Medicinos genetikė doc. dr. Laima Ambrozaitytė. VU MF nuotrauka
„Ilgą laiką galvojau, kad būsiu gydytoja, jokių kitų minčių tiesiog neturėjau. Bet vėliau supratau, kad, visgi, noriu dirbti laboratorijoje. Vilniaus universitete pradėjau studijuoti molekulinę biologiją ir supratau, kad būtent tokį darbą norėčiau dirbti ir ateityje. Įgijusi bakalauro laipsnį studijavau medicinos biologijos magistrantūroje, vėliau klinikinės genetikos doktorantūroje ir iki šiol labai džiaugiuosi savo pasirinkimu“, – sako medicinos genetikė doc. dr. Laima Ambrozaitytė.
Docentės teigimu, anuomet, jai besirenkant antros pakopos studijas, buvo kur kas mažesnė pasiūla, ilgesnis kelias link norimos specializacijos. Dabar siekiantys tapti medicinos genetikais, gali tiesiog pasirinkti Medicinos genetikos magistrantūros studijų programą Vilniaus universitete.
Medicinos genetika. Kas tai?
„Medicinos genetiko darbo objektas yra žmogus. Atlikdami tyrimus siekiame identifikuoti ligas, surasti genomo sritį, kurios pokytis yra atsakingas už konkrečios ligos arba klinikinių požymių pasireiškimą. Visgi, medicinos genetiko darbas nėra toks paprastas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis reikalauja labai daug žinių, gebėjimo taikyti įvairius laboratorinius ir bioinformacinius įrankius, turint omenyje, kad dalis gautų tyrimų rezultatų negali būti vertinami vienareikšmiškai“, – teigia doc. dr. Laima Ambrozaitytė.
Medicinos genetikos magistrantūros studijų programa ir yra skirta padėti įgyti reikiamų žinių bei jų taikymo gebėjimų, reikalingų medicinos genetiko darbe. „Ši studijų programa yra skirta specialistams, kurie siekia ateityje dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir taikydami naujausias technologijas atlikti molekulinius genetinius, citogenetinius, biocheminius genetinius tyrimus, juos vertinti, teikti išvadas.
Ji apima daug skirtingų laboratorinės medicinos ir genetikos sričių – onkogenetiką, citogenetiką, molekulinę genetiką, biocheminę genetiką ir kt. Taip pat studijų programoje skiriama dėmesio CRISPR-Cas biologijai, kuriai daugiau nei prieš metus buvo paskirta Nobelio premija, taip pat genetiniam konsultavimui ir bioetikos klausimams“, – pažymi doc. dr. Laima Ambrozaitytė.
Didelė reikšmė skiriama praktikai
Mokslininkės teigimu, pagrindinė studijų programos dalis pagal kreditų apimtį, tai – molekulinė genetika: „Kiekvienas studijų dalykas turi bazinę teorinę dalį, kurioje mokome atskirų tyrimų metodų, jų atlikimo bei rezultatų gavimo būdų. Taip pat daug dėmesio skiriame, konkretiems pavyzdžiams ir realiam žinių taikymui praktikoje. Ši dalis man visada įdomiausia. Magistrantai gauna pačius naujausius, realius pavyzdžius, taip kaip ir yra kasdieniame medicinos genetiko darbe“.
Medicinos genetikos magistrantūros studijų programos studentai taip pat susipažįsta su Visuotinės naujagimių tikrinimo programose taikomais metodais, išmoksta juos pritaikyti. Praktiniai darbai yra itin prasmingi mokymosi procese ir todėl, kad kompetentingi medicinos genetikos studijų programos dėstytojai patys dirba medicinos genetikų darbą, atlieka mokslinius tyrimus ir daug laiko skiria tobulėjimui medicinos genetikos srityje. Be to, Medicinos genetikos studijų programa organizuojama nedidelėms grupėms, tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad kiekvienas studijuojantysis gautų pakankamai individualaus dėmesio.
Galiausiai, apie žinių pritaikymo praktikoje prasmę ir svarbą taip pat liudija ir tai, kad dauguma sėkmingai studijas baigusių ir medicinos genetikų licencijas įgijusių absolventų pradeda darbą valstybinėse ir privačiose asmens priežiūros įstaigose. Dalis studijas baigusiųjų pasuka mokslinių tyrimų keliu.