Vaikų ligų klinika

Istorija

Vaikų sveikatos problemos buvo pradėtos tyrinėti jau senajame Vilniaus universiteto Medicinos fakultete: prof. A. Sniadeckis parašė knygą „Pastabos apie fizinį vaikų auklėjimą” (1805 m., lenkų kalba); pasiūlė gaivinimo metodą „iš burnos į burną”; nustatė įgimtų ir įgytų organizmo ypatybių ryšį – „hiatus geneticus”; prof. J. Frankas 1808 m. Vilniuje įkūrė Vakcinacijos institutą, organizavo skiepijimą nuo raupų; 1809 m. įsteigė Motinystės institutą; 1811 m. parašė ir išleido daugiatomį „Praktiniai medicinos patarimai” (lotynų kalba), kuriame yra skyrius apie vaikų infekcines ligas. J. Šimkevičius 1802 m. baigęs VU MF, buvo caro Aleksandro I leibmedikas, 1810 m. išleido pirmąjį Lietuvoje originalų pediatrijos vadovėlį „Mokslas apie vaikų ligas” (lenkų kalba). Rusijos caras 1832 m. uždarė VU kaip maišto židinį, jo vietoje įkurta Medicinos-chirurgijos akademija, kur buvo skaitomos paskaitos apie kai kurias vaikų ligas, tačiau 1842 m. ir ji buvo uždaryta. Lenkų legionierių okupuotame Vilniuje 1919 m. buvo atkurtas Stepono Batoro universitetas, o 1922 m. liepos 1 d. Vilniaus universitete pirmą kartą įkurta Vaikų ligų katedra. Pirmasis jos vedėjas buvo prof. V. Jasinskis, kuris 1924 m. įkūrė ir Vilniaus pediatrų draugiją, Druskininkuose įkūrė vaikų sanatoriją (dabar – „Saulutė”), redagavo tritomį pediatrijos vadovą. Pirmoji Lietuvoje vaikų ligoninė buvo įkurta 1906 m. Vilniuje, dabartinėje Birutės g. Pirmoji VU Vaikų ligų katedros bazė nuo 1923 m. buvo Vilniaus karo ligoninė Antakalnyje.

Pirmoji lietuviška Vaikų ligų katedra VU buvo įkurta 1944 m. Jos įkūrėjas – doc. Petras Baublys, kuris buvo ir Lietuvos SAM vyr. pediatras, paskelbė per 150 spausdintų darbų, jam vadovaujant 1962 m. išleistas pirmasis „Vaikų ligų” vadovėlis lietuvių kalba. Nuo 1944 iki 1950 m. VU Vaikų ligų katedra veikė Vilniaus m. III ligoninėje Kauno gatvėje, 1950–1958 m. – Vaikų ligoninėje Vytauto g 15, nuo 1958 metų Antakalnio gatvėje pastatytoje klinikinėje ligoninėje, šiuo metu – Santariškių klinikose bei Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Nuo 1959 m. VU Medicinos fakultete veikė Pediatrijos skyrius, o 1966 m. išleista pirmoji gydytojų pediatrų laida. VU MF Vaikų ligų katedra 1965 m. buvo sujungta su Infekcinių ligų katedra (vedėjas – prof. P. Čibiras), o nuo 1966 m. atkurta savarankiška Vaikų ligų katedra, kuriai vadovavo pirmoji pokario laikų pediatrijos profesorė Liudmila Steponaitienė. Ji vadovavo vadovėlio „Vaikų ligos” (1976) rengimui; parašė nemažai monografijų („Vaikų lytinis brendimas”, 1971 m.; „Vaikas auga”, 1965, 1969 m., ir kt.). Vykdydami tarnybinę užduotį, 1973 m. lėktuvo katastrofoje žuvo prof. L. Steponaitienė, doc. P. Baublys ir doc. R. Lučinskas. Nuo 1974 m. VU MF Vaikų ligų katedrai vadovavo prof. P. Šimulis. Jis parašė apie 180 mokslinių darbų; išleido daug monografijų („Širdies ydos”,1978 m.; „Jauniems tėvams” (3 laidos), „Pediatro žinynas”, 1985 m.; „Vaikų kardiologija”, 1992 m.); buvo ilgametis Vilniaus pediatrų draugijos pirmininkas; vadovavo Vilniaus medicinos draugijai. Nuo 1977 m. VU MF veikė Gydytojų tobulinimo fakulteto Pediatrijos katedra (vedėjas – prof. P. Šimulis) ir VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedra (vedėjas – prof. A. Raugalė).

