Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros jaunesnioji asistentė, doktorantė Rūta Morkūnienė. VU MF nuotrauka
„Disertaciją galite rašyti 3 metus, apsiginti per 3 valandas, bet ar galite apie ją papasakoti per 3 minutes?“ – neseniai, kviesdami dalyvauti „Trijų minučių disertacijos” (angl. Three Minute Thesis) konkurse, klausė jo organizatoriai. Kad kelios minutės, naudojantis vos viena skaidre, yra pakankamas laiko kiekis supažindinti auditoriją su rengiamos disertacijos tema, uždaviniais ir eiga, įrodė Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros jaunesnioji asistentė ir prof. J. Tutkuvienės doktorantė Rūta Morkūnienė. Kovo 23-ąją vykusiame, Vilniaus universiteto organizuojamame, konkurse ji laimėjo I-ąją vietą.
Pasiruošimui – 2 savaitės
„Vos pradėjusi doktorantūros studijas, dalyvavau „Trijų minučių disertacijos“ konkurse kaip žiūrovė. Anuomet jis Vilniaus universitete vyko pirmąkart. Man pasirodė įdomi konkurso idėja, supratau, kad dalyvavimas jame yra tikras iššūkis – nėra lengva taip apibendrintai, struktūruotai ir populiariai pateikti mokslinę informaciją, kad ji būtų suprantama kiekvienam“, – sakė R. Morkūnienė. Po šio susipažinimo ji supratusi ateityje norinti šiame konkurse išbandyti ir savo jėgas. Pašnekovės teigimu, ji jau anksčiau buvo pasiryžusi dalyvauti „Trijų minučių disertacijos“ konkurse. Tačiau planus pakoregavo pandemija, dėl kurios buvo nutarta kurį laiką konkurso neorganizuoti. Tuo tarpu šiais metais dalyvavimui neliko jokių kliūčių!
Disertacijos darbo pristatymo konkurse trukmė – 3 minutės. O kiek laiko užėmė jam pasiruošti? Pasak R. Morkūnienės, pasiruošimui teko skirti maždaug 2 savaites: „Išsigryninusi mintis, kurias norėčiau paminėti pristatymo metu, pradėjau repetuoti ir paaiškėjo, kad mano kalba viršija laiko limitą kone dvigubai. Tuomet teko jas trumpinti, kai ko atsisakyti, supaprastinti ir gerinti anglų kalbą... Laiko užėmė ir kalbą papildančios skaidrės parengimas. Norėjau pasiruošti taip, kad jausčiausi užtikrintai“.
Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros jaunesnioji asistentė, doktorantė Rūta Morkūnienė. VU MF nuotrauka
Paprastai pateikti tai, kas nėra paprasta
Paklausta, kas buvo sudėtingiausia ruošiantis šiam konkursui, pašnekovė išskyrė porą aspektų: „Iššūkį kėlė kalbos teksto rengimas, jo struktūravimas, kertinių minčių išgryninimas. Taip pat ir vieno iš konkurso reikalavimų įgyvendinimas – parengti kalbą taip, kad ji būtų suprantama ne tik specialistų. Todėl reikėjo informaciją pateikti suprantamai, bet tuo pat metu ir pernelyg nesupaprastinant iki lygmens, kuriame nebeliktų mokslo. Nėra paprasta papasakoti apie savo disertaciją taip, kad būtų aišku ir apie tavo temą pirmąkart girdinčiam klausytojui“.
„Mano rengiama disertacija yra susijusi su neišnešiotais Lietuvos naujagimiais. Tyrimo tikslas –ištirti neišnešiotų Lietuvos naujagimių augimą, jų antropometrinių rodiklių (ūgis, svoris) kitimą nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus pabaigos, ieškoti fizinės ir bendros sveikatos būklės artimųjų ir tolimųjų sąsajų. Doktorantūros darbo tikslas būtų sudaryti Lietuvos neišnešiotų naujagimių augimo kreives, nes jų Lietuvoje nėra, ir pasiūlyti tokių vaikų sveikatos būklės sekimo rekomendacijas specialistams, kadangi neišnešiotų naujagimių tolimesni sveikatos iššūkiai reikalauja ilgalaikės stebėsenos, augimo procesų nagrinėjimo ir savalaikės intervencijos “, – sakė R. Morkūnienė.
Mokslininkė atlieka retrospektyvinį longitudinį tyrimą. Tai reiškia, kad pasitelkus pirminėse ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių medicininių kortelių informacija galima per trumpesnį laiką išanalizuoti vaikų gyvenimo laikotarpį nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus pabaigos. Kitu atveju tokio pobūdžio tyrimas, atliekant vaikų stebėseną nuo kūdikystės iki pilnametystės realiu laiku, turėtų trukti mažiausiai 18 metų.
Mokslas turi tarnauti žmonėms
„Šis konkursas tik patvirtina taisyklę, kad mažiau yra daugiau“, – sakė R. Morkūnienė. Pasak jos, savo analizuojama tema galima kalbėti daug ir sudėtingai, tačiau taip pat reikia mokėti pasakyti ir paprastai, aiškiai bei suprantamai plačiajai visuomenei: „Mokslas turi tarnauti žmonėms. Esame pratę pristatyti atliktus darbus mokslinėse konferencijoje – jose naudojame specifinius terminus, kalbame specialistų auditorijoms. O kalbėti plačiajai visuomenei, bent jau man, netenka dažnai“.
Pašnekovės teigimu, dalyvavimas „Trijų minučių disertacijos“ konkurse buvo įdomus, naudingas ir smagus. Ji drąsino doktorantus ryžtis jame išbandyti savo jėgas. I-osios vietos „Trijų minučių disertacijos“ konkurse laimėtojos pristatymo vaizdo įrašas bus siunčiamas į Koimbros universitetų grupės atranką dalyvauti tarptautiniame konkurso finale, kur varžysis su kitais nugalėtojais iš viso pasaulio.