Tyrimų kryptys

Vaistų suvartojimo tyrimai

Vaistų suvartojimo tyrimų pradžia galime laikyti 1960 metus, kai buvo pradėta domėtis nepageidaujamomis vaistų reakcijomis ir vis didėjančiomis išlaidomis vaistams.
Pradėjus lyginti vaistų suvartojimą skirtinguose regionuose ir skirtingose šalyse, pastebėti ženklūs skirtumai. Nustačius didelius antibiotikų suvartojimo skirtumus įvairiose šalyse, PSO 1969 m. Osle organizavo pirmą konferenciją vaistų suvartojimo skirtumams aptarti.
Nuo 1980 m. vaistų suvartojimo tyrimai pradėjo analizuoti racionalaus vaistų vartojimo bei vaistų vartojimo įtakos sveikatos ekonomikai aspektus.
Todėl mokslininkai vaistų suvartojimo palyginimui sukūrė naują techninį vienetą - susitartą paros dozę (angl. agreed daily dose), vėliau ji buvo pavadinta nustatyta paros doze (angl. defined daily dose).

Vaistų suvartojimo tyrimų objektas gali būti visos vaistų vartojimo proceso grandys: vaistų platinimas ir paskirstymas, vaistų skyrimo procesas (kokie vaistai yra skiriami, kodėl šie vaistai yra skiriami, ar vaistai skiriami pagal nustatytus reikalavimus ir gydymo metodikas) ir vaistų vartojimo rezultatas (vaistų efektyvumas, nepageidaujamos vaistų reakcijos).
Ši disciplina gali būti laikoma tiltu tarp farmakoepidemiologijos ir sveikatos priežiūros paslaugų tyrimų, taip pat glaudžiai susijusi su klinikine farmakologija, o pagrindinis vaistų suvartojimų tyrimų tikslas yra užtikrinti saugų ir veiksmingą vaistų vartojimą.
Kasmet publikuojama vis daugiau vaistų suvartojimo tyrimų. PubMed/Medline duomenų bazėse pagal raktinį žodį „drug utilization“ (vaistų suvartojimas) nuo 1970 iki 1990 metų buvo įrašyta 3124 publikacijų, nuo 1990 iki 2011 – 13088, o per paskutinį dešimtmetį net beveik 30 000 publikacijų.

VU Medicinos fakultete vaistų suvartojimo tyrimai vykdomi jau daugiau nei 30 metų.
Jolanta Gulbinovič „Vaistų suvartojimo Lietuvoje 1984-1991 metais analizė” Vilnius: Vilniaus universitetas, 1993 m. [biomedicinos mokslai, medicina (06 B); mokslinis vadovas – prof. J. Ramanauskas].

Garuolienė, Kristina “Vaistų skyrimo kokybės ir efektyvumo vertinimas, naudojant valstybinės ligonių kasos informacinę sistemą” Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012 [biomedicinos mokslai, medicina (06 B); mokslinis vadovas – doc. dr. Jolanta Gulbinovič].

Ingrida Lisauskiene „Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų vartojimo ir sergamumo bei mirštamumo nuo šios sistemos ligų kitimai Lietuvoje” 2017 m. [biomedicinos mokslai, medicina (06 B); mokslinis vadovas – doc. dr. Jolanta Gulbinovič].

2020 – 2023 metais Farmacijos centre vykdomų Vaistų suvartojimo tyrimų kryptys (Jolanta Gulbinovič, Indrė Trečiokienė, Kristina Garuolienė, Edita Kazėnaitė, Bjorn Wettermark):

1. Lėtinėmis ligoms skirtų vaistų suvartojimo tyrimai tęsiami Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimo tyrimai: vertinama vaistų hipertenzijai gydyti kokybė, analizuojant vaistų skyrimo atitikimą gydymo gairėms, vaistų vartojimo režimo laikymąsi, gydymo tęstinumą, trukmę, atliekant tarptautinius palyginamuosius vaistų suvartojimo tyrimus.  Atliekami vaistų skiriamų bronchinės astmos gydymui kokybės vertinimo tyrimai. Atliekami psichotropinių vaistų (antidepresantų, benzodiazepinų, antipsichotinių) tarptautiniai palyginamieji vaistų suvartojimo, gydymo kokybės tyrimai.
   VRBTEK leidimas 2021/2-1314-790
   VRBTEK leidimas 2021/2-1316-792
2. Antibiotikų suvartojimo tyrimai. Vilniaus universitete vykdomi kūdikių antibiotikų suvartojimo nuo 2003 m. tęstiniai tyrimai, pagal Valstybinės ligonių kasos informacinėje sistemoje sukauptą informaciją apie išduotus kompensuojamuosius vaistus. Taip pat tiriama antibiotikų suvartojimo tendencijos vaikų populiacijoje. Vaikų antibiotikų suvartojimo tyrimai labai svarbūs, nes vaikai iki 7 metų yra dažniausiai antibiotikais gydoma populiacijos dalis. Nuo to kokia yra antibiotikų skyrimo kokybė vaikams, ypač, kūdikiams priklauso suaugusiųjų sveikata. 
3. Palyginamieji tarptautiniai vaistų suvartojimo tyrimai, vertinantys vaistų onkologijos, retoms ligoms gydyti, insulino preparatų vaistų skyrimo  efektyvumą, biopanašių vaistų prieinamumo tyrimai. Tarptautiniai palyginamieji vaistų tyrimai vertinantys šalyse taikomas politikos priemones. 

