaisas ir vėliau atliktas klinikinio tikslumo įvertinimas aritmija sergantiems pacientams. Taip pat rezultatai apima DI taikymą bei prieširdžių virpėjimo (PV) rizikos stratifikavimą analizuojant ilgalaikes elektrokardiogramas. Tezė prisideda prie šiuolaikinės skaitmeninės sveikatos technologijų pažangos ir remiasi keturiais moksliniais straipsniais, daugelio šalių tarptautinėmis patentų paraiškomis bei išradimo sertifikavimu pagal Europos medicinos prietaisų reglamentą (MDR). Disertacijos autorius buvo pagrindinis tyrėjas, atsakingas už išrasto įrenginio diagnostinio tikslumo įvertinimą I ir II straipsniuose, taip pat bendraautorius sukurtuose patentuose, III ir IV straipsniuose.
Straipsniuose pateikiama:
I. Pirmą kartą pristatytas ant riešo dėvimas įrenginys, leidžiantis atlikti ištisinį fotopletizmografija (FPG) paremtą pulsinės bangos matavimą kartu su intermituojančiai registruojama šešių derivacijų belaide elektrokardiograma (EKG). Šis kombinuotas metodas pademonstravo aukštą diagnostinį tikslumą pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, lyginant su sinusinio ritmo kontrolinėmis grupėmis, turinčiomis dažnus priešlaikinius prieširdžių ar skilvelių susitraukimus.
II. Ištirta, jog šešių derivacijų EKG buvo tikslesnė aptinkant PV nei vienos derivacijos EKG bei tik FPG veikimu pagrįsti metodai, esant ektopinei veiklai kontrolinėse grupėse. Nustatyta tendencija, kad priešlaikinių susitraukimų skaičius per minutę buvo pagrindinis veiksnys, susijęs su klaidingai teigiamais atvejais lyginant su teisingai neigiamais atvejais nepriklausomai nuo to, kuri diagnostinė priemonė buvo naudota. Šešių derivacijų EKG buvo atspariausias metodas šiam veiksniui. Išmaniųjų laikrodžių naudojimas registruojant vienos derivacijos EKG gali reikšmingai padidinti klaidingai teigiamų (I tipo) diagnozių riziką populiacijose, turinčiose dažnus priešlaikinius susitraukimus.
III. Analizuoti iššūkiai ir pateikti sprendimai, susiję su didelės apimties EKG duomenų analize ambulatorinėje EKG stebėsenoje ir telemedicinoje. Koordinuota Lietuvos kardiologų ekspertų grupė duomenų anotavimo procese bei anotuoti priskirti EKG įrašai. Analizuojant didelės apimties ambulatorinio EKG monitoravimo duomenų bazę, giluminio mokymosi modelis DeepRhythmAI, skirtas teikti tiesioginę ataskaitą gydytojams, pralenkė sertifikuotų technikų rankinį anotavimą atpažįstant kritines aritmijas.
IV. Nustatyti elektrokardiografiniai PV rizikos žymenys per pirmąsias 24 Holterio monitoravimo valandas, leidžiantys anksti identifikuoti pacientus, kuriems tikėtina ilgesnės ritmo stebėsenos nauda. Šis rizikos stratifikavimas yra papildoma priemonė, skirta tinkamai atrinkti tikslinius pacientus tolimesnei išplėstinei iki vieno mėnesio trukmės stebėsenai.
Iliustruojant praktinį disertacijos rezultatų pritaikymą, tezėje pateikiamas klinikinio atvejo aprašymas apie išrasto nešiojamojo įrenginio dėka išgelbėtą pirmąją gyvybę. Prietaisas leido laiku nustatyti grėsmingą paroksizminę prieširdinę tachikardiją, kuri pasireikšdavo staiga ir iki tol likdavo neaptikta taikant įprastinius diagnostinius metodus. Tai sudarė prielaidas tikslingai nukreipti pacientą kateterinei aritmijos abliacijai su ilgalaikiu efektyvumu. Papildomai pateiktos praktinio įrenginio pritaikymo rekomendacijas pagal skirtingus aritmijų aptikimo scenarijus.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Audrius Aidietis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Rymbay Kaliyev
Dr. Rymbay Kaliyev / MF archyvas
Apginta disertacija „Naujas donoro širdies normoterminio ex-vivo konservavimo metodas, naudojant kardioplegiją ir kondicionavimą“
Ribotas tinkamų donorų širdžių prieinamumas kartu su užsitęsusiu išeminiu laiku transportavimo metu visame pasaulyje kelia didelių iššūkių. Geografiškai didelėse šalyse donorų organus dažnai reikia gabenti dideliais atstumais. Ex situ širdies perfuzijos (ESHP) technologijos leidžia ilgai išsaugoti donoro širdį, suteikdamos galimybę palaikyti medžiagų apykaitą ir potencialiai pagerinti transplantato gyvybingumą.
Disertacijos tyrimo tikslas buvo įvertinti donoro širdies išsaugojimo efektyvumą naudojant kraujo kardioplegiją ir kondicionavimą ex situ donoro širdies perfuzijos periodu bei palyginti normoterminį ex situ konservavimą naudojant organų priežiūros sistemą su donoro širdžių šaldymu pacientams, kuriems atliekama širdies transplantacija su kairiojo skilvelio pagalbiniais prietaisais. Be to, įvertinome plakančios širdies gydymo normoterminėje ex situ širdies perfuzijoje, pagrįstos ECMO technologija poveikį organo funkcijai po transplantacijos.
Perspektyviame, atsitiktinių imčių, kontroliuojamame tyrime dalyvavo suaugę pacientai, kuriems buvo atlikta transplantacija esant galutinės stadijos širdies nepakankamumui. Donorų širdys buvo išsaugotos naudojant organų priežiūros sistemą (OCS). Rezultatai parodė, kad kraujo kardioplegija kartu su miokardo kondicionavimu normoterminio ESHP metu yra saugi ir veiksminga donoro širdies išsaugojimo strategija. Šis metodas sumažina išemijos-reperfuzijos pažeidimus, uždegiminį atsaką ir gerina medžiagų apykaitą ilgo donoro širdies transportavimo metu.
Moksliniai konsultantai: prof. dr. Pranas Šerpytis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) prof. dr. Robertas Stasys Samalavičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Rita Steponavičienė
Dr. Rita Steponavičienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Černobylio atominės elektrinės avarijos ilgalaikės sveikatos pasekmės Lietuvoje“
Šiame darbe analizuotas ilgalaikis Černobylio AE avarijos sukeltos radioaktyviosios taršos ir padidėjusios apšvitos poveikis Lietuvos gyventojų sergamumui onkologinėmis ligomis bei mirtingumui. Tirtas Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbus atlikusių asmenų sergamumas onkologiniais susirgimais ir mirties priežastys, taip pat atlikta dozimetrinė apšvitos skydliaukei Lietuvos gyventojų po Černobylio AE avarijos analizė ir įvertinta rizika susirgti skydliaukės vėžiu. Nustatyta, jog likviduotojai, patyrę didesnę apšvitos dozę nei 100 mSv, turi didesnę riziką skydliaukės, galvos smegenų piktybinių navikų ir leukemijos (išskyrus lėtinę limfoleukemiją) atsiradimui, taip pat didesnę mirtingumo nuo hipertenzinių ligų riziką. Didesnė rizika susirgti skydliaukės vėžiu nustatyta jaunesniems likviduotojams. Tirtiems asmenims nustatyta padidėjusi rizika mirti nuo onkologinių, kraujotakos sistemos, tuberkuliozės ir smegenų kraujagyslių ligų. Rekonstravus regionams būdingas individualias ir kolektyvines Lietuvos vaikų bei paauglių skydliaukės sugertąsias dozes Černobylio avarijos metu, naudojantis radionuklidų aktyvumo matavimais, paimtais netrukus po avarijos, buvo nustatytos skirtingos Lietuvos radiokatyviojo užterštumo teritorijos. Didžiausio radioaktyviojo užterštumo teritorijose nustatyta didesnė vaikų rizika susirgti skydliaukės vėžiu.
Sisteminis ir išsamus nustatytų ligų bei mirties priežasčių vertinimas užtikrintų laiku teikiamą ir tikslinę asmenų sveikatos priežiūrą vengiant perteklinio ir nepagrįsto nerimo.
Mokslinė konsultantė – dr. Giedrė Smailytė (Nacionalinis vėžio institutas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata, M 004)
Dr. Rita Urbanavičė
Dr. Rita Urbanavičė / MF archyvas
Apginta disertacija „Prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių fizinė ir psichikos sveikata bei sąsajos su trauminiais įvykiais, socialiniais ir demografiniais veiksniais“
Disertacijoje nagrinėta prieglobsčio prašytojų, į Lietuvą atvykusių nelegaliai kirtus Baltarusijos-Lietuvos sieną, bei pabėgėlių, į Lietuvą atvykusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos pradėto karo, poreikiai ir sunkumai, susiję su sveikatą lemiančiais veiksniais, sergamumo paplitimas, patirti trauminiai įvykiai prieš emigraciją, migracijos metu ir po emigracijos, fizinė ir psichikos sveikata, potrauminio streso sindromo, distreso, nerimo, depresijos dažnis. Taip pat vertinta, kokie trauminiai įvykiai bei socialiniai ir demografiniai veiksniai buvo susiję su migrantų fizine ir psichikos sveikata. Sudarytas prognostinis modelis parodė, kad nepatenkinti socialiniai poreikiai, sveikatos priežiūros paslaugų apribojimas bei kiti patirti trauminiai įvykiai, socialiniai ir demografiniai veiksniai buvo susiję su psichikos sveikatos, judėjimo apribojimų, lėtinių ligų, klausos, regėjimo ar kitų sveikatos sutrikimų atsiradimu. Prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių fizinė sveikata buvo geresnė nei psichikos sveikata; migrantai dažniausiai jautė nerimą, depresiją ir turėjo potrauminio streso sutrikimą, o įvairūs socialiniai ir demografiniai veiksniai, patirti trauminiai įvykiai buvo susiję su fizinės ir psichikos sveikatos pablogėjimu.
