2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VU MF) prof. Igor Zavgorodnii iš Charkovo nacionalinio medicinos universiteto (Ukraina) skaitė paskaitą „Sveikatos priežiūros darbuotojų perdegimas darbe“ (angl. Professional Burnout in Healthcare Workers). Profesorius supažindino su perdegimo darbe reiškiniu, dar vadinamu perdegimo sindromu, ir pristatė Charkovo nacionalinio medicinos universiteto, Charkovo nacionalinio radioelektronikos universiteto ir Magdeburgo Oto fon Gėrikės universiteto jungtinio tyrimo, įgyvendinto pagal Ukrainos ir Vokietijos mokslinio bendradarbiavimo sutartį, rezultatus.
Rengia perdegimo darbe tyrimo metodiką
„Anksčiau buvęs įdomus darbas nebedomina, nauji pasiekimai nebedžiugina, kolegos erzina, sudėtingos užduotys ima gąsdinti – visa tai yra perdegimo sindromo požymiai. Nuo šios rimtos ligos nė vienas nėra apsaugotas“, – pradėjo savo paskaitą profesorius I. Zavgorodnii. Anot jo, papildoma psichologinė našta, tenkanti socialinio tipo darbe, kurio pagrindą sudaro asmeninis bendravimas, kursto naują emocinį stresą. „Galiausiai intensyvus bendravimas su klientu arba pacientu ir nuolatinis profesinės pagalbos teikimas sukuria įtampą, kuri keičia psichofiziologinius kūno parametrus“, – teigė lektorius.
Pasak profesoriaus, darbuotojų perdegimo statistika rodo, jog dėl nuolatos darbe patiriamo streso, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio, kyla psichikos sveikatos problemų. Profesorius pateikė šiek tiek statistikos ir faktų iš atvirojo duomenyno: „21 % darbuotojų kasdien jaučiasi perdegę. 60 % skubiosios pagalbos medikų jaučiasi perdegę. 1 % bando nusižudyti. 29 % dirbančiųjų nuotoliu jaučiasi perdegę. 12 % slaugytojų jaučiasi perdegę. Darbas daugiau nei 50 valandų per savaitę didina perdegimo riziką. Tikimybė pasireikšti sunkaus perdegimo simptomams sumažėja 17 kartų, kada darbuotojai turi pakankamai laiko užduotims atlikti.“
Remdamasis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), profesorius išskyrė tokius perdegimo darbe požymius: jėgų nebuvimas arba išsekimas, didesnis psichologinis atsiribojimas nuo darbo, su darbu susijęs negatyvumas arba ciniškumas. Jis taip pat paminėjo perdegimo darbe tyrimų pradininkus: iš Vokietijos kilusį amerikiečių psichologą Herbertą J. Freudenbergerį ir psichologijos profesorę emeritę, pagrindinę Kalifornijos universiteto Berklyje Sveikos darbovietės centro mokslininkę Christiną Maslach.
Profesorius pažymėjo, kad, atliekant jungtinį tyrimą, perdegimui darbe nustatyti tarp daugybės kitų plačiai Europos mokslininkų naudojamų klausimynų svarbiausias buvo Maslach perdegimo aprašas (MBI), apimantis tokias svarbias perdegimo darbe charakteristikas kaip išsekimą, depersonalizaciją ir polinkį sumenkinti savo asmeninius pasiekimus. „Tyrimo tikslas – parengti metodiką, leidžiančią nustatyti ikipatologinės būklės asmenis, kuriems gresia perdegimas darbe. Perdegimo laipsnį vertinome Maslach perdegimo aprašo (MBI-GS) klausimynu. Duomenys buvo matematiškai apdoroti taikant pagrindinių komponenčių analizę“, – aiškino profesorius.
Prof. Igor Zavgorodnii, dr. Jelena Stanislavovienė / MF archyvo nuotr.
Dėkingas kolegoms iš Charkovo ir Magdeburgo
Prof. Igori Zavgorodnii baigdamas paskaitą pabrėžė, kad, vadovaujantis pasiūlytąja (matematine) metodika, galima tikslingai dirbti su ikipatologinės būklės asmenų grupėmis. Anot jo, ankstyvųjų ikipatologinės sveikatos priežiūros specialistų perdegimo darbe sindromo būklės diagnostikos kriterijų parengimas turėtų būti laikomas reikalingu prevencijos priemonių, tokių kaip darbo proceso optimizavimas ir psichologinės pagalbos teikimas darbuotojams, rengimo etapu.
Profesorius padėkojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui už kvietimą skaityti paskaitą bei kolegoms Charkove ir Magdeburge: Charkovo nacionalinio medicinos universiteto 2-osios higienos ir ekologijos katedros asistentei dr. Olenai Leonidivna Litovchenko, universiteto rektoriui medicinos gydytojui prof. Valeriy Andriyovych Kapustnyk, Charkovo nacionalinio radioelektronikos universiteto dr. Irinai Perovai ir Magdeburgo Oto fon Gėrikės universiteto Medicinos fakulteto Darbo medicinos katedros prof. habil. dr. Irinai Böckelmann.