Tarptautiniai projektai:

• COST veikla Nr. OC-2019-1-24074 European Network to Advance Best practices & technoLogy on medication adherencE (ENABLE) (Europos tinklas - giežto paskirto gydymo laikymosi gerajai praktikai ir technologijoms pritaikyti)
  https://www.cost.eu/actions/CA19132/#tabs|Name:overview
• International Medication Use Review (MUR) project. Ptojektas inicijuotas ir vykdomas doc. dr. Daisy Volmer, Tartu universitetas, Estija
• Happy patient project https://happypatient.eu/ Farmacijos centras yra projekto partnerio “Mano seimos gydytojas” klinikos partneris Lietuvoje.

Darbuotojų publikacijos

Istorija

Farmacijos studijų istorija glaudžiai siejasi su Jėzuitų ordino veikla ir Medicinos fakulteto istorija Vilniaus universitete. 

• 1662 m. Jėzuitų ordinas gavo „Abiejų Tautų respublikos“ karaliaus privilegiją mokyti vaistininkus.
• 1785 m. rudenį prof. Juozapas Sartorijus pradėjo skaityti farmacijos kursą. Jam išvykus, kursą toliau dėstė prof. Andrius Sniadeckis (1768-1838). 
• 1804 m. universiteto vaistinės vedėju buvo paskirtas Vyriausiosios mokyklos absolventas, farmacijos magistras Jonas Frydrichas Volfgangas (1775-1859). 
• 1805 m. buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija, kurios trys iš penkiolikos steigėjų buvo vaistininkai: Jonas Frydrichas Volfgangas, Jurgis Gutas ir Karolis Vagneris. Vilniaus medicinos draugijos įstatų, parengtų 1806 m.,  pirmasis paragrafas skelbė: „Vilniaus medicinos draugija rūpinsis medicinos, chirurgijos ir vaistininkystės reikalais. Draugijos uždavinys – sutelkti pastangas, kad būtų tobulinami šie mokslai.“ Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjas Jozefas Frankas juokaudavo, kad vaistininkas esąs trijų profesijų – pirklio, artisto ir literato – junginys. Vilniaus medicinos draugija buvo viena iš pirmųjų Rytų Europoje.
• 1807 m. J. F. Volfgangui suteiktas daktaro laipsnis, jis pradėjo skaityti farmakologijos ir farmacijos kurso paskaitas. 
• Nuo 1807 m. vaistininkai galėjo tapti Vilniaus medicinos draugijos nariais. Jie buvo priskirti mokslininkų luomui ir veikė išvien su gydytojais kaip jų padėjėjai.
• 1816 m. Vilniaus dienraštis „Dzienik Wilenski“ atspausdino vaistininko ir farmakologijos katedros profesoriaus J. F. Volfgango pranešimą „Istorinės pastabos apie farmacijos būklę“, kuriame jis nagrinėjo pasaulio farmacijos apžvalgą nuo graikų, romėnų laikų iki XIX a., paminėdamas ir Lietuvą.
• 1819 m. J. F. Volfgango iniciatyva Vilniaus medicinos draugija įsteigė atskirą farmacijos skyrių – tokiu būdu draugija pakėlė vaistininkų autoritetą visuomenės akyse. Farmacijos skyrius vykdė botanikos, farmakognozijos, vaistinės chemijos, fitochemijos ir balneologijos mokslinius tyrimus. Taip pat tobulino vaistų ruošimo būdus, įsigijo naujos laboratorinės ir gamybos įrangos ir tobulino senąją; ieškojo brangių užsieninių vaistų pakaitalų; tyrė vaistų žaliavų kokybę ir apie tai informuodavo vaistininkus. Daug dėmesio skyrė  vaistų kokybei, jų priemaišoms ir falsifikatams nustatyti, ieškojo būdų  sustabdyti vaistų klastojimą.
• 1820 m. pradėtas leisti periodinis leidinys „Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“. Tai buvo pirmasis Rusijos imperijoje tokio tipo leidinys. Apie pusė žurnalo straipsnių buvo originalūs. Kiti buvo vertimai iš Europos farmacijos žurnalų, daugiausia – iš vokiečių ir prancūzų kalbos. Žurnalo turinį sudarė farmacijos mokslo pasiekimai, gamtos istorija, užsienio farmacijos leidinių apžvalga bei vaistinių veiklą reglamentuojančių dokumentų skelbimai.