Mokslinė konsultantė – prof. dr. Natalja Istomina (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).
Dr. Ričardas Stonys
Dr. Ričardas Stonys / MF archyvas
Apginta disertacija „Procesų prieš tyrimus klaidų, turinčių įtakos tyrimų rezultatų kokybei, etiologijos ir dažnio vertinimas“
Laboratorinių tyrimų svarba šiuolaikinėje medicinoje nuolat auga – net 50–70 % klinikinių sprendimų grindžiami jų rezultatais. Disertacijos tyrime vertinta, kaip Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai (slaugytojai, biomedicinos technologai ir gydytojai) ruošia pacientus bei atlieka veninio kraujo paėmimą, vertinant jų veiksmų atitiktį Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos ir Lotynų Amerikos klinikinės biochemijos konfederacijos (EFLM-COLABIOCLI) gairėms. Naudoti du klausimynai parodė, kad praktikos dažnai nesutampa su rekomendacijomis. Dažniausios klaidos – netinkamas timpos naudojimas, nurodymas suspausti kumštį, neteisinga ėminių paėmimo seka, nepakankamas kraujo maišymas. Mokymai turėjo teigiamos įtakos praktikos kokybei. Taip pat nustatyta, kad pacientų neparuošimas – neinformavimas apie fizinio krūvio, alkoholio ar rūkymo vengimą – didina procesų prieš tyrimą klaidų riziką. Tyrimas siūlo nacionaliniu lygiu standartizuoti procedūras, užtikrinti nuolatinį mokymą ir kokybės stebėseną. Tai pirmasis išsamus tyrimas Lietuvoje, vertinantis pacientų paruošimą ir veninio kraujo paėmimo praktiką iš ne laboratorijoje dirbančių specialistų perspektyvos.
Mokslinis vadovas – doc. dr. Dalius Vitkus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Ignė Kairienė
Dr. Ignė Kairienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Prognostinė biožymenų vertė žarnyno pažeidimui gydant vaikų ūminę limfoblastinę leukemiją ir po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos“
Viena iš dažniausių chemoterapinio gydymo komplikacijų – žarnyno pažeidimas (ŽP), kuriam išsivysčius kinta vaistų rezorbcija, didėja bakteriemijos rizika, sutrikdoma enterinė mityba ir mikriobiota. Po alogeninės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos (aKKLT) pasireiškęs ŽP yra vienas iš pirminių patofiziologinių mechanizmų ūminės transplantato prieš šeimininką ligos išsivystymui.
Darbo tikslas - įvertinti ŽP mastą vaikams ūminės limfoblastinės leukemijos (ŪLL) indukcijos metu ir po aKKLT, rasti biožymenis ankstyvai ŽP diagnostikai, įvertinti mitybinės būklės ir amžiaus įtaką ŽP-ui ir biožymenų koncentracijai.
Tyrimo retrospektyvinėje dalyje rinkti sveikatos duomenys, siekiant nustatyti vaikų mitybinės būklės pokyčius atsižvelgiant į amžių ŪLL indukcijos metu (2019-2022 metais) ir po aKKLT (2005-2016 metais). Prospektyvinė analizė atlikta 2020-2024 metais. Tiriamiesiems imti kraujo (37 aminorūgštys, šlapalas, amoniakas, neutrofilų skaičius, albuminas, CRB) bei išmatų kalprotektino mėginiai, vertinta klinikinė būklė, ŽP laipsnis, kūno masės indeksas.
Darbas atskleidžia naują sampratą apie ŽP mastą ŪLL indukcijos metu ir po aKKLT; apibrėžia rizikos veiksnius ŽP išsivystymui, pagal kuriuos galima vaikus priskirti didesnei/mažesnei ŽP išsivystymo rizikos grupei; pateikia įžvalgų apie naujų biožymenų panaudojimą ankstyvai ŽP diagnostikai; gvildena mitybinės būklės įtaką ŽP ir biožymenų koncentracijai, formuluoja mitybos rekomendacijas pabrėžiant enterinės mitybos svarbą.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Jelena Rascon (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Justinas Pletkus
Dr. Justinas Pletkus / MF archyvas
Apginta disertacija „Skirtingų skaitmeninių atspaudų, sąkandžio registravimo ir veido skenavimo strategijų tikslumas implantų protezavime: laboratorinis ir klinikinis įvertinimas“
Disertacijoje, parengtoje mokslinių straipsnių pagrindu, nagrinėjamas skaitmeninis darbo protokolų tikslumas implantų protezavime. Tyrimas apima tris pagrindines sritis: skaitmeninių atspaudų tikslumą, skaitmeninio sąkandžio registravimo patikimumą dalinai ir visiškai bedančių lankų atvejais, ir veido skenavimo metodų taikymą virtualaus artikuliatoriaus orientacijai. Laboratoriniais ir klinikiniais tyrimais įvertinti įvairūs intraoraliniai skeneriai, skenavimo strategijos ir skaitmeniniai protezavimo protokolai. Rezultatai parodė, kad technologiniai ir procedūriniai veiksniai turi įtakos surinktų skaitmeninių duomenų tikslumui. Taip pat buvo įvertinta visiškai skaitmeninės darbo eigos taikymo galimybės, iš karto funkciškai apkraunant implantus monolitinėmis pavienėmis restauracijomis. Atsižvelgiant į tyrimo ribotumus, gauti rezultatai prisideda prie mokslinių žinių plėtojimo skaitmeninio protezavimo srityje ir pabrėžia būtinybę tolesniems tyrimams siekiant didesnio tikslumo ir prognozuojamumo klinikinėje praktikoje.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Vygandas Rutkūnas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, odontologija – M 002).
Dr. Tadas Raudonis
Dr. Tadas Raudonis / MF archyvas
Apginta disertacija „Pūlingo hidradenito rizikos veiksnių, ligos naštos, klinikinių fenotipų, biologinių žymenų ir gydymo vertinimas“
Disertacijos tema – Pūlingas hidradenitas, lėtinė uždegiminė odos liga, pažeidžianti apokrininių liaukų gausias kūno sritis, kuriai būdingi pasikartojantys uždegiminiai mazgai, abscesai, fistulės ir randai. Liga ženkliai blogina pacientų gyvenimo kokybę ir kelia gydymo iššūkių. VUL SK Dermatovenerologijos centre 2021–2023 m. atliktame prospektyviniame tyrime dalyvavo 49 pacientai, tyrimo tikslas – įvertinti pūlingo hidradenito rizikos veiksnius, klinikinius požymius, biologinius žymenis ir gydymo efektyvumą. Nustatyta, kad ligos diagnozė dažnai, ypač moterims, uždelsiama dėl pradinės klaidingos diagnozės. Antsvoris, nutukimas, rūkymas ir šeiminė uždegiminių ar metabolinių ligų anamnezė statistiškai reikšmingai siejosi su didesniu pūlingo hidradenito sunkumu. Dažniausiai pažeidžiama – pažastų sritis, o vyraujantis fenotipas – pažastų-krūtų. Gydant adalimumabu, reikšmingai sumažėjo uždegiminių pažeidimų skaičius, skausmo intensyvumas ir ligos įtaka gyvenimo kokybei: 47,6 % pacientų po metų pasiekė klinikinį atsaką (HiSCR). Tyrimas pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir individualizuoto gydymo svarbą šios ligos valdyme, ypatingą dėmesį skiriant rizikos veiksniams ir gretutinėms ligoms.
