Dr. Justinas Bacevičius / MF archyvas
2025 m. liepos 1 d. JUSTINAS BACEVIČIUS apsigynė disertaciją „Širdies veiklos monitoravimas pacientams su prieširdinėmis aritmijomis: naudotojui draugiško nešiojamojo Prietaiso išradimas ir validavimas, diagnostinis dirbtinio intelekto algoritmo pajėgumas bei aritmijos rizikos markerių aptikimas ilgalaikėse elektrokardiogramose“ medicinos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacija paremta kardiologijos srities mokslininkų ir bioinžinerijos specialistų tarpdisciplininiu bendradarbiavimu, kurio dėka išvystytas naujas diagnostinis ant riešo dėvimas prietaisas ir vėliau atliktas klinikinio tikslumo įvertinimas aritmija sergantiems pacientams. Taip pat rezultatai apima DI taikymą bei prieširdžių virpėjimo (PV) rizikos stratifikavimą analizuojant ilgalaikes elektrokardiogramas. Tezė prisideda prie šiuolaikinės skaitmeninės sveikatos technologijų pažangos ir remiasi keturiais moksliniais straipsniais, daugelio šalių tarptautinėmis patentų paraiškomis bei išradimo sertifikavimu pagal Europos medicinos prietaisų reglamentą (MDR). Disertantas buvo pagrindinis tyrėjas, atsakingas už išrasto įrenginio diagnostinio tikslumo įvertinimą I ir II straipsniuose, taip pat bendraautorius sukurtuose patentuose, III ir IV straipsniuose.
Straipsniuose pateikiama:
I. Pirmą kartą pristatytas ant riešo dėvimas įrenginys, leidžiantis atlikti ištisinį fotopletizmografija (FPG) paremtą pulsinės bangos matavimą kartu su intermituojančiai registruojama šešių derivacijų belaide elektrokardiograma (EKG). Šis kombinuotas metodas pademonstravo aukštą diagnostinį tikslumą pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, lyginant su sinusinio ritmo kontrolinėmis grupėmis, turinčiomis dažnus priešlaikinius prieširdžių ar skilvelių susitraukimus.
II. Ištirta, jog šešių derivacijų EKG buvo tikslesnė aptinkant PV nei vienos derivacijos EKG bei tik FPG veikimu pagrįsti metodai, esant ektopinei veiklai kontrolinėse grupėse. Nustatyta tendencija, kad priešlaikinių susitraukimų skaičius per minutę buvo pagrindinis veiksnys, susijęs su klaidingai teigiamais atvejais lyginant su teisingai neigiamais atvejais nepriklausomai nuo to, kuri diagnostinė priemonė buvo naudota. Šešių derivacijų EKG buvo atspariausias metodas šiam veiksniui. Išmaniųjų laikrodžių naudojimas registruojant vienos derivacijos EKG gali reikšmingai padidinti klaidingai teigiamų (I tipo) diagnozių riziką populiacijose, turinčiose dažnus priešlaikinius susitraukimus.
III. Analizuoti iššūkiai ir pateikti sprendimai, susiję su didelės apimties EKG duomenų analize ambulatorinėje EKG stebėsenoje ir telemedicinoje. Koordinuota Lietuvos kardiologų ekspertų grupė duomenų anotavimo procese bei anotuoti priskirti EKG įrašai. Analizuojant didelės apimties ambulatorinio EKG monitoravimo duomenų bazę, giluminio mokymosi modelis DeepRhythmAI, skirtas teikti tiesioginę ataskaitą gydytojams, pralenkė sertifikuotų technikų rankinį anotavimą atpažįstant kritines aritmijas.
IV. Nustatyti elektrokardiografiniai PV rizikos žymenys per pirmąsias 24 Holterio monitoravimo valandas, leidžiantys anksti identifikuoti pacientus, kuriems tikėtina ilgesnės ritmo stebėsenos nauda. Šis rizikos stratifikavimas yra papildoma priemonė, skirta tinkamai atrinkti tikslinius pacientus tolimesnei išplėstinei iki vieno mėnesio trukmės stebėsenai.
Iliustruojant praktinį disertacijos rezultatų pritaikymą, tezėje pateikiamas klinikinio atvejo aprašymas apie išrasto nešiojamojo įrenginio dėka išgelbėtą pirmąją gyvybę. Prietaisas leido laiku nustatyti grėsmingą paroksizminę prieširdinę tachikardiją, kuri pasireikšdavo staiga, ir iki tol likdavo neaptikta taikant įprastinius diagnostinius metodus. Tai sudarė prielaidas tikslingai nukreipti pacientą kateterinei aritmijos abliacijai su ilgalaikiu efektyvumu. Papildomai pateiktos praktinio įrenginio pritaikymo rekomendacijos pagal skirtingus aritmijų aptikimo scenarijus.
Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Audrius Aidietis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Disertacijos gynimo sudėtis:
Prof. dr. prof. dr. Jelena Čelutkienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
Prof. dr. Mélèze Hocini (Universitetinės ligoninės institutas LIRYC, Bordo universitetas, Prancūzija, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
Prof. dr. Minvydas Kazys Ragulskis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, matematika – N 001)
Prof. dr. Pranas Šerpytis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
Daugiau apie kitas VU Medicinos fakultete apgintas disertacijas skaitykite čia.