• 1831 m. Medicinos fakultetas pertvarkytas į Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademiją, vaistininkai buvo toliau ruošiami, mokslai truko trejus metus. Išlaikę paskutinę egzaminų sesiją labai gerai ir atlikę praktikos darbus gaudavo provizoriaus vardą, išlaikę egzaminus gerai ir patenkinamai – vaistinės gizelio vardą.
• 1939 m. Lietuvai atgavus savo istorinę sostinę, imta gaivinti ir lietuvišką Vilniaus universitetą. 1940 m. liepą nuspręsta įsteigti Farmacijos skyrių, į kurį priimti 99 studentai.
• 1943 m. naciai uždarė Vilniaus universitetą, tačiau to nepaisyta ir studijos vyko slapta:  1943-1944 mokslo metams buvo vis tiek surinktas naujas farmacijos studentų kursas.
• 1944 m. įvykus antrajai sovietų okupacijai, nutarta atkurti aukštąsias mokyklas, tarp jų – ir Vilniaus universitetą, taip pat jame įkurta Farmakologijos katedra, kuriai ketverius metus vadovavo prof. Jonas Kairiūkštis, o vėliau, 1948–1952 m. – prof. Henrikas Polukordas.
• 1950 m. Kaune įkūrus Medicinos institutą, farmacijos studijų programa Vilniaus universitete buvo nutraukta, šios srities specialistų ruošimas sukoncentruotas vien Kaune.
• Nuo 1952 m. Vilniaus universitete buvo dėstomas tik farmakologijos kursas, priskirtas Bendrosios chirurgijos ir topografinės anatomijos katedrai.
• 1956 m. farmakologijos kursas priskirtas mikrobiologijos ir biochemijos katedrai.
• 1960 m. prof. H. Polukordo iniciatyva įkurta tarpfakultetinė probleminė vaistų sintezės ir tyrimo laboratorija, kurios farmakologinių tyrimų skyrius buvo VU Medicinos fakultete. Šios laboratorijos bei Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bendradarbiai apgynė 14 medicinos mokslų kandidato ir 3 daktaro disertacijas.
• 1964 m. įkurta Farmakologijos ir mikrobiologijos katedra, kuriai iki pat 1980 m. vadovavo prof. H. Polukordas.
• 1980 m. Farmakologijos ir mikrobiologijos katedrai vadovavo mikrobiologas doc. Albertas Svičiulis.
• Nuo 1991 m. katedroje imta plėtoti farmakoepidemiologijos, vaistų suvartojimo tyrimų kryptis, po kelerių metų apginta pirma disertacija šia tema.
• Nuo 1997 m. Farmakologijos ir mikrobiologijos katedrai vadovavo mikrobiologas doc. Bronius Tilindis.
• 2002 m. po reorganizacijos farmakologijos kursas priskirtas Patologijos, teismo medicinos katedrai, įkurta Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra, apgintos dvi disertacijos vaistų suvartojimo tyrimų tema. 
• 2015 m. Vilniaus universitete buvo atnaujinta farmacijos studijų programa.
• 2018 metais Farmacijos studijų programos vystymui ir vykdymui Biomedicinos mokslų institute buvo įsteigtas akademinis darinys Farmacijos centras.
• 2019 m. pasirašyta sutartis dėl novatoriškos mokymosi sistemos – imitacinio vaistinės darbo žaidimo GIMMICS, kurį turi tik geriausios vaistininkų rengimo programos užsienyje – įdiegimo į VU farmacijos studijų programą.
• 2020 m. birželį Vilniaus universiteto Didžiajame kieme pirmosios laidos po farmacijos studijų atkūrimo absolventams buvo įteikti magistro diplomai.
• 2023 m. VU Medicinos fakulteto Farmacijos centras pervadintas į Farmacijos ir farmakologijos centrą.
• 2024 m. Farmacijos programos studentai įsitraukė į medicinos fakulteto studentų SMVT veiklą.

Kontaktai

Centro vadovė doc. dr. Kristina Garuolienė

Tel. nr. +370 686 95497
El. p.

Administratorė Austėja Čiupalaitė

Tel. nr. 
El. p.