Mokslinė vadovė – doc. dr. Rūta Gancevičienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001); mokslinis konsultantas – prof. dr. prof. honoraire dr. h.c. Christos C. Zouboulis (Brandenburg Medical School Theodor Fontane, Dessau Germany; medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Domantas Stundys
Dr. Domantas Stundys / MF archyvas
Apginta disertacija „Pacientų, sergančių veido srities bazinių ląstelių karcinoma, gyvenimo kokybės, veido estetinių vienetų, nerimo dėl vėžio, subjektyvių išvaizdos pokyčių ir savivertės tarpusavio sąsajų vertinimas“
Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikos 2022–2024 m. atliktas perspektyvinis išilginis tyrimas, su tikslu įvertinti pacientų, sergančių veido srities bazinių ląstelių karcinoma, priešoperacinę ir pooperacinę gyvenimo kokybę, savivertę, pooperacinių randų poveikį psichologinei adaptacijai bei simptomų įtaką kreipimuisi dėl gydymo. 278 pacientų duomenų rinkimui buvo taikyti validuoti klausimynai: Odos vėžio indeksas (SCI), Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas, Paciento ir stebėtojo randų vertinimo skalė 2.0 (POSAS 2.0), Pasaulio sveikatos organizacijos gerovės indeksas ir Rosenbergo savivertės vertinimo skalė, vertinant šiuos klausimynus prieš operaciją bei praėjus 1 ir 6 mėn. po operacijos. Statistinė analizė apėmė porinius t-testus, ANOVA, regresinę analizę ir patvirtinamąją faktorių analizę. Rezultatai parodė reikšmingą gyvenimo kokybės pagerėjimą po operacijos (SCI +8,83; p < 0,001). Moterys, jaunesni pacientai ir asmenys, turėję navikus labiau matomose veido srityse, dažniau patyrė nepasitenkinimą išvaizda ir psichosocialinį diskomfortą. Pacientai, jautę skausmą ar turėję labiau matomų navikų, kreipėsi į gydytojus anksčiau. Lietuviškos SCI ir POSAS 2.0 versijos pasižymėjo aukštu patikimumu. Tyrimo rezultatai pagrindžia holistinio, į pacientą orientuoto gydymo svarbą, apjungiančio chirurginius, psichologinius ir estetinius gydymo aspektus.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Ligita Jančorienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinė konsultantė – prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Adomas Janulionis
Dr. Adomas Janulionis / MF archyvas
Apginta disertacija „Natūraliai ir po cezario pjūvio operacijos gimusių išnešiotų ir vėlyvųjų neišnešiotų naujagimių plaučių oringumo pokyčiai ankstyvuoju pereinamuoju laikotarpiu, vertinant elektrinio impedanso tomografijos metodu“
Disertacijoje nagrinėjama išnešiotų ir vėlyvųjų neišnešiotų naujagimių plaučių aeracija ankstyvuoju pereinamuoju laikotarpiu, kuri priklauso nuo gestacinio amžiaus ir gimimo būdo. Elektrinio impedanso tomografijos (EIT) metodas suteikė galimybę šiame tyrime neinvaziniu būdu realiuoju laiku stebėti plaučių aeracijos pokyčius, kurie yra svarbūs naujagimių kvėpavimo adaptacijai vertinti. Nustatyta, kad išnešioti naujagimiai, gimę natūraliais takais, pasižymi geresne plaučių aeracija, lyginant su gimusiais po cezario pjūvio operacijos. Pastariesiems būdingas didesnis neoringų sričių skaičius, ypač gravitacijos veikiamose plaučių zonose. Vėlyvieji neišnešioti naujagimiai, nepriklausomai nuo gimimo būdo, turėjo mažesnį plaučių aeracijos lygį nei išnešioti naujagimiai, o plaučių oringumo pasiskirstymas buvo mažiau tolygus. Tyrimas pabrėžia gestacinio amžiaus ir gimdymo būdo reikšmę ankstyvajai plaučių adaptacijai bei patvirtina EIT metodo taikymo potencialą klinikinėje praktikoje.
Disertacija rengta 2019–2024 metais Vilniaus universitete.
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Arūnas Valiulis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – doc. dr. Arūnas Liubšys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Rūta Morkūnienė
Dr. Rūta Morkūnienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Neišnešiotų Lietuvos naujagimių augimas nuo gimimo iki paauglystės, fizinės ir bendros sveikatos būklės sąsajos (longitudinis tyrimas)“
Disertacijoje, kuri teikta kaip straipsnių rinkinys, nagrinėtas Lietuvos neišnešiotų naujagimių kūno dydis gimimo metu pagal gestacijos amžių bei lytį, ir atlikta longitudinė prieš laiką gimusių vaikų fizinės būklės, augimo dinamikos ir sveikatos pasekmių analizė atsižvelgiant į gestacijos amžių ir gimimo svorį.
Ištyrus Lietuvos naujagimių gimimo svorio ir ilgio pasiskirstymą ir variaciją pagal gestacijos amžių ir lytį, parengtos populiacinės Lietuvos naujagimių gimimo svorio ir ilgio ribinės vertės ir kreivės, kurios lygintos su tarptautiniais standartais. Vėliau atitinkamai analizuotas Lietuvos naujagimių galvos apimties pasiskirtymas ir variacija pagal gestacijos amžių ir lytį, sudarytos Lietuvos naujagimių populiacinės galvos apimties ribinės vertės ir kreivės, kurios taip pat lygintos su tarptautiniais standartais. Įvertinus ilgalaikius neišnešiotų naujagimių augimo (svorio, ūgio, KMI) dėsningumus skirtingose gimimo svorio ir gestacijos amžiaus grupėse nuo gimimo iki 12 metų amžiaus, nagrinėtos daugiasistemės prieš laiką gimusių vaikų sveikatos pasekmės. Daugiausia dėmesio skirta gimimo veiksnių įtakai sveikatos būklės sudėtingumui ir įvairių sutrikimų tarpusavio ryšiams. Disertacijos rezultatai reikšmingi kilinikinei praktikai, padėsiantys gerinti Lietuvos neišnešiotų naujagimių augimo ir sveikatos būklės vertinimą bei stebėseną.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), mokslinis konsultantas – prof. dr. Timothy James Cole (UCL Great Ormond Street Institute of Child Health, London, UK, gamtos mokslai, matematika – N 001).
Dr. Ernesta Mačionienė
Dr. Ernesta Mačionienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Chemokinų koncentracijos šlapime ir išvestinių bendro kraujo tyrimo rodiklių reikšmė inksto transplantato atmetimo diagnostikai ir prognozei“
Disertacijos darbo tikslas - įvertinti šlapimo žymenis (chemokiną 9 (CXCL9) ir chemokiną 10 (CXCL10)) bei išvestinius bendro kraujo tyrimo indeksus kaip potencialius inksto transplantato atmetimo biožymenis ir ištirti jų ryšį su inksto transplantato prognoze. Į tyrimą įtraukti 117 pacientų po inksto transplantacijos, kuriems atlikta transplantato biopsija bei tirta chemokino CXCL9 ir CXCL10 koncentracija šlapime. Nustatyta, kad transplantato histologiškai patvirtinto atmetimo atvejais tiek CXCL9, tiek CXCL10 koncentracija šlapime buvo ženkliai didesnė nei normalios histologijos ar su atmetimu nesusijusios transplantato patologijos atvejais, išskyrus poliomos BK viruso infekciją. Padidėjusi CXCL9 bei CXCL10 koncentracija šlapime buvo susijusi su bogesne inksto transplantato bei recipiento prognoze. Taip pat nagrinėta, su kokiais konkrečiais histologiniais pakitimais buvo susijęs chemokinų koncentracijos padidėjimas. Vertinant išvestinius bendro kraujo tyrimo rodiklių indeksus, tik eozinofilų ir monocitų santykis buvo reikšmingai susijęs su inksto transplantato atmetimu. Disertaciniame darbe nagrinėti nesudėtingai atliekami šlapimo ir kraujo biožymenys galėtų padėti sumažinti potransplantacinei inksto recipientų stebėsenai atliekamų invazyvių transplantato biopsijų poreikį.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Marius Miglinas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Alma Gaupšienė
Dr. Alma Gaupšienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Motinų sveikatos raštingumo ir jų kūdikių elgsenos tarpusavio sąsajos“
Disertacijoje tyrinėtas Lietuvoje gimdančių motinų sveikatos raštingumo lygis iš karto po gimdymo ir praėjus pusmečiui. Taip pat aptarta moterų sveikatos raštingumo reikšmė jų sveikatos elgsenai nėštumo metu ir sveikatos raštingumo sąsajos su jų kūdikių elgsenos sunkumų rodikliais.
Pasitelkus kiekybinius palyginamosios ir koreliacinės analizės metodus tyrinėta, koks yra naujagimius auginančių motinų sveikatos raštingumas, kiek jis priklauso nuo socialinių-demografinių veiksnių, ankstesnės gimdymų ir motinystės mokymų lankymo patirties. Tyrėja analizavo, kurie gimdyvių sveikatos raštingumo aspektai yra prasčiausi, ir į kuriuos iš jų sveikatos priežiūros specialistams reiktų labiausiai atkreipti dėmesį konsultuojant nėščiąsias. Tyrimu nustatytos gimdyvių aukštesnio sveikatos raštingumo sąsajos su sveikesne mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu ir su jų kūdikių didesniu gimimo svoriu, su motinų labiau pastebimais jų kūdikių elgsenos sunkumais.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Natalja Istomina (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004), mokslinis konsultantas – prof. dr. Rimantas Stukas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).
Dr. Rokas Stulpinas
Dr. Rokas Stulpinas ir jo mokslinis darbo vadovas prof. dr. Arvydas Laurinavičius / MF archyvas
Apginta disertacija „Hepatoceliulinės karcinomos (HCC) prognostinis modeliavimas dirbtinio intelekto metodais“
Rengiant disertaciją „Hepatoceliulinės karcinomos (HCC) prognostinis modeliavimas dirbtinio intelekto metodais“ buvo tirti 134 pacientai, kuriems 2007-2020 metais buvo atlikta kepenų rezekcija arba transplantacija. DI pagalba analizuotas imuninių ląstelių (CD8 limfocitų) pasiskirstymas naviko aplinkoje ir aplinkiniame kepenų audinyje, jungiamojo audinio struktūra, taip pat sukurta DI sistema, galinti identifikuoti audinių tipus (histologinius pirštų atspaudus), susijusius su pacientų išgyvenamumu. Sujungus šiuos kompiuterinius biožymenis su tradiciniais klinikiniais veiksniais, pagerinti HCC atkryčio ir bendro išgyvenamumo prognozavimo modeliai. R. Stulpino darbas prisideda prie individualizuoto HCC gydymo vystymo ir parodo, kaip DI gali atskleisti žmogaus akiai nematomus audinių struktūros pokyčius, potencialiai pagerinant mūsų gebėjimą kliniškai aktualiai informacijai išgauti.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Arvydas Laurinavičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
2024 m. apgintos disertacijos
Dr. Sigitas Čėsna
Dr. Sigitas Čėsna / MF archyvas
Dr. Andrius Žučenka
Dr. Andrius Žučenka / MF archyvasDr. Edita Poluziorovienė
Dr. Edita Poluziorovienė / MF archyvasAlfa-1 antitripsino deficitas (AATD) yra autosominis genetinis sutrikimas, susijęs su lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Jo gamybą lemia SERPINA1 genas. Atsižvelgiant į tai, labai svarbūs SERPINA1 genotipo ir jo ryšio su švokštimo fenotipais tyrimai. Todėl šio tyrimo tikslas buvo ištirti alfa-1 antitripsino genotipų ir SERPINA1 geno polimorfizmų dažnį ALSPAC populiacinėje vaikų ilgalaikio stebėjimo ir specializuotoje PresWeezAging LT kohortose bei įvertinti švokštimo sindromo ryšį su sergamumu bronchų astma bei lėtine obstrukcine plaučių liga.
