Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras

Apie SETIC

Mokslinė veikla

Tyrimų kryptys

Medicinos etikos tyrimų kryptys:

Biomedicininių tyrimų su žmogumi etiniai aspektai

Medicinos istorijos tyrimų kryptys:

Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, Histologijos, Higienos, Medicinos istorijos katedrų veikla 1919-1939 m.
Vilniaus miesto sanitarija ir visuomenės sveikata 1919-1939 m.
Eugenikos idėjos Vilniuje ir Lietuvoje 1919-1939 m.
Vilniaus miesto sanitarija ir higiena XVI-XX a.
Higienos mokslas Vilniaus universitete 1781-1832 m.
Mokslininko A. Sniadeckio veikla

Projektai

Vykdomi projektai:

2019-2022 m. vykstantis Horizontas 2020 programos projektas EU-STANDS4PM (“EU-STANDS4PM: A European standardization framework for data integration and data-driven in silico models for personalized medicine”), kurio tikslas – spręsti etines bei teisines kolizijas, kylančias dėl “didžiųjų duomenų” (Big Data) sukūrimo, kuomet vystant personalizuotą mediciną integruojami įvairūs su sveikata susiję duomenys.
2019-2022 m. vykstantis Horizontas 2020 programos projektas INTEGRITY (INTEGRITY: empowering students through evidence-based, scaffolded learning of Responsible Conduct in Research (RCR), kurio tikslas – sukurti patrauklias mokymo priemones moksleiviams, bakalauro ir doktorantūros studijų studentams, skirtas mokyti(s) akademinio sąžiningumo ir mokslo etikos.
Nuo 2008 m. veikiantis Šiaurės ir Baltijos šalių filosofijos ir etikos tinklas NBNPM. Tinklo tikslas – sukurti Šiaurės ir Baltijos šalių medicinos filosofijos tapatybę, atsižvelgiant į institucines ir akademines tyrimų sąlygas šiose šalyse.

Įvykę projektai:

