Sidebar

Mokslo naujienos

12-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ prasidėjo įkvepiančiu ir intriguojančiu akordu. Jaunieji tyrėjai iš visos Lietuvos klausėsi autoritetingo vokiečių mokslininko prof. Peterio Malfertainerio (Peter Malfertheiner) pranešimo apie 5,3 tūkst. metų senumo Alpių Ledo žmogaus Helicobacter pylori genomo tyrimus ir jų reikšmę europiečių demografinei istorijai.

Konferencijos organizacinio komiteto narys akademikas profesoriaus Limas Kupčinskas informavo, kad siekiant motyvuoti jaunuosius tyrėjus aktyviai įsijungti į mokslinę veiklą, kasmet į konferenciją skaityti plenarinius pranešimus pakviečiami autoritetingi mokslininkai, kurių darbai galėtų įkvėpti jaunąją kartą, būti jai pavyzdžiu. Šiais metais plenarinį pranešimą „5300 metų senumo Alpių „ledo žmogaus“ H.pylori genomo tyrimai ir jų reikšmė europiečių demografinei istorijai“ skaitė LMA užsienio narys prof. Peteris Malfertaineris.1991 m. Alpių kalnų ledyne netoli Italijos ir Austrijos sienos aptiktas mumifikavęsis 5,3 tūkst. metų senumo žmogaus, praminto Ėciu (Oetzi), kūnas sulaukė išskirtinio viso pasaulio mokslininkų susidomėjimo. Unikalaus radinio, išsaugojusio struktūrą, vidaus organus, tyrimai atskleidė daug istoriniu, biologijos, medicinos ir kitais atžvilgiais įdomių duomenų, tarkime, jog ir prieš tūkstančius metų žmogaus organizme jau buvo daugybė bakterijų, tarp jų – infekcijas bei onkologines ligas sukelianti Helicobacter pylori. Prof. P. Malfertaineris tyrė, kokių bakterijų turėjo senovės žmonės, iš kur jie atkeliavo, kaip jie maitinosi, kokiomis ligomis sirgo. Šiemet profesoriui suteiktas Europos gastroenterologų draugijos apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus gastroenterologijai. Jo pranešimas apie Alpių Ledo žmogaus  mikrobiotos pakitimus publikuotas viename labiausiai pasaulyje cituojamų mokslinių žurnalų „Science”.

Iš kairės: Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus primininkas akad. Vaidutis Kučinskas ir LMA užsienio narys prof. Peteris Malfertaineris

Konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ –  tradicinis  Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus kartu su LMA Jaunąja akademija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu organizuojamas jaunųjų mokslininkų forumas. Konferencijos tikslas – apžvelgti geriausių jaunųjų mokslininkų darbus bio- (nano-) technologijos, biochemijos, biomedicinos ir geomokslų sandūroje, skatinti jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą. Renginys šiemet pirmą kartą vyko Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Konferencijoje dalyvavo žymūs Lietuvos mokslininkai, pranešimus skaitė Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo universitetų bei Gamtos tyrimų centro jaunieji mokslininkai ir tyrėjai. „Šiandiena visada remiasi į praeitį, į istoriją. 2019-ieji mums ypatingi: prieš 100 metų buvo pradėtos medicinos studijos Kaune. Didelis tuomečių dėstytojų, studentų ryžtas ir tikslo siekimas sukūrė pagrindą, į kurį mes ir dabar remiamės“, – susirinkusius į konferenciją pasveikino LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, palinkėjusi jauniesiems tyrėjams ne mažesnio ryžto ir pasišventimo mokslo tyrimuose.

Iš kairės: akad. Limas Kupčinskas, LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė ir akad. Zita Aušrelė Kučinskienė

Jaunuosius Lietuvos mokslininkus pasveikino bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics” mokslo direktorius Arvydas Lubys, o LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus primininkas akad. Vaidutis Kučinskas išsamiai apžvelgė Lietuvos mokslų akademijos veiklą. Plenarinį pranešimą „Žmogaus mikrobiotos transplantacija: dabartis