Nustatėme, kad AAT genotipų variantai yra susiję su tam tikro švokštimo fenotipo išsivystymo rizika ir gali lemti švokštimo sindromo evoliuciją į bronchų astmą paauglystėje.
Buvo analizuojami Pi*Z ir Pi*S genotipai ir Pi*Z genotipo dažnis švokščiančių vaikų grupėje (44,8 %) buvo gerokai didesnis nei kontrolinėje grupėje (20,27 %). Taip pat pastebėta, kad kontrolinėje grupėje buvo daugiau Pi*S variantų, susijusių su kitomis patologijomis.
Be to, rezultatai parodė, kad Pi*S ir Pi*Z alelių pasiskirstymas švokščiančių vaikų grupėje buvo artimas šių alelių dažniui LOPL sergančių suaugusiųjų grupėje.
Ateityje atliekant tyrimus reikėtų sutelkti dėmesį į vaikų grupių ir jų genetinių variantų stebėseną, kad būtų galima kurti prevencines strategijas ir ankstyvosios intervencijos metodus. Tai galėtų reikšmingai pagerinti SERPINA1 geno mutacijas turinčių vaikų kvėpavimo takų sveikatą ir užtikrinti sveiką senėjimą pagal PSO prioritetus.
Dr. Givi Lengvenis
Dr. Givi Lengvenis / MF archyvas
Dr. Violeta Gulbinienė
Dr. Violeta Gulbinienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Vaisiaus vandenų imunologinių žymenų analizė, numatant vaisiaus uždegiminio atsako sindromą ir neišnešioto naujagimio baigtis“
Šioje disertacijoje tiriama neinvaziniu būdu paimtų vaisiaus vandenų imunologinių žymenų reikšmė numatant vaisiaus uždegiminio atsako sindromą (VUAS) ir nepalankias neišnešiotų naujagimių baigtis. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atliktas perspektyvusis kohortinis tyrimas. Į tyrimą įtrauktos nėščios moterys, kurioms iki 34 nėštumo savaitės įvyko priešlaikinis neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimas, ir jų naujagimiai po gimimo. Vaisiaus vandenų mėginiai buvo paimti neinvazyviai per makštį ir ištirtos imunologinių žymenų koncentracijos. Tyrimo metu nustatyta, kad žymenys TNF-α, MMP-8, IL-6, IL-10, IL-17, DEFA3 ir suPAR yra patikimi VUAS prognoziniai rodmenys, o TNF-α turi didžiausią prognozinę vertę. Padidėjęs šių žymenų kiekis buvo susijęs su padidėjusia sunkių naujagimio baigčių rizika, o sumažėjęs EGF kiekis - su sunkiomis kvėpavimo problemomis ir kitomis neigiamomis naujagimių baigtimis. Šie rezultatai patvirtina perspektyvų, neinvazinį diagnostikos metodą ankstyvai VUAS diagnostikai ir neišnešiotų naujagimių nepalankių baigčių rizikos vertinimui, suteikiantį galimybę pagerinti perinatalinę priežiūrą ir naujagimių gydymo rezultatus.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Diana Ramašauskaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Rokas Račkauskas
Dr. Rokas Račkauskas / Santaros klinikų archyvas
Apginta disertacija „Chemoterapijos įtaka pooperacinei kepenų regeneracijai“
Kolorektinis vėžys yra trečia pagal pagal dažnumą onkologinė liga lemianti pacientų mirtingumą. Dėl pagerėjusios diagnostikos ir prevencinių programų pacientų 5-metų išgyvenamumas stipriai išaugo ir siekia 90%. Metastatinė kepenų liga stipriai pablogina pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Deja, apie 15-20% pacientų diagnozės nustatymo metu jau turi kepenų metastazes, o apie 20-50% pacientų gydymo eigoje jos išsivystys. Atsiradus moderniai kepenų chirurginei technikai ir derinant su chemoterapija, pacientų, sergančių IV stadijos kolorektiniu vėžiu su kepenų metastazėmis, 5-metų išgyvenamumas padidėjo iki 50%. Pagrindinis kepenų rezekcinę apimtį ribojantis faktorius yra pooperacinis kepenų tūris, dėl ko gali išsivystyti kepenų nepakankamumas, padidinantis pooperacinį mirtingumą iki 80%.
Šioje daktaro disertacijoje analizuojama kolorektinio vėžio gydymo rezultatai palyginant pacientų, kuriems atliekama kepenų rezekcinė operacija, pooperacines išeitis atsižvelgiant į chemoterapinį gydymą ir prognozuojamą likutinį kepenų tūrį; įvertinant kepenų regeneracinių markerių dinamiką serume ir ekspresiją histologiniuose vaizduose; įvertinant kepenų funkciją pooperaciniu period; įvertinant kepenų regeneracinių žymenų įtaką kepenų pooperacinei regeneracijai; įvertinant kepenų metastazių artimuosius ir atokiuosius rezultatus Vilniaus Universitetinės Ligoninės Santaros Klinikose (VULSK) gydytiems pacientams.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Kęstutis Strupas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Monika Misevičė
Dr. Monika Misevičė / MF archyvas
Dr. Aleksandr Grinčuk
Dr. Aleksandr Grinčuk / MF archyvas
Apginta disertacija „Sudėtingų stipinkaulio distalinio galo lūžių (AO2R3 C tipo) operacinio gydymo funkciniai ir rentgenologiniai rezultatai, priešoperaciniam planavimui panaudojant 3D spausdintus modelius. Atsitiktinių imčių prospektyvinis tyrimas“
Remiantis epidemiologiniais tyrimais stipinkaulio distalinio galo lūžiai sudaro apie 15-20 % visų suaugusiųjų lūžių, iš jų apie 50 % yra sąnariniai lūžiai, iš kurių apie 25% pagal OA/OTA klasifikaciją sudaro C tipo lūžiai. Iki šiol priešoperaciniam planavimui gydant lūžius dažniausiai vertinamos rentgenogramos ir kompiuterinės tomografijos vaizdai. Pastaraisiais metais atsirado naujas metodas – priešoperaciniam planavimui pradėti spausdinti 3D modeliai. Šio biomedicininio tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti pacientų, operuotų dėl sudėtingų stipinkaulio distalinio galo lūžių 2R3 C tipo pagal AO/OTA klasifikaciją, klinikinius ir rentgenologinius rezultatus bei komplikacijų dažnį priešoperaciniam planavimui naudojant 3D spausdintus modelius. Šio darbo uždaviniai: ekspertų išorinio ir vidinio sutariamumų palyginimas vertinant stipinkaulio distalinio galo C tipo lūžių rentgenogramas ir kompiuterinės tomografijos vaizdus su arba be 3D spausdintų modelių ir įvertinti ir palyginti operuotų pacientų dėl sudėtingų stipinkaulio distalinio galo C tipo lūžių klinikinius ir rentgenologinius rezultatus bei komplikacijų dažnį taikant arba netaikant priešoperaciniam planavimui 3D spausdintus modelius. Šis tyrimas rodo, kad 3D spausdinti modeliai pagerina ekspertų išorinį ir vidinį sutariamumą vertinant lūžių morfologiją, klasifikaciją bei palengvina priešoperacinį planavimą. Panaudojus priešoperaciniam planavimui 3D spausdintus modelius gydant stipinkaulio distalinio galo C tipo lūžius sumažėja operuotų tiriamųjų komplikacijų dažnis.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Valentinas Uvarovas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Daiva Gražulytė
Dr. Daiva Gražulytė / MF archyvas
Apginta disertacija „Perioperacinių rizikos veiksnių ir psichosocialinių veiksnių įtaka ligonių po širdies operacijų gyvenimo kokybei bei ilgalaikio patiriamo streso reakcijoms“
Širdies operacija yra didelį stresą kelianti gyvenimo situacija, galinti sukelti ilgalaikes potrauminio streso reakcijas, paveikti gyvenimo kokybę (GK), pažintines funkcijas, bloginti psichologinę savijautą. Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti perioperacinių rizikos veiksnių ir psichosocialinių veiksnių įtaką širdies operaciją patyrusių pacientų gyvenimo kokybei bei ilgalaikio streso reakcijoms. Tyrimo metu nustatėme, kad pacientų GK per 5 metų laikotarpį po širdies operacijos pagerėjo. Be to, pacientai, kurių visi GK rodikliai prieš operaciją buvo mažesni, patyrė didesnį pagerėjimą. Moteriškoji lytis, aukštasis išsilavinimas bei aritmija prieš operaciją turėjo neigiamą įtaką GK pokyčiams 5 metų laikotarpiu. Priešingai – vyresnis tiriamųjų amžius bei didesnė operacinė rizika GK pokyčiams įtakos neturėjo. Nustatytas nedidelis streso reakcijų paplitimas tirtų kardiochirurginių pacientų populiacijoje: tik 1,9 % pacientų atitiko tikėtino su širdies operacija susijusio PTSS, o 3,3 % pacientų – tikėtino kompleksinio PTSS (KPTSS) diagnostinius kriterijus praėjus 5 metams po operacijos. Moteriškoji lytis, didesnė operacinė rizika pagal EuroSCORE bei žemesni GK rodikliai nustatyti kaip PTSS ar KPTSS rizikos veiksniai. Praėjus 5 metams po kardiochirurginės operacijos, pacientams, turintiems PTSS ar KPTSS, nustatyta prastesnė GK.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Jūratė Šipylaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija– S 006).