2015-2019 m. vykęs Horizontas 2020 programos projektas „ENERI: Europos mokslo etikos ir akademinio sąžiningumo tinklas“ („European Network of Research Ethics and Research Integrity”). Projekto tikslas – stiprinti švietimo ir mokymo veiklas mokslo etikos ir akademinio sąžiningumo srityse, ugdyti sąžiningumo kultūrą, skatinti bendrų taisyklių ir normų kūrimą ir laikymąsi.
2004-2018 m. vykęs tarptautinis projektas FOGARTY („Advanced Certificate Program in Research Ethics for Central and Eastern Europe). Projekto tikslas – suteikti Centrinės ir Rytų Europos studentams žinių ir įgūdžių tyrimų etikos ir tarptautinės bioetikos srityse, kad jie taptų nepriklausomais tyrimų etikos ekspertais, dėstytojais savo šalyse bei sukurtų tyrimų etikos tinklą Centrinėje ir Rytų Europoje.
2012 – 2016 m. vykęs COST programos projektas „Stichinių nelaimių bioetika: etinių problemų, kylančių dėl stichinių nelaimių, analizė“ („Disaster Bioethics: addressing ethical issues triggered by disasters“). Šios veiklos tikslas - sukurti ir išplėtoti tarpdisciplininį su stichinėmis nelaimėmis susijusias etinės problemas galinčių spręsti mokslininkų, pagalbą teikiančių organizacijų ir politiką formuojančių asmenų tinklą.
2008-2011 m. vykęs tarptautinis projektas „ETHICSWEB: jungtinė Europos etikos ir mokslo informacijos ir dokumentavimo sistema: Europos etikos dokumentavimo centras“. Projekto tikslas - sukurti Europos etikos dokumentacijos centrą – jungtinę Europos etikos ir mokslo informacijos ir dokumentacijos sistemą.
2008-2011 m. vykęs tarptautinis projektas „TISS.EU: žmogaus audinių ir ląstelių paėmimą, saugojimą ir perdavimą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų ir susijusių gairių įvertinimas – įrodymais pagrįsta poveikio analizė“. Projekto tikslas - įvertinti Europos Sąjungoje galiojančius žmogaus audinių ir ląstelių paėmimą, saugojimą ir perdavimą tyrimo tikslais reglamentuojančius dokumentus ir šių dokumentų poveikį moksliniams tyrimams Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Šveicarijoje.
2007-2009 m. vykęs tarptautinis projektas „PRIVILEGED: privatumas teisėje, etikoje ir genetiniai duomenys”. Projekto tikslas –nustatyti, su kokiomis etinėmis bei teisinėmis problemomis yra susiduriama vykdant tyrimus, pasitelkiant genetinių duomenų bazes ir biobankus.
2006-2009 m. vykęs tarptautinis projektas „GENBENEFIT: genomika ir dalijimasis nauda su besivystančiomis šalimis – nuo bioįvairovės iki žmogaus genomikos”. Projekto tikslai – atsižvelgiant į žmogaus genomikos išteklius rinkti žinias apie egzistuojančias naudos dalijimosi sistemas; išnagrinėti paradigminius tarptautinius atvejus, identifikuoti etinius dalykus bei rasti galimus sprendimo būdus; sukurti tarptautinį ekspertų bei suinteresuotų naudos dalijimusi šalių tinklą; kuriant “etišką sveikatos kontrolę” skatinti ateities politikos plėtrą.
2004-2007 m. vykęs tarptautinis projektas „EU-RECA: tyrimo sąvokos ir tiriamosios veiklos apibrėžimo projektas”. Projekto tikslai – apibrėžti “tyrimo” (research) sąvoką ir “tiriamosios veiklos” (research activities) skirtumo nuo kitų veiklos rūšių kriterijus; specifinių problemų, iškylančių siekiant atskirti “tyrimą” nuo “ne tyrimo” (a research / non-research distinction), kuriant duomenų bazes ir biobankus, analizė; tinkamiausių kriterijų, padedančių apibrėžti “tyrimo” ir “tiriamosios veiklos” sąvoką skirtingose mokslo srityse paieška ir analizė.
2004-2005 m. vykęs tarptautinis projektas „EHBP: Europos bioetikos mokymo sveikatos priežiūros institucijose programa”. Projekto tikslas – paruošti rekomendacijas ir konkrečias bioetikos (šiuolaikinės medicinos etikos) mokymo sveikatos priežiūros specialistams programas, kurios, viena vertus, atspindėtų Europos tendencijas, antra vertus, būtų pritaikytos konkrečios šalies sociokultūrinei situacijai.
2002-2005 m. vykęs tarptautinis projektas „PRIVIREAL: privatumas tyrimų etikoje ir teisėje”. Projekto tikslas – išanalizuoti, kaip projekte dalyvaujančiose šalyse laikomasi Europos Sąjungos Asmens duomenų teisinės apsaugos Direktyvos 95/46/EC biomedicininių tyrimų srityje bei nagrinėti etikos komitetų vaidmenį praktiškai įgyvendinant Direktyvą. Projekto tikslas – išanalizuoti, kaip projekte dalyvaujančiose šalyse laikomasi Europos Sąjungos Asmens duomenų teisinės apsaugos Direktyvos 95/46/EC biomedicininių tyrimų srityje bei nagrinėti etikos komitetų vaidmenį praktiškai įgyvendinant Direktyvą.
2002-2005 m. vykęs tarptautinis projektas „EURETHNET: medicinos ir biotechnologijų etika Europos informacinio tinklo kūrimas”. Projekto tikslas – sukurti internetinį informacijos tinklą ir duomenų bazę biotechnologijų ir medicinos etikos srityje.

Istorija

Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto padalinys, kuriam vadovauja prof. dr. Eugenijus Gefenas. 2002 m. įkurtas Medicinos istorijos ir etikos skyrius, 2018 m. rugsėjo mėn. reorganizuotas į Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centrą.

Medicinos istorijos kursas senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pradėtas dėstyti dar 1826 metų pavasarį. Tuomet medicinos istorijos paskaitas skaitė chirurgijos profesorius Konstantinas Porcijanka (K. Porcyanko, 1793-1841). 1831 m. Medicinos istorijos kursą perėmė patologijos profesorius Adolfas Abichtas (A. Abicht, 1793-1860). Po 1830-1831 m. sukilimo Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Medicinos fakultetas buvo reorganizuotas į Medicinos-chirurgijos akademiją, kurioje 1831-1842 m. veikė atskira Medicinos istorijos katedra. 1842 m. Medicinos-chirurgijos akademija buvo uždaryta.

Modernaus Medicinos istorijos ir etikos skyriaus ištakos siekia tarpukario laikotarpį, kuomet 1919 m. Vilnių užėmus Lenkijos kariuomenei buvo atidarytas lenkiškas Stepono Batoro universitetas.

Tarpukario Lenkijos universitetai išsiskyrė iš kitų Europos universitetų savo dėmesiu Medicinos istorijai ir filosofijai. Tai buvo unikalus reiškinys to meto Europoje. Medicinos filosofija buvo laikoma savarankiška, lygiaverte disciplina šalia kitų tuo metu dėstytų disciplinų. 1920 m. Krokuvos universitete pirmuoju Europoje ir pasaulyje medicinos istorijos profesoriumi tapo V. Šumovskis (V. Szumowski).

