Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras

Apie SETIC

Mokslinė veikla

Tyrimų kryptys

Medicinos etikos tyrimų kryptys:

Biomedicininių tyrimų su žmogumi etiniai aspektai

Medicinos istorijos tyrimų kryptys:

Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, Histologijos, Higienos, Medicinos istorijos katedrų veikla 1919-1939 m.
Vilniaus miesto sanitarija ir visuomenės sveikata 1919-1939 m.
Eugenikos idėjos Vilniuje ir Lietuvoje 1919-1939 m.
Vilniaus miesto sanitarija ir higiena XVI-XX a.
Higienos mokslas Vilniaus universitete 1781-1832 m.
Mokslininko A. Sniadeckio veikla

Projektai

Įvykę projektai:

ENERI: Europos tyrimų etikos ir mokslinio sąžiningumo tinklas
Stichinių nelaimių bioetika: etinių problemų, kylančių dėl stichinių nelaimių, analizė
ETHICSWEB: jungtinė Europos etikos ir mokslo informacijos ir dokumentavimo sistema: Europos etikos dokumentavimo centras
TISS.EU: žmogaus audinių ir ląstelių paėmimą, saugojimą ir perdavimą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų ir susijusių gairių įvertinimas – įrodymais pagrįsta poveikio analizė
PRIVILEGED: privatumas teisėje, etikoje ir genetiniai duomenys
GENBENEFIT: genomika ir dalijimasis nauda su besivystančiomis šalimis – nuo bioįvairovės iki žmogaus genomikos
EHBP: Europos bioetikos mokymo sveikatos priežiūros institucijose programa
PHGEN: visuomenės sveikatos genomika: Europos bendradarbiavimo tinklas
PRIVIREAL: privatumas tyrimų etikoje ir teisėje
EU-RECA: tyrimo sąvokos ir tiriamosios veiklos apibrėžimo projektas
EURETHNET: medicinos ir biotechnologijų etika Europos informacinio tinklo kūrimas
RBIC: regioninis bioetikos informacijos centras (remiamas UNESCO)

Istorija

Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto padalinys, kuriam vadovauja prof. dr. Eugenijus Gefenas. 2002 m. įkurtas Medicinos istorijos ir etikos skyrius, 2018 m. rugsėjo mėn. reorganizuotas į Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centrą.

Medicinos istorijos kursas senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pradėtas dėstyti dar 1826 metų pavasarį. Tuomet medicinos istorijos paskaitas skaitė chirurgijos profesorius Konstantinas Porcijanka (K. Porcyanko, 1793-1841). 1831 m. Medicinos istorijos kursą perėmė patologijos profesorius Adolfas Abichtas (A. Abicht, 1793-1860). Po 1830-1831 m. sukilimo Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Medicinos fakultetas buvo reorganizuotas į Medicinos-chirurgijos akademiją, kurioje 1831-1842 m. veikė atskira Medicinos istorijos katedra. 1842 m. Medicinos-chirurgijos akademija buvo uždaryta.

Modernaus Medicinos istorijos ir etikos skyriaus ištakos siekia tarpukario laikotarpį, kuomet 1919 m. Vilnių užėmus Lenkijos kariuomenei buvo atidarytas lenkiškas Stepono Batoro universitetas.

Tarpukario Lenkijos universitetai išsiskyrė iš kitų Europos universitetų savo dėmesiu Medicinos istorijai ir filosofijai. Tai buvo unikalus reiškinys to meto Europoje. Medicinos filosofija buvo laikoma savarankiška, lygiaverte disciplina šalia kitų tuo metu dėstytų disciplinų. 1920 m. Krokuvos universitete pirmuoju Europoje ir pasaulyje medicinos istorijos profesoriumi tapo V. Šumovskis (V. Szumowski).

1924 m. Poznanėje buvo pradėtas spausdinti Medicinos istorijos ir filosofijos bei gamtos mokslų istorijos archyvas. Šio žurnalo sumanytojas ir redaktorius garsus Lenkijos medicinos filosofas ir istorikas Adamas Vžosekas (A. Wrzosek, 1875-1965) pirmajame leidinio numeryje 1924 m. išspausdino straipsnį ,,Lenkijos medicinos istorijos ir filosofijos užduotis ir planai“.

1922 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete pradėjo veikti Medicinos istorijos ir filosofijos skyrius. Jam vadovauti paskirtas prof. Stanislovas Tčebinskis (S. Trzebiński).

Prof. Stanislovo Tčebinskio biografijoje Vilniaus laikotarpis labai reikšmingas. Čia jis tapo vienu veikliausių to meto Lenkijos medicinos filosofų. Skyriuje buvo išleista beveik penkiasdešimt medicinos filosofijos ir medicinos istorijos publikacijų.

Pedagoginė veikla skyriuje prasidėjo 1922-ųjų spalį. Nuo 1924 m. penkto ir šešto kurso studentams pradėta dėstyti medicinos istorija – po 2 savaitines valandas du trimestrus, bei 1 savaitinė medicinos etikos paskaita (šešto kurso studentams), 2 valandos buvo skirtos medicinos etikos seminarams. Vėliau, nuo 1926 metų, pirmame kurse žiemos ir pavasario trimestrais prie anksčiau rengtų paskaitų pridėti ir proseminarai, kurių metu buvo nagrinėjami medicinos ir gamtos mokslų filosofijos klausimai. Po S. Tčebinskio mirties medicinos istorijos ir filosofijos paskaitos papildomai imtos skaityti ir trečio kurso studentams. Tuo pačiu laikotarpiu XX a. 3-4 deš. Kaune veikusiame Vytauto Didžiojo universitete kaip atskira disciplina gydytojo etika dar nebuvo dėstoma. Europoje modernioji gydytojo etika tuo metu dar tik formavosi.

Medicinos istorijos ir filosofijos skyriaus mokslinę veiklą galima būtų skirstyti į dvi pagrindines kryptis:
1. Medicinos istorijos tyrimai.
2. Medicinos filosofijos darbai: medicininė antropologija, medicinos logika, gydytojo etika.

Šiandien galbūt aktualesni lieka prof. S. Tčebinskio darbai, skirti medicinos filosofijos tematikai. Stanislovo Tčebinskio darbai medicinos filosofijos tematika šiandieniu supratimu būtų priskiriami prie medicininės antropologijos. Savo tyrimuose profesorius analizavo gydytojo ir paciento, visuomenės tarpusavio santykį, gydytojo asmenines savybes, gydymo evoliuciją ir kitus reiškinius, atsidūrusius medicinos ir sociologijos disciplinų kryžkelėje.

Po S. Tčebinskio mirties medicinos etikos paskaitas Vilniuje parėmė A. Vžosekas. Medicinos etikai buvo skiriama viena savaitinė paskaita penktame medicinos kurse.

1944 m. Medicinos istorijos kursas buvo priskirtas Sveikatos apsaugos organizacijos, Higienos, Socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizacijos katedroms. Nuo 1970 m. iki 2015 m. Medicinos istorijos kursą skaitė doc. dr. Vitalija Miežutavičiūtė. 1974 m. prie Higienos katedros įkurtas Medicinos istorijos kabinetas, kuris vėliau išaugo į Medicinos istorijos muziejų.

Po Nepriklausomybės atgavimo medicinos istorijos ir etikos disciplinos vėl imtos dėstyti kartu. 1993 m. prof. Eugenijus Gefenas pradėjo skaityti modernų medicinos etikos kursą. 1998 m. gegužės 1 d. medicinos istoriko dr. Aurimo Andriušio iniciatyva buvo įkurtas Medicinos istorijos ir informacijos centras su integruotu Medicinos istorijos muziejumi. Iki 2009 m. muziejui vadovavo dr. Silvija Stakulienė. 2002 m. Centras buvo pertvarkytas į Visuomenės sveikatos instituto Medicinos ir etikos skyrių. 2018 m. įsteigtas akademinis Sveikatos mokslų instituto darinys Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras.

Šiuo metu medicinos etikos kursą dėsto prof. dr. Eugenijus Gefenas, dr. Asta Čekanauskaitė, dr. Aistė Bartkienė, dr. Margarita Poškutė, Jūratė Lekstutienė, Vilma Lukaševičienė, Natalija Fiodorova. Medicinos istorijos kursą dėsto dr. Almantas Bagdonavičius, istorikas dr. Aistis Žalnora, muziejininkė Irma Kušeliauskaitė.

Darbuotojų publikacijos

Kontaktai

Sidebar