Dr. Gediminas Platkevičius
Dr. Gediminas Platkevičius / Santaros klinikų archyvas
Apginta disertacija „Šlapimo pūslės vėžio diagnostikos rezultatų palyginimas audinių virpesinės spektroskopijos, citologijos ir histologijos metodais“
Šių dienų literatūroje daug dėmesio skiriama onkologinių ligų neinvaziniam diagnozavimui. Virpesinės spektroskopijos metodai pasižymi galimybe atskirti medžiagas pagal jų molekulinius skirtumus, šių medžiagų (ar audinių) nepažeidžiant. Šiame tyrime buvo naudoti du virpesinės spektroskopijos metodai šlapimo pūslės vėžio ir nevėžinio audinio diferencijavimui ex vivo sąlygomis – paviršiaus sustiprinta Ramano sklaidos spektroskopija (SERS, angl. surface-enhanced Raman scattering spectroscopy) ir šviesolaidinė pažeistojo visiškojo vidaus atspindžio Infraraudonoji spektroskopija (angl. fiber-based attenuated total reflection infrared spectroscopy). Pirmuoju metodu (SERS) buvo tiriami šlapimo pūslės vėžinio ir nevėžinio audinio preparatai, jų tarpląstelinio skysčio preparatai, taip pat šlapimo pūslės nuoplovos pacientų, sergančių ir nesergančių šlapimo pūslės vėžiu. Antruoju metodu (IR spektroskopija) – tiriami vėžinio ir nevėžinio audinio preparatai. Nustatyti pagrindiniai spektriniai skirtumai ex vivo sąlygomis, leidžiantys atskirti nevėžinius ir vėžinius audinius, tarpląstelinio skysčio SERS spektruose, šlapimo pūslės audinio IR spektruose. Taip pat nustatyti spektrinių juostų skirtumai tiriant sveikų ir sergančių šlapimo pūslės vėžiu pacientų šlapimo pūslės nuoplovas.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Arūnas Želvys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Ernestas Viršilas
Dr. Ernestas Viršilas / MF archyvas
Apginta disertacija „Labai mažo gimimo svorio naujagimių, kuriems taikomas pagalbinis kvėpavimas, dinaminių plaučių funkcijos pokyčių įvertinimas elektrinio impedanso tomografijos būdu“
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) paliečia daugumą neišnešiotų naujagimių, gimstančių anksčiau nei 32 savaitės. KSS gydymui dažnai pasitelkiamos invazinės ir neinvazinės kvėpuojamosios terapijos rūšys, siekiant sumažinti su šiuo sindromu susijusį sergamumą bei mirtingumą. Elektrinio impedanso tomografija yra neinvazyvus, jonizuojančios spinduliuotės neturintis plaučių funkcijos monitoravimo įrankis, galintis suteikti informacijos apie kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančių vaikų plaučių būklę bei terapijos efektyvumą. Šiame tyrime buvo tirti ir vertinti invazinės ir neinvazinės kvėpuojamųjų terapijų skirtumai tarpusavyje, lyginami neinvazinės kvėpuojamosios terapijos porūšiai bei slaugos manipuliacijų ir procedūrų įtaka plaučių funkcijai. Nustatyti skirtumai tarp invazinės (dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV)) bei neinvazinės (CPAP, DTNK) terapijų, galintys paaiškinti didesnį plaučių pažeidimo dažnį DPV gaunantiems pacientams. Taip pat nustatyta, jog esminių skirtumų, tarp dviejų populiariausių neinvazyvaus kvėpuojamųjų terapijų porūšių (DTNK ir CPAP) nėra. Papildomai rasta, jog paciento išguldymo padėtys gali būti naudingos tik atrinktiems pacientams. Taip pat nustatyta, jog atvirų endotrachėjinio siurbimo sistemų naudojamas neišnešiotumo sukelto KSS gydyme turėtų būti vengtinas dėl reikšmingos neigiamos įtakos plaučių funkcijai po siurbimo.
Moksliniai vadovai: prof. habil. dr. Arūnas Valiulis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2019-10-01 iki 2023-03-29; doc. dr. Arūnas Liubšys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2023-03-30 iki 2023-09-30. Moksliniai konsultantai: doc. dr. Arūnas Liubšys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2019-10-01 iki 2023-03-29; prof. habil. dr. Arūnas Valiulis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2023-03-30 iki 2023-09-30.
Dr. Greta Radauskaitė
Dr. Greta Radauskaitė / MF archyvas
Apginta disertacija „Invazinių prieširdžių virpėjimo gydymo metodų (chirurginio Mini Maze bei perkateterinės krioabliacijos) rezultatai ir jų palyginimas“
Šiame tyrime vertinti ir lyginti tarpusavyje dviejų invazinių prieširdžių virpėjimo gydymo metodų – chirurginio Mini Maze ir perkateterinės krioabliacijos- rezultatai. Tyrime vertintas abiejų gydymo gydymo metodų efektyvumas, išlaikant sinusinį ritmą, praėjus 1, 2, 4 metams po atliktos intervencijos, o po Mini Maze operacijos ir praėjus 10 metų po gydymo. Taip pat lygintas Mini Maze operacijos ir perkateterinės krioabliacijos procedūros saugumas, vertinant komplikacijų dažnį. Įvertinti anatominiai kairio prieširdžio rodikliai bei jų kitimas po abiejų intervencinių procedūrų, tirtas jų ir rezultatų ryšys. Šiame tyrime tyrėme pacientų simptomų pokyčius po taikyto invazinio gydymo, lyginome rezultatus prieš procedūrą ir po jos. Gauti rezultatai unikalūs, nes nėra literatūros duomenų apie perkateterinio bei chirurginio gydymo rezultatų palyginimą tarpusavyje, taip pat nėra ilgalaikių dešimt metų siekiančių rezultatų vertinant gydymo efektyvumą.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Audrius Aidietis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – doc. dr. Gediminas Račkauskas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Inga Kisielienė
Dr. Inga Kisielienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Vaikų atopinio dermatito endogeninių ir egzogeninių veiksnių bei ligos įtakos gyvenimo kokybei ir elgesio sunkumams vertinimas“
Darbo tikslas buvo išanalizuoti egzogeninių ir endogeninių veiksnių ryšį su vaikų atopiniu dermatitu (AD), įvertinti ligos poveikį paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybei, ištirti ligos įtaką pacientų elgesio sunkumams ir išanalizuoti kortikofobijos reiškinį tarp AD sergančių vaikų tėvų. Gauti rezultatai patvirtino, kad AD sergančių pacientų šeimose dažniau pasitaikė alergija maistui ir rinokonjunktyvitas, AD pacientų odą labiau veikia išoriniai veiksniai. Iš tirtų vidinių veiksnių nustatyta, kad kortizolio koncentracija serume buvo mažesnė, o bendrasis IgE buvo didesnis AD grupėje, palyginti su kontroline sveikų vaikų grupe, o bendrojo IgE ir eozinofilų skaičiaus rodmenys yra susiję su AD sunkumu. AD daro vidutinį neigiamą poveikį sergančių vaikų ir jų šeimų gyvenimo kokybei, ir tiesiogiai priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Vaikų sergančių AD (nuo 6 iki 18 metų) elgesio sunkumų skalių rodikliai aukštesni, palyginti su sveikų vaikų, o sunkaus laipsnio AD sergantys vaikai patiria daugiau miego sutrikimų ir intensyvesnį niežulį. Taip pat nustatyta, kad AD sergančių vaikų tėvai turi vidutinę kortikofobijos riziką. Ji yra susijusi su pačia ligos diagnoze, bet nėra susijusi su respondentų išsilavinimu, lytimi, AD sunkumo laipsniu, ankstesniu steroidų vartojimu ir dalyvavimu specialiose mokymo programose arba paskaitose. Tai pirmasis tyrimas Lietuvoje apie elgesio sunkumus, kuriuos patiria AD sergantys vaikai, taip pat, vertingos įžvalgos iš laboratorinių tyrimų rezultatų apie AD ryšį su kitomis organizmo sistemomis.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Andreas Wollenberg (Augsburgo universitetinės ligoninės Dermatologijos ir alergijos skyrius, Augsburgas, Vokietija; Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto Dermatologijos ir alergijos skyrius, Miunchenas, Vokietija; Liubeko universiteto Kompleksinis uždegimų medicinos centras, Liubekas, Vokietija).