1924 m. Poznanėje buvo pradėtas spausdinti Medicinos istorijos ir filosofijos bei gamtos mokslų istorijos archyvas. Šio žurnalo sumanytojas ir redaktorius garsus Lenkijos medicinos filosofas ir istorikas Adamas Vžosekas (A. Wrzosek, 1875-1965) pirmajame leidinio numeryje 1924 m. išspausdino straipsnį ,,Lenkijos medicinos istorijos ir filosofijos užduotis ir planai“.

1922 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete pradėjo veikti Medicinos istorijos ir filosofijos skyrius. Jam vadovauti paskirtas prof. Stanislovas Tčebinskis (S. Trzebiński).

Prof. Stanislovo Tčebinskio biografijoje Vilniaus laikotarpis labai reikšmingas. Čia jis tapo vienu veikliausių to meto Lenkijos medicinos filosofų. Skyriuje buvo išleista beveik penkiasdešimt medicinos filosofijos ir medicinos istorijos publikacijų.

Pedagoginė veikla skyriuje prasidėjo 1922-ųjų spalį. Nuo 1924 m. penkto ir šešto kurso studentams pradėta dėstyti medicinos istorija – po 2 savaitines valandas du trimestrus, bei 1 savaitinė medicinos etikos paskaita (šešto kurso studentams), 2 valandos buvo skirtos medicinos etikos seminarams. Vėliau, nuo 1926 metų, pirmame kurse žiemos ir pavasario trimestrais prie anksčiau rengtų paskaitų pridėti ir proseminarai, kurių metu buvo nagrinėjami medicinos ir gamtos mokslų filosofijos klausimai. Po S. Tčebinskio mirties medicinos istorijos ir filosofijos paskaitos papildomai imtos skaityti ir trečio kurso studentams. Tuo pačiu laikotarpiu XX a. 3-4 deš. Kaune veikusiame Vytauto Didžiojo universitete kaip atskira disciplina gydytojo etika dar nebuvo dėstoma. Europoje modernioji gydytojo etika tuo metu dar tik formavosi.

Medicinos istorijos ir filosofijos skyriaus mokslinę veiklą galima būtų skirstyti į dvi pagrindines kryptis:
1. Medicinos istorijos tyrimai.
2. Medicinos filosofijos darbai: medicininė antropologija, medicinos logika, gydytojo etika.

Šiandien galbūt aktualesni lieka prof. S. Tčebinskio darbai, skirti medicinos filosofijos tematikai. Stanislovo Tčebinskio darbai medicinos filosofijos tematika šiandieniu supratimu būtų priskiriami prie medicininės antropologijos. Savo tyrimuose profesorius analizavo gydytojo ir paciento, visuomenės tarpusavio santykį, gydytojo asmenines savybes, gydymo evoliuciją ir kitus reiškinius, atsidūrusius medicinos ir sociologijos disciplinų kryžkelėje.

Po S. Tčebinskio mirties medicinos etikos paskaitas Vilniuje parėmė A. Vžosekas. Medicinos etikai buvo skiriama viena savaitinė paskaita penktame medicinos kurse.

1944 m. Medicinos istorijos kursas buvo priskirtas Sveikatos apsaugos organizacijos, Higienos, Socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizacijos katedroms. Nuo 1970 m. iki 2015 m. Medicinos istorijos kursą skaitė doc. dr. Vitalija Miežutavičiūtė. 1974 m. prie Higienos katedros įkurtas Medicinos istorijos kabinetas, kuris vėliau išaugo į Medicinos istorijos muziejų.

Po Nepriklausomybės atgavimo medicinos istorijos ir etikos disciplinos vėl imtos dėstyti kartu. 1993 m. prof. Eugenijus Gefenas pradėjo skaityti modernų medicinos etikos kursą. 1998 m. gegužės 1 d. medicinos istoriko dr. Aurimo Andriušio iniciatyva buvo įkurtas Medicinos istorijos ir informacijos centras su integruotu Medicinos istorijos muziejumi. Iki 2009 m. muziejui vadovavo dr. Silvija Stakulienė. 2002 m. Centras buvo pertvarkytas į Visuomenės sveikatos instituto Medicinos ir etikos skyrių. 2018 m. įsteigtas akademinis Sveikatos mokslų instituto darinys Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras.

Šiuo metu medicinos etikos kursą dėsto prof. dr. Eugenijus Gefenas, dr. Asta Čekanauskaitė, dr. Aistė Bartkienė, dr. Margarita Poškutė, Jūratė Lekstutienė, Vilma Lukaševičienė, Natalija Fiodorova. Medicinos istorijos kursą dėsto dr. Almantas Bagdonavičius, istorikas dr. Aistis Žalnora, muziejininkė Irma Kušeliauskaitė.

Darbuotojų publikacijos

Kontaktai

Sidebar