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, reformuojant VU Medicinos fakultetą, 1990 metais įsteigtos šios pediatrijos klinikos, katedros ir centrai: Vaikų ligų klinika (vedėjas – prof. A. Raugalė); Neonatologijos klinika (vedėjas – prof. V. Basys); Vaikų infekcinių ligų klinika (vedėjas – prof. V. Usonis); Vaikų chirurgijos klinika (vedėjas – prof. J. Gradauskas); Pediatrijos centras (vedėjas – prof. P. Kaltenis); Pediatrijos katedra (vedėjas – prof. P. Šimulis). Toliau reformuojant VU Medicinos fakultetą, 2002 m. visi VU MF pediatrijos padaliniai sujungti į vieną Vaikų ligų kliniką (vadovas – prof. A. Raugalė), joje įsteigti centrai: Pediatrijos centras (vedėjas – prof. V. Usonis); Vaikų chirurgijos centras (vedėjas – prof. B. Siaurusaitis); Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centras (vedėjas – prof. A. Raugalė); Neonatologijos centras (vedėja – doc. N. Drazdienė); mokslo sektorius (vadovė – v.m.b. dr. B. Skerlienė). 2010 ir 2012m.Vaikų ligų klinika perkelta į Santariškių Vaikų ligoninę ir dar kartą reorganizuota.

Nuo 2009 metų Vaikų ligų klinikai vadovavo prof. Vytautas Usonis, o nuo 2019 m. iki šiol vadovauja prof. Augustina Jankauskienė.

Tyrimų kryptys

Projektai

1. Tarptautiniai projektai

1.1. Multicentrinis tyrimas Europos retų ligų programoje (European Joint program of Rare diseases) PRECISE studija: Biomarkers and outcome PREdictors of paediatriC nephrotIc syndrome: a genetic, transcriptomic and SEcretome multiomics study (vaikų nefrozinio sindromo biomarkeriai ir išeičių prediktoriai: genetinis, transkriptominis ir sekretomo multiomiks tyrimas), bendradrabiaujant su Fondazione Ca'Granda - Ospedale Maggiore Policlinico, Milanas (Italija) – prof. A. Jankauskienė; doc. K. Ažukaitis

2. Lietuvos mokslo tarybos projektai

2.1. „Ankstyvos vaikų sepsio diagnostikos optimizavimas, kompleksiškai vertinant ankstyvus klinikinius ir greitųjų laboratorinių žymenų duomenis priėmimo skubios pagalbos skyriuje“. Projekto vadovas prof. V. Usonis, pagrindinė tyrėja doc. S. Burokienė, tyrėjos E.L. Manuilova, D. Vaičiūnienė

2.2. Mokslininkų grupių projektas. Vaikų darželių patalpų oro tarša ir jos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumui švokštimo sindromu ir bronchų astma (projekto trukmė: 2023 - 06- 01 – 2026 - 05 -31), projekto Nr. S-MIP – 23-128. Projekto vadovas Prof. Arūnas Valiulis; pagrindiniai vykdytojai: dr. Nina Prokopčiuk, prof. Violeta Kvedarienė, doc Vaida Taminskienė.

3. Kiti projektai

3.1. Plaučių ultragarso ir kitų neinvazinių tyrimų vaidmuo plaučių pažeidimui po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Doktorantūros projektas Prof. Jelena Rascon. 2019–2023.

3.2. Savalaikė alergijos maistui diagnostika ir optimalus alergiško vaiko mitybos būklės stebėjimas. Prof. O.Rudzevičienė, asist. I.Adomaitė 2017–2028.

3.3. Plaučių dinaminės funkcijos įvertinimas naudojant elektrinės varžos tomografiją (EVT) labai mažo gimimo svorio (<1500 g) kūdikiams, kuriems reikia pagalbinio kvėpavimo. E. Viršilas, A. Liubšys, A. Valiulis. 2020–2023.

3.4. Klinikinių, laboratorinių, neurofiziologinių vaizdinių ir vaikų, sergančių neurologinėmis ligomis, duomenų analizė ir susiejimas. Doc. J. Grikinienė, asist. R.Samaitienė-Aleknienė, asist. R. Praninskienė. 2015–2025.

3.5. Žarnyno mikrobiotos žymenys ir žarnyno mikrobiotos moduliavimas taikant išmatų transplantacijos procedūrą, sergant autizmo spektro sutrikimais. Doktorantūros projektas. prof. V. Urbonas. 2022-2026.

Darbuotojų publikacijos

Kontaktai

Sidebar

Istorija

Tyrimų kryptys

Projektai

Darbuotojų publikacijos

Kontaktai

Fakultetas