Dr. Živilė Sabonytė-Balšaitienė
Dr. Živilė Sabonytė-Balšaitienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Nėščiųjų išangės ligų rizikos veiksniai ir profilaktika“
Hemorojus - viena labiausiai paplitusių išangės ligų, itin dažnai pasireiškianti nėštumo ir laikotarpiu po gimdymo. Literatūroje aprašomi keli nepriklausomi nėščiųjų hemorojaus rizikos veiksniai, kurių vienas geriausiai žinomų ir modifikuojamų yra vidurių užkietėjimas. Atliktas tyrimas yra pirmasis perspektyvusis atsitiktinės atrankos nėščiųjų tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mitybos, fizinio aktyvumo ir tuštinimosi rekomendacijų, mažinančių vidurių užkietėjimą, saugumą ir efektyvumą hemorojaus profilaktikai nėštumo metu ir po gimdymo. Tyrimo rezultatai parodė, kad mitybos, fizinio aktyvumo ir tuštinimosi higienos
rekomendacijos yra efektyvios (nustatyta 2,5 karto mažesnė tikimybė sirgti hemorojumi po gimdymo) ir saugios nėščiosioms (nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų grupių, vertinant persileidimo, priešlaikinio gimdymo dažnį ir naujagimio patologiją). Vidutinis naujagimio svoris ≥ 3380 g ir kiaušinių vartojimas kelis kartus per savaitę didina riziką sirgti hemorojumi po gimdymo. Vidutinis naujagimio svoris ≥ 3380 g, motinos KMI iki nėštumo ≥ 21,48 yra nepriklausomi išangės patologijos rizikos veiksniai. Hemorojus po gimdymo rečiau diagnozuojamas sportuojančioms ir fiziškai pakankamai aktyvioms nėščiosioms. Išangės ligos neturi įtakos naujagimio sveikatai. Pastarąjį dešimtmetį vyko reikšmingi nėščiųjų socialinių, fizinio aktyvumo, akušerinių, žalingų įpročių ir mitybos veiksnių pokyčiai.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Gražina Stanislava Drąsutienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) Mokslinis konsultantas – prof. dr. Tomas Poškus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Marius Snicorius
Dr. Marius Snicorius / MF archyvas
Apginta disertacija „Pacientų sergančių inkstų akmenlige gydymo optimizavimas remiantis šlapimo nuosėdų spektroskopinės analizės metodu, laboratoriniais kraujo ir šlapimo tyrimais, radiologiniais vizualiniais duomenimis“
Ši disertacija skirta pacientų sergančių šlapimo takų akmenlige ištyrimo ir gydymo rezultatų pagerinimui. Akmenligės gydymo ir profilaktikos pagrindas- akmens sudėties tikslus žinojimas. Dabartinių urologinių endoskopinių akmenų šalinimo operacijų metu dažniausiai yra pasirenkama konkremento skaldymo lazeriu iki smulkių dulkių taktika, todėl tampa nepatogu specialia endoskopine kilpa ar krepšeliu šalinti fragmentus ir juos siųsti ištyrimui. Išauga operacijų kaina, prailgėja operacijos atlikimo laikas. Šiai problemai spręsti pasiūlytas šiuolaikiškas šlapimo nuosėdų greitas ir tikslus ištyrimo spektroskopinis metodas: FTIR-ATR. Šio metodo efektyvumas ir nauda įrodyti atliktame biomedicininiame tyrime. Šiame tyrime taip pat analizuoti kito akmenligės gydymo būdo: ekstrakorporinės litotripsijos efektyvumą lemiantys veiksniai ir kaip pagerinti pacientų atranką šiai procedūrai. Atlikus išsamią surinktų duomenų analizę pavyko įrodyti, jog ypač svarbūs veiksniai ekstrakorporinės litotripsijos efektyvumui yra: akmens dydis, tūris, tankis, o pats svarbiausias yra procedūros metu tenkančios smūginių bangų dozės ir akmens tūrio santykis. Šių faktorių įvertinimas iki procedūros, jų panaudojimas gydymo geram rezultatui prognozuoti ir pasiekti yra įrodomas šioje disertacijoje.
Dr. Jūratė Zupkauskienė
Dr. Jūratė Zupkauskienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Individualiai parinktų fizinių treniruočių savarankiško tęsimo naudojant išmaniuosius prietaisus arba vien įprastas rekomendacijas efektyvumo palyginimas asmenims su padidėjusia kardiometaboline rizika“
Šiame tyrime palygintas ir įvertintas veiksmingumas padidėjusios kardiometabolinės rizikos asmenims dviejų fizinio aktyvumo priežiūros modelių: įprasto – kai po tiesiogiai medicinos personalo prižiūrimų aerobinių fizinių treniruočių vėliau suteikiamos tik fizinio aktyvumo rekomendacijos, ir šiame tyrime sukurto kombinuoto fizinio aktyvumo priežiūros modelio – kai po ambulatorinėmis sąlygomis atliktų aerobinių fizinių treniruočių teikiamos ne tik fizinio aktyvumo rekomendacijos, bet ir papildomai taikoma nuotolinė savarankiškų aerobinių fizinių treniruočių priežiūra naudojantis išmaniosiomis priemonėmis. Tyrime įvertinti pagrindinių kardiometabolinių rodiklių, kraujagyslinių žymenų, kardiorespiracinio fizinio pajėgumo, anketinių duomenų pokyčiai dinamikoje. Gauti rezultatai yra vieni iš pirmųjų šioje srityje, ženkliai prisidedantys gerinant padidėjusią kardiometabolinę riziką turinčių asmenų fizinio aktyvumo priežiūrą ir taip mažinant jų kardiovaskulinę riziką.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Justina Račaitė
Dr. Justina Račaitė / MF archyvas
Apginta disertacija „Tėvų emigracijos įtaka Lietuvoje likusių jų vaikų sveikatai“
Daktaro disertacijoje aptariamos tėvų emigracijos sąsajos su Lietuvoje likusių jų vaikų sveikata, analizuojama demografinių, socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka vaikų fizinei ir psichikos sveikatai bei vertinami pagrindiniai skirtumai tarp pačių vaikų ir jų tėvų ar globėjų pateiktos informacijos. Disertacijoje galima susipažinti su atliktų sisteminių mokslinės literatūros analizių metodika ir jų rezultatais, kurie ne tik parodė tam tikras tėvų emigracijos sąsajas su vaiko fizine ir psichikos sveikata, bet ir išryškino tyrimų šia tematika trūkumą Lietuvoje ir Europos regione. Disertacijoje pateikta Lietuvoje atlikto skerspjūvio tyrimo metodika ir jo rezultatai, kuriais remiantis nustatyta, kad, pačių emigrantų vaikų teigimu, jų fizinė ir psichikos sveikata buvo prastesnė, lyginant su bendraamžiais, kurių tėvai nebuvo emigravę. Reikšmingos įtakos prastesnei vaikų fizinei ir psichikos sveikatai turėjo ne tik tėvų emigracija, bet ir moteriška vaiko lytis, kaimiška gyvenamoji vieta, turimos problemos, susijusios su mokykla, o turimi darbai ar pareigos namuose, praktikuojamas hobis ar sporto šaka mažino elgesio ir emocinių problemų atsiradimo riziką. Be to, tyrimo duomenimis, patys vaikai savo psichikos sveikatą buvo linkę vertinti gerokai prasčiau nei jų tėvai ar globėjai. Disertacijoje pateikiamos rekomendacijos, kokios priemonės galėtų padėti sumažinti tėvų emigracijos daromą žalą vaikų sveikatai.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Genė Šurkienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004). Mokslinė konsultantė – prof. dr. Sigita Lesinskienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Paulius Tušas
Dr. Paulius Tušas / Asm. archyvas
Apginta disertacija „Takių hidraulinių kalcio silikatinių dantų šaknų kanalų užpildų fiziko-cheminių ir biologinių savybių analizė“
Skrandžio vėžys išlieka vienas dažniausių onkologinių susirgimų pasaulyje, o chirurginis naviko pašalinimas kartu su ar be perioperacinės chemoterapijos vienintelis visiško pasveikimo leidžiantis tikėtis gydymo metodas. Deja, operacijos dėl skrandžio vėžio išlieka itin sudėtingos ir susijusios su dažnomis pooperacinėmis komplikacijomis ar net mirtimis. Todėl siekiant pagerinti pacientų sergančių skrandžio vėžiu gydymo rezultatus reikalingos gydymo inovacijos.
Pradiniame šio projekto etape buvo tiriama daugiakryptė priešoperacinė reabilitacija kaip novatoriška kompleksinio gydymo dalis pacientams, kuriems planuojama atlikti radikalią operaciją dėl skrandžio vėžio. Tyrimo rezultatai įrodė, kad individualizuota, daugiakryptė, namų sąlygomis vykdoma priešoperacinė reabilitacija gali daugiau nei 50 % sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį.
Antroje projekto dalyje buvo gilintasi į neoadjuvantinės chemoterapijos poveikį limfmazgių metastazių regresijai bei siekta nustatyti optimalų operacijos laiką po neoadjuvantinio gydymo. Klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad histologinė limfmazgių metastazių regresija koreliuoja su geresniu pacientų, sergančių lokaliai pažengusiu skrandžio vėžiu, išgyvenamumu. Trumpas ( ne ilgesnis nei 30 dienų) intervalas tarp chemoterapijos ir operacijos buvo susijęs su didesniu reikšmingo patologinio atsako dažniu ir tokiu pat operacijos saugumu.
Trečiojoje tyrimų dalyje vertinta operacijos dėl skrandžio vėžio įtaka žarnų mikrobiotai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad skrandžio rezekcija sukelia žarnų mikrobiotos “oralizaciją”, o pooperacinis lokalus uždegimas žarnyne yra susijęs su pacientus varginančiais gastrointestiniais simptomais.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Vytautė Pečiulienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, odontologija –M 002). Mokslinė konsultantė – dr. Josette Camilleri, B.Ch.D., M.Phil., Ph.D., FICD, FADM., FIMMM, FHEA (Birmingamo universitetas, Jungtinė Karalystė, medicinos ir sveikatos mokslai, odontologija – M 002).
