Neurologė dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė. Emilijos Blockutės nuotrauka
Kviečiame į neurologės dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės paskaitą tema „Kilniausias kūno organas – visų kančių kamienas: nervų ligos Vilniuje XIX-ojo amžiaus pirmoje pusėje“, kuri buvo parengta neseniai autorės išleistos monografijos „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai. Nervų ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje“ (išleido leidykla „Lapas“) pagrindu.
Kada? Lapkričio 24 d. 13.00 val. (iš karto po MF Tarybos posėdžio)
Kur? VU Medicinos fakulteto 144 auditorijoje
Trukmė? Apie 30 minučių
Trumpai apie monografiją:
Neurologija kaip atskira klinikinės medicinos šaka Vakarų Europoje XIX a. pradžioje dar nebuvo susiformavusi, tačiau susidomėjimas nervų ligomis buvo didelis. To laikotarpio Vilniaus universiteto darbuose jau skelbta, kad svarbiausia sielos gebėjimų vieta, išorinių jutimų centras, pirminė judesių pradžia yra galvos smegenys, vadintos „kilniausiu žmogaus kūno organu“. Šio darbo tikslas – aptarti nervų ligų etiopatogenezės teorijas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje.
Didžiausią nagrinėtų pirminių šaltinių dalį sudarė Vilniaus universitete 1803–1832 m. apgintos disertacijos nervų ligų tematika bei 1806 – 1842 m. Vilniaus medicinos draugijos protokolai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, įvardijant daugelio nervų ligų priežastis, dažniausiai remtasi keturių organizmo skysčių pusiausvyros sutrikimo (humoraline) teorija. Taip pat teigta, kad kai kurios nervų ligos gali būti paveldėtos ar sukeltos vaisiaus ligų in utero. Kita vertus, XIX a. pradžios Vilniuje vis dar buvo gaji viena seniausių, imaginatio gravidarum, teorija. Manyta, kad nervų ligos gali būti sukeltos fizinių, mechaninių priežasčių, arba atsirasti dėl gretutinių ligų, vartojamų vaistų ir gėrimų, miego higienos pažeidimų.
Senųjų VU disertacijų apie nervų ligas autoriai pripažino ir emocijų svarbą nervų ligų patogenezei. Tvirtinta, kad tetaniją sukelia trauminės – uždegiminės priežastys, nes iš galūnių žaizdų per nervus, raumenis, sausgysles ir raiščius išplinta „uždegimas“. Darbuose apie hidrofobiją išsamiai aprašyta „nuodų“ (specifiško nervų sistemai užkrato, kurį pasiutęs gyvūnas perduoda sukandžiotam žmogui) veikimo teorija. Aprašant nugaros smegenų ligų patogenezę, paminėta „gyvybinės materijos išeikvojimo“ teorija (tvirtinta, kad nugaros smegenis „išdžiovina“ per gausūs lytiniai santykiai). VU disertacijoje apie somnambulizmą aprašytos astrologinės (įvairių Mėnulio fazių, Saulės įtakos nulemtos) miego sutrikimų, epilepsijos ir pamišimo priežastys. Svarbiu nervų ligų etiologiniu veiksniu XIX a. pradžios Vilniuje vis dar laikytas kaltūno (plica polonica) nukirpimas.