Studentų atstovybės nariai rugsėjo 1-osios eisenoje. VU MF nuotrauka
2022-aisiais Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VU MF) mokslo metus pradėjo 4 228 studentai (867 iš jų studijuoja bakalauro, 337 – magistro, 2 056 – vientisųjų, 821 – rezidentūros studijų programose; 151 – doktorantūroje). Fakultete mokosi ir 674 studentai, atvykę iš užsienio šalių. Pastarasis skaičius itin džiuginantis, nes 10-ies metų jubiliejų nuo tarptautinių studijų programų vykdymo pradžios švenčiantis Fakultetas dar niekada neturėjo tiek daug studentų iš užsienio valstybių.
2012-ieji – studijų anglų kalba pradžia
„Susidomėjimas galimybe studijuoti mediciną anglų kalba ypatingai suintensyvėjo 2010-2011 metais. Fakultetui vadovaujant dekanei akademikei prof. Zitai Aušrelei Kučinskienei, Vilniaus universitetą ir VU Medicinos fakultetą aplankė Lietuvos garbės konsulas Izraelyje, IsraMed4u prezidentas dr. Uri Rislik ir vice prezidentė Mila Varmaz. Šių asmenų bei juos lydinčios delegacijos vizito metu ir buvo pradėtos pirmosios diskusijos apie galimybes VU MF organizuoti studijas anglų kalba“, – sakė VU MF Edukacijos ir strateginės partnerystės prodekanė prof. Vaiva Hendrixson.
Pasak jos, ši mintis buvo pasitikta entuziastingai, atrodė patraukli ir ambicinga. Visgi, pradėjus imtis jos realizavimo, kai kada imdavo atrodyti, kad studijos anglų kalba VU MF – sunkiai įgyvendinama užduotis: reikėjo versti programos aprašus ir kitus reikalingus dokumentus į anglų kalbą, ieškoti anglų kalba galinčių dėstyti specialistų, derinti darbuotojų komunikacijos su studentais dvejomis kalbomis galimybes ir kt.
„Parengiamiesiems darbams neturėjome daug laiko, buvo nuspręsta vieną medicinos studentų grupę (12 studentų) anglų kalba formuoti jau 2012 metų rudenį. Reikia pasakyti, kad nebuvo jokio programos viešinimo. Bet ir be jo sulaukėme susidomėjimo – paraiškas pateikė 15 anuomet mūsų keltus reikalavimus tenkinusių kandidatų, o studijas pradėjo 8 iš jų. Medicinos studijų programą anglų kalba pradėjome vykdyti turėdami nedidelę studentų grupę. Vėliau stojančiųjų skaičius kasmet vis augo“, – pažymėjo profesorė.
Augantis užsieniečių susidomėjimas VU MF organizuojamomis studijomis anglų kalba įpareigojo Fakultetą nepaliaujamai tobulinti priėmimo į studijų programas procesą bei siekti naujų tikslų. „Tai buvo milžiniškas darbas! Nuoširdžiai manau, kad jeigu ne tuometinės dekanės akademikės prof. Zitos Aušrelės Kučinskienės palaikymas ir pasitikėjimas man patikint studijų programos užsieniečiams kūrimą bei Izraelio kolegų atkaklumas, ko gero VU MF studijų programų sąrašo Medicinos studijų programa anglų kalba 2012-aisiais nebūtų papildžiusi. Mintį sukurti pirmąją vientisųjų studijų programą anglų kalba Vilniaus universitete taip pat aktyviai palaikė ir tuometinis VU Tarptautinių ryšių prorektorius Rimantas Vaitkus“, – teigė prof. V. Hendrixson.
Medicinos studijų programos anglų kalba sėkmė, pozityvūs joje studijuojančiųjų ir dėstančiųjų atsiliepimai vėliau padrąsino 2014-aisiais pradėti Odontologijos vientisąsias studijas ir 2018-aisiais Sistemų biologijos magistrantūros studijas anglų kalba.
Prof. Vaiva Hendrixson. VU MF nuotrauka
Pasirinko atsitiktinai, bet sprendimu džiaugiasi
O kuo VU MF patraukia užsienio studentus? Kodėl jie, turėdami galimybę rinktis studijuoti kitose Europos šalyse, pasirenka būtent Lietuvą? Apie tai teiravomės Fakulteto Studentų atstovybės pirmininko Damian Mialkowskyj ir vicepirmininkės Kimberley Mvetimbo Tambo.
„Visuomet turėjau svajonę studijuoti užsienyje, rinkausi iš universitetų netoli Vokietijos. Mane žavėjo ta mintis, kad gali studijuoti užsienyje ir būti netoli savo namų, žmonių, kurie kalba tavo gimtąja kalba, turi tą patį kultūrinį pamatą. Pasirinkau studijas Vilniaus universitete, nes mane visada domino tarptautinė aplinka, žinojau, kad čia būsiu supamas įvairių tautybių studentų. Taip pat man rūpėjo universiteto reputacija mokslo srityje. Didelis privalumas buvo tai, kad universitetas – valstybinis, įsikūręs sostinėje. Tai reiškė, kad vakare labos nakties galėsiu palinkėti ne tik šalimais laukuose besiganančioms avims“, – mintimis dalinosi Studentų atstovybės pirmininkas Damian Mialkowskyj.
Ketvirto kurso medicinos vientisųjų studijų studentas sakė, kad pasiūlymą studijuoti Vilniaus universitete gavo vykdamas kartu su mama telefonu: „Paprastai į telefono skambučius neatsiliepiu, verčiau vėliau atskambinu. O tąsyk aš netyčia atsiliepiau ir sužinojau, kad esu kviečiamas studijuoti. Padėkojau už skambutį ir toliau tęsiau žaidimą telefone. Mama paklausė: „Kas skambino?“ Kai pasakiau, kad buvau priimtas į medicinos studijas, ji negalėjo sulaikyti nuostabos ir kone padarė eismo įvykį“.
Pirmas dalykas, kurį padarė Damian sugrįžęs namo – į rankas paėmė 11 klasės geografijos atlasą ir žemėlapyje pasitikslino, kur yra Vilnius. „Užsisakiau lėktuvo bilietus ir vykau ieškoti, kur galėčiau apsistoti studijų laikotarpiu. Vėliau gavau žinią, kad buvau priimtas į dar tris universitetus kitose valstybėse. Taigi galėjau rinktis iš 4 variantų ir nors nieko nežinojau apie Lietuvą, lietuvius, tačiau pasirinkau studijuoti Vilniuje. Galima sakyti, kad Vilniaus universitetą pasirinkau atsitiktinai, bet galiu patvirtinti, kad tai – geriausias atsitiktinumas, koks tik galėjo nutikti“, – pažymėjo Damian Mialkowskyj.
Damian Mialkowskyj. Asmeninio archyvo nuotrauka
Į klausimą „Ar žinai, kur yra Vilnius?“ atsakydavo neigiamai
„Mano patekimo į VU Medicinos fakultetą istorija kitokia nei Damiano. Prieš atvykdama į Vilnių aš jau buvau įgijusi biologijos bakalauro laipsnį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taigi gyvenau kitame žemyne, pagal amerikietišką sistemą. Mėginau ten įstoti į medicinos studijas, tačiau nesėkmingai. Todėl grįžau į tėvynę – į Prancūziją ir pusę metų dirbau ligoninėje. Vėliau persikėliau gyventi ir dirbti į Londoną“, – sakė VU Medicinos fakulteto vicepirmininkė Kimberley Mvetimbo Tambo.
Mergina pasakojo tikrai norėjusi mokytis medicinos. Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos susiklosčiusios situacijos ji nusprendė norinti būti arti šeimos. Todėl ieškojo galimybių studijuoti medicinos studijas Europoje: „Prašymą studijuoti pateikiau daugybei universitetų, tačiau Vilniaus universitetas buvo pirmasis, iš kurio gavau atsakymą ir jis buvo teigiamas. Atrodo, viskas įvyko taip greitai! Vos vasarį pateikusi prašymą studijuoti, jau kovo mėnesį sužinojau, kad esu priimta“, – juokėsi antro kurso medicinos studentė.
Ji pasakojo, kad buvo nusiteikusi priimti pirmą gautą pasiūlymą ir jo nekvestionuoti, nesiblaškyti skaičiuojant skirtingų galimybių galimus privalumus ir trūkumus: „Kadangi Vilniaus universitetas buvo pirmasis, supratau, kad studijos Lietuvoje bus tikras nuotykis! Daugelis žmonių manęs klausė: „Ar žinai, kur yra Vilnius? Ar esi kada nors jame buvusi? Į šiuos ir panašius klausimus tekdavo atsakyti neigiamai. Prieš prasidedant mokslo metams tiesiog įsigijau lėktuvo bilietus ir atvykau čia drauge su savo mama“.
Kimberley Mvetimbo Tambo. Asmeninio albumo nuotrauka
Privalumu įvardija atstumą iki namų, sunkumu – lietuvių kalbą
„Žmonės dažnai manęs klausia – kodėl pasirinkai studijuoti taip toli nuo namų? Jei atvirai, nuo mano gyvenamosios vietos Vilniuje iki oro uosto tėra 5 minutės automobiliu, o skrydžio į Miuncheną trukmė – 2 valandos. Tuo tarpu studijuodamas, pavyzdžiui Austrijoje, Vienoje, kuri atrodytų yra geografiškai arčiau mano namų, vykdamas automobiliu į Miuncheną užtrukčiau bent 5 valandas“, – sakė VU MF Studentų atstovybės pirmininkas Damian.
Jam antrino ir iš Prancūzijos kilusi Studentų atstovybės vicepirmininkė Kimberley. Visgi, ji pažymėjo, kad didžiausią iššūkį atvykus į Lietuvą kėlė lietuvių kalba: „Svarbiausias frazes lietuviškai buvau išmokusi dar prieš čia atvykdama. Tai pagelbėjo, pavyzdžiui, einant apsipirkti ir pan. Vėliau pradėjau mokytis lietuvių kalbos universitete ir manau, kad kalbos mokėjimas yra reikšmingas norint labiau susipažinti su šalimi, būti labiau priimtu vietinių. Kalbos mokėjimas visada yra privalumas, tačiau suprantu ir tuos, kurie jos mokymuisi nenori skirti laiko. Visgi, neleisdamas sau pamatyti daugiau nei studijos, šiek tiek save nuskriaudi. Vilniaus universitetas suteikia tikrai daug daugiau nei vien studijas.“
Svarbą išmokti lietuvių kalbos liudijo ir Damian. Jis teigė esantis įsitikinęs, kad kiekvienas, norintis įgyti mokslo laipsnį Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, turėtų gebėti komunikuoti lietuviškai. „Kodėl? O kaip kitaip gebėsiu įrodyti savo klinikinius gebėjimus, gebėjimą gydyti pacientus, kai anglų kalba jiems nėra suprantama? Be to, lietuvių kalba turi socialinių privalumų, ji tampa raktu į paprastesnį komunikavimą, susipažinimą“.
VU MF vizualas
Žiupsnelis statistikos: 2022-2023 mokslo metai
Užsienio studentai sudaro 21 % visų VU MF studentų skaičiaus. Čia organizuojamose studijų programose anglų kalba studijuoja asmenys iš 47 skirtingų pasaulio šalių.
Daugiausiai studentų studijoms Fakultete šiais mokslo metais studijuoja iš Vokietijos (417), Suomijos (53), Švedijos (20), Izraelio (21), Ukrainos (19) ir Indijos (16). Studijas pradėjo arba toliau tęsia ir 10 Jungtinių Amerikos valstijų ir 10 Norvegijos piliečių. Kiek mažiau atvykusių iš kitų šalių: Irano (9), Baltarusijos (8), Didžiosios Britanijos (7), Airijos (6), Libano (6), Lietuvos (5) ir Pakistano (5).
2022-2023 mokslo metus VU MF pradėjo ir po 4 studentus iš Azerbaidžiano, Italijos, Prancūzijos, Rusijos ir Sirijos; po 3 iš Kanados, Kipro, Taivano; po 2 iš Brazilijos, Gruzijos, Jemeno, Kazachstano, Latvijos, Naujosios Zelandijos, Nigerijos, Nyderlandų ir Turkijos. Taip pat Fakultete studijuoja po 1 Alžyro, Australijos, Austrijos, Belgijos, Ganos, Graikijos, Irako, Jordanijos, Kinijos, Lenkijos, Maroko, Pietų Korėjos, Somalio, Sudano ir Šveicarijos pilietį.