Dr. Tomas Januškevičius
Dr. Tomas Januškevičius / MF archyvas
Apginta disertacija „Agresyvios eigos prostatos vėžio nustatymas taikant skysčių biopsiją“
Prostatos vėžys (PV) yra antras pagal dažnumą vyrų vėžys. Genetinių mutacijų analizė leidžia identifikuoti specifinius genetinius pokyčius, kurie padeda prognozuoti PV klinikinę eigą. Pakitimai gali būti analizuojami pasitelkiant organizmo skysčius: kraujo plazmą, šlapimą ir kt. Toks tyrimas, dar vadinamas skysčių biopsija, yra mažai invazyvus, tausojantis pacientą. Disertacijos tikslas – ištirti DNR pažaidų atsako (DPA) kelio genų (ATM, BRCA1, BRCA2, CHEK2 ir NBN) mutacijų dažnį kraujo ir / ar šlapimo mėginiuose bei įvertinti šių mutacijų įtaką klinikinei ligos eigai pažengusio ir lokalaus PV imtyse. Minėtos DPA kelio genų mutacijos prospektyviai įvertintos pažengusio PV tyrimo grupės (n = 149) leukocitų ir šlapimo DNR bei lokalaus PV tyrimo grupės (n = 139) leukocitų DNR. Sergančiųjų pažengusiu ir lokaliu PV leukocituose nustatytas aukštas DPA kelio genų (ATM, BRCA1, BRCA2, CHEK2) mutacijų dažnis – 14,8 % ir 16,8 %, atitinkamai, bei pažengusio PV šlapimo mėginiuose ATM, BRCA1, BRCA2, CHEK2 ir NBN mutacijų dažnis siekia 16,6 %. Esant DPA kelio genų mutacijoms, pažengusio PV grupėje stebėta agresyvi ligos eiga – gauti reikšmingi skirtumai (vertinant prastesnį atsaką į gydymą ir blogesnius išgyvenamumo rodiklius) lyginant su pacientais, neturinčiais šių genų mutacijų. Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tyrimas rodo, kad esant tirtoms genų mutacijoms rizika susirgti lokaliu PV yra 3 kartus didesnė nei neturint šių genų mutacijų, be to, liga yra agresyvesnė, vertinant klinikinius, radiologinius ir histopatologinius duomenis.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Feliksas Jankevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Edvin Ostapenko
Dr. Edvin Ostapenko / MF archyvas
Apginta disertacija „Vienmomentė prepektoralinė krūtų rekonstrukcija implantais pacientams, sergantiems krūties vėžiu“
Šio tyrimo tikslas – pateikti mokslu pagrįstus įrodymus dėl prepektoralinės KRI onkologinio saugumo; įvertinti kombinuoto gydymo rezultatus bei gyvenimo kokybę ir optimizuoti SAK-TM chirurginius metodus po vienmomentės prepektoralinės KRI pacientams, sergantiems KV. Disertacija sudaryta iš įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų, jų išvadų, literatūros sąrašo, santraukos, bei autoriaus publikacijų sąrašo. Disertacijos rezultatai patvirtina tezę, kad taikomi chirurginiai gydymo metodai neturėjo įtakos onkologiniams rezultatams po vienmomentės prepektoralinės KRI. Atliekant vienmomentę prepektoralinę KRI pacientams, sergantiems KV ir turintiems A–B krūtinę, kuriai būdinga 0–I laipsnio ptozė, rekomenduotinas IMR chirurginio gydymo metodas. Apverstos T chirurginio gydymo metodas yra taikytinas KV sergantiems pacientams, turintiems C–D dydžio krūtinę, kuriai būdinga II–III laipsnio ptozė. Disertacijoje pristatyti rezultatai pademonstravo, kad RTPM grupės pacientai dažniau patyrė implanto praradimą ir kapsulinę kontraktūrą, palyginti su pacientais, kuriems spindulinis gydymas nebuvo taikytas, nepriklausomai nuo chirurginio gydymo metodo po vienmomentės prepektoralinės KRI.
Mokslinis konsultantas: prof. dr. Tomas Poškus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Trečiokienė / MF archyvasDr. Povilas Budrys
Dr. Povilas Budrys / MF archyvas
Apginta disertacija „Difuzinės širdies vainikinių arterijų ligos perkateterinis gydymas pasitelkiant intrakraujagyslinį ultragarsinį tyrimą“
Vainikinių arterijų difuziniai susiaurėjimai – tai sudėtingi pažeidimai, kurių gydymas išlieka iššūkiu ir šių dienų kardiologijoje. Vien tik medikamentinio gydymo dažnai nepakanka siekiant panaikinti krūtinės anginos simptomus, o perkateterinis gydymas dažnai susijęs su suboptimaliu funkciniu rezultatu bei dažnesniais su gydyta kraujagysle susijusiais nepageidaujamais įvykiais. Todėl ilgiems vainikinių arterijų pažeidimams gydyti dažnai pasirenkama aorto-koronarinių jungčių suformavimo operacija, nors trūksta įrodymų, kurie pagrįstų šios strategijos pranašumą. Perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) metu naudojamos papildomos priemonės, tokios kaip frakcijinis tėkmės rezervas (FFR) ir intravaskulinis ultragarsinis tyrimas (IVUS) leidžia optimizuoti intervencijas, taip dažnu atveju pagerinant jų rezultatus ir sumažinant nepageidaujamų įvykių riziką atokiuoju laikotarpiu. Tačiau optimali PKI optimizacijos strategija iki šiol lieka neaiški, kadangi trūksta tyrimų, kuriuose tarpusavyje būtų palygintos šios dvi PKI optimizacijos priemonės. Šio tyrimo metu pirmą kartą įvertinti ilgų vainikinių arterijų pažeidimų PKI, atliktų IVUS kontrolėje, poprocedūriniai ir atokieji funkciniai rezultatai. Taip pat, pirmą kartą tarpusavyje palygintos dvi skirtingos PKI optimizacijos strategijos (IVUS ir FFR) gydant ilgus vainikinių arterijų pažeidimus. Nustatyta, kad IVUS optimizacijos grupėje liekamosios miokardo išemijos atvejų iš karto po PKI ir atokiuoju laikotarpiu buvo reikšmingai mažiau nei FFR optimizacijos grupėje. Taip pat IVUS grupėje stebėta tendencija retesniems nepageidaujamiems įvykiams, lyginant su FFR optimizacijos grupe. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pateiktos rekomendacijos klinikinei praktikai.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Giedrius Davidavičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Eglė Čiburienė
Dr. Eglė Čiburienė / MF archyvas
„Kardioonkologijos tarnybos įdiegimo, kardiotoksinės miokardo pažaidos ankstyvos diagnostikos, gretutinių būklių ir medikamentinio kardioprotekcinio gydymo tyrimas“
Didėjantis sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje ir aktyvus jų gydymas nulemia dažnesnį širdies ir kraujagyslių komplikacijų atsiradimą. Intensyvėjant priešvėžiniam gydymui pastebėta, kad jis dažnai tampa rimtų ŠK sistemos komplikacijų priežastimi, bloginančia onkologinių pacientų išgyvenamumą. ŠKL yra nereta pasveikusių nuo vėžio pacientų mirties priežastis. Disertacija susideda iš trijų dalių. Atliktame klinikiniame tyrime „Kardioonkologijos tarnybos įdiegimas Lietuvoje: priešvėžinio gydymo sukelto kardiotoksinio pažeidimo prognozavimas, prevencija, stebėsena ir gydymas“ išsiaiškinome, kad vėžiu sergantys pacientai kardiologui dažniausiai nukreipiami jau pradėjus kardiotoksinį vėžio gydymą dėl gydymo komplikacijų, o ne prieš vėžio gydymą kardiotoksinio pažeidimo rizikai įvertinti. Dažniau kardiologui nukreipiami ne labai didelės ir didelės kardiotoksinio pažeidimo rizikos pacientai, kuriems ši konsultacija būtų ypač naudinga, siekiant sumažinti jų širdies pažaidos riziką, optimizuojant esamos širdies ligos gydymą ir koreguojant širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Antrajame tyrime „Kardioonkologinių pacientų geležies trūkumo ir anemijos paplitimas bei įtaka išgyvenamumui“ nustatėme, kad geležies stoka yra paplitusi tarp kardioonkologinių pacientų ir blogina jų išgyvenamumą. Trečiajame tyrime „Ivabradino įtaka kardiotoksinės chemoterapijos indukuotos ankstyvosios miokardo pažaidos išsivystymui: kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas“ įrodėme, kad ivabradinas gali apsaugoti antraciklinais gydomus pacientus, kurių ŠSD > 75 k./min., nuo ankstyvo kardiotoksinio pažeidimo.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Sigita Aidietienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinė konsultantė – prof. dr. Jelena Čelutkienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Indrė Stankevičienė
Dr. Indrė Stankevičienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Burnos sausumo būklės: epidemiologiniai ir klinikiniai rodikliai bei sąsajos su genetiniais, elgsenos ir streso veiksniais“
Disertacija parengta keturių publikuotų mokslinių straipsnių ir trijų parengtų rankraščių pagrindu. Disertacijos tikslas – ištirti burnos sausumo būklių epidemiologinius ir klinikinius rodiklius, individo elgsenos ir streso veiksnius bei išsiaiškinti jų sąsajas su seilių alfa amilazę koduojančio geno kopijų skaičiaus variacijomis. Pirmame straipsnyje nagrinėjami burnos sausumo būklių epidemiologiniai rodikliai, įvertintas gydytojo odontologo potencialus vaidmuo įtariant Sjogreno sindromo atvejus. Sekančiuose straipsniuose ir rankraščiuose lyginami sergančiųjų burnos sausumu klinikiniai požymiai bei juos lemiantys elgsenos ir streso veiksniai. Paskutiniuosiuose straipsnyje ir rankraštyje nagrinėti seilių alfa amilazę koduojančio geno kopijų skaičiaus ryšiai su burnos sausumo būklėmis ir joms būdingais klinikiniais reiškiniais.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Alina Pūrienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, odontologija – M 002); Mokslinė konsultantė – dr. Diana Mieliauskaitė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Gintarė Bieliauskienė
Prof. dr. Diana Zakarkaitė ir dr. Gintarė Bieliauskienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Trimatės echokardiografijos vertė triburio vožtuvo funkcinio nesandarumo gydymo rezultatams prognozuoti“
Triburis vožtuvas (TV) yra sudėtinga erdvinė struktūra, kurios vaizdinimui dvimatė echokardiografija yra nepakankama. Trimatė echokardiografija leidžia detaliau įvertinti TV geometriją, matmenis, TV nesandarumo patofiziologinius mechanizmus, prietaisų laidų padėtį ir jų įtaką TV nesandarumui. Tyrimo tikslas – panaudojant trimatę echokardiografiją, aprašyti TV geometriją, kai vožtuvas gerai užsiveria, kai atsiranda įvairaus laipsnio jo nesandarumas, ir nusakyti kokie vožtuvo geometrijos pokyčiai prognozuoja gerą TV nesandarumo korekcijos rezultatą. Tyrimas atliktas perspektyviąja stebėsenos metodika Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Atlikta TV trimačių echokardiografinių vaizdų analizė, naudojant 4D Auto TVQ Tricuspid Valve Quantification programinę įrangą. Tirti pacientai, turintys normalų TV bei įvairaus laipsnio funkcinį TV nesandarumą; taip pat pacientai, kuriems atlikta chirurginė ar perkateterinė TV korekcija. Nustatyta, jog dvimačiai TV matmenys yra mažesni už trimačius. Vyrams trimačiai TV žiedo matmenys yra didesni nei moterims. Darbe pateiktos sveikų asmenų TV žiedo bei burių tempimo parametrų vertės. Taip pat nustatytos ribinės trimačių TV parametrų vertės, kurios gali padėti atskirti vidutinio ir didelio laipsnio TV nesandarumą. Darbe nagrinėta, kaip TV chirurginė korekcija pakeičia vožtuvo geometriją. Paaiškėjo, jog chirurginė TV korekcija reikšmingai sumažina žiedo matmenis, tuo tarpu TV tempimo parametrai išlieka mažai pakitę.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Diana Zakarkaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Kęstutis Ručinskas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Jūratė Lekstutienė
Dr. Jūratė Lekstutienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Asmens sutikimo dalyvauti biobanko veikloje ir biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimo etiniai ir teisiniai ypatumai Lietuvoje“
Disertacijoje analizuojami asmens sutikimo dalyvauti biobanko veikloje (toliau – sutikimas) ir biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimo (toliau – sveikatos informacijos grąžinimas) modeliai, atskleidžiami etiniai ir teisiniai sutikimo ir svarbios informacijos grąžinimo ypatumai Lietuvoje. Sutikimo ir svarbios informacijos grąžinimo modeliai analizuojami pasitelkiant tarptautines mokslinių tyrimų etikos gaires, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, skirtingų šalių teisinį ir etinį reglamentavimą, biobankų ir naujos kartos sekoskaitos technologijų naudojimo praktikas. Teorinė analizė papildyta kokybiniu (interviu su ekspertais) ir kiekybiniu (visuomenės apklausa) tyrimais.
Teorinė analizė atskleidė, kad vyraujančios probleminės sutikimo sritys yra: plačiai apibrėžtas ateities mokslinių tyrimų pobūdis (problemiškumą sustiprina ir nevienodas mokslinių tyrimų sričių/tikslų platumo interpretavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų etikos gairėse ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente), renkamų sveikatos duomenų įvairovė, neterminuotas ėminių ir duomenų naudojimas (ir po biobanko dalyvio mirties), mokslinių tyrimų vykdymas užsienyje, komercinių mokslinių tyrimų atlikimas ir biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimas. Vyraujanti probleminė biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimo sritis – platus radinių, kurie gali paaiškėti vykdant biobanko veiklą, spektras. Bendri šio darbo rezultatai parodė, kad Lietuvos ekspertų ir Lietuvos gyventojų sutikimo modelių vertinimas yra palankus plėtoti plataus sutikimo modelį lyginant jį su dinaminiu sutikimu. Darbo rezultatai taip pat atskleidė, kad Lietuvos ekspertai laiko tikslinga grąžinti kliniškai reikšmingą sveikatos informaciją, paaiškėjusią vykdant biobanko veiklą, biobanko dalyviui, o Lietuvos gyventojai norėtų žinoti daugiau nei tik kliniškai reikšmingą sveikatos informaciją, paaiškėjusią vykdant biobanko veiklą. Mokslinio darbo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam sutikimo ir sveikatos informacijos grąžinimo modelių gerinimui, informacijos apie biobankų veiklą viešinimui.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Eugenijus Gefenas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004). Mokslinė konsultantė – doc. dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija –S 005).
Dr. Augustinas Baušys
Dr. Augustinas Baušys / MF archyvas
Apginta disertacija „Personalizuotos priešoperacinės reabilitacijos reikšmė pacientų sergančių skrandžio vėžiu gydyme“
Skrandžio vėžys išlieka vienas dažniausių onkologinių susirgimų pasaulyje, o chirurginis naviko pašalinimas kartu su ar be perioperacinės chemoterapijos vienintelis visiško pasveikimo leidžiantis tikėtis gydymo metodas. Deja, operacijos dėl skrandžio vėžio išlieka itin sudėtingos ir susijusios su dažnomis pooperacinėmis komplikacijomis ar net mirtimis. Todėl siekiant pagerinti pacientų sergančių skrandžio vėžiu gydymo rezultatus reikalingos gydymo inovacijos.
Pradiniame šio projekto etape buvo tiriama daugiakryptė priešoperacinė reabilitacija kaip novatoriška kompleksinio gydymo dalis pacientams, kuriems planuojama atlikti radikalią operaciją dėl skrandžio vėžio. Tyrimo rezultatai įrodė, kad individualizuota, daugiakryptė, namų sąlygomis vykdoma priešoperacinė reabilitacija gali daugiau nei 50 % sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį.
Antroje projekto dalyje buvo gilintasi į neoadjuvantinės chemoterapijos poveikį limfmazgių metastazių regresijai bei siekta nustatyti optimalų operacijos laiką po neoadjuvantinio gydymo. Klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad histologinė limfmazgių metastazių regresija koreliuoja su geresniu pacientų, sergančių lokaliai pažengusiu skrandžio vėžiu, išgyvenamumu. Trumpas ( ne ilgesnis nei 30 dienų) intervalas tarp chemoterapijos ir operacijos buvo susijęs su didesniu reikšmingo patologinio atsako dažniu ir tokiu pat operacijos saugumu.
Trečiojoje tyrimų dalyje vertinta operacijos dėl skrandžio vėžio įtaka žarnų mikrobiotai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad skrandžio rezekcija sukelia žarnų mikrobiotos “oralizaciją”, o pooperacinis lokalus uždegimas žarnyne yra susijęs su pacientus varginančiais gastrointestiniais simptomais.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Kęstutis Strupas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina –M 001).
2023 m. apgintos disertacijos
Dr. Aleksandra Ekkert
Dr. Aleksandra Ekkert su moksliniu vadovu prof. dr. Daliumi Jatužiu / MF archyvo nuotr.
Apginta disertacija „Priekinės ir užpakalinės cirkuliacijos insultų ankstyvųjų ir atokiųjų išeičių skirtumai po reperfuzinio gydymo“
20% išeminių insultų įvyksta užpakalinės kraujotakos arba vertebrobaziliniame baseine. Užpakalinės kraujotakos anatominiai ir hemodinaminiai ypatumai skiriasi nuo priekinės, o šio baseino insultai dažnai pasireiškia subtiliais, netipiniais požymiais. Vertebrobazinio baseino insultai yra sunkiau atpažįstami, sergantieji vėliau kreipiasi į ligoninę, jiems rečiau ir vėliau taikomas reperfuzinis gydymas.
Ankstesniuose reperfuzinio gydymo efektyvumo tyrimuose užpakalinės kraujotakos insultams nebuvo skiriama pakankamai daug dėmesio: jie buvo arba ekskliuduojami iš tyrimų, arba nebuvo išskiriami į atskirą pogrupį. Šiuolaikinės reperfuzinio gydymo rekomendacijos yra sudarytos, naudojant miego arterijos baseino insultų prototipą. Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrimų apie vertebrobazilinių insultų išeitis, tačiau jų rezultatai yra prieštaringi, o duomenų konkrečioms rekomendacijoms nepakanka.
Disertacijoje nagrinėti užpakalinės kraujotakos insultų reperfuzinio gydymo ypatumai: atrankos kriterijai, išeitys ir komplikacijos. Reperfuzinio gydymo rezultatai lyginti su miego arterijos baseino insultų rezultatais.
Darbo rezultatai parodė, kad vertebrobazilinio baseino insultu sergantiesiems būdingos geresnės funkcinės išeitys po 3 mėnesių ir geresnės funkcinės išeitys bei mažesnis mirštamumas po 12 mėnesių. Išeičių skirtumai, kurie nebuvo reikšmingi po 3 mėnesių, išryškėjo po 12 mėnesių.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Dalius Jatužis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Gintaras Ferdinandas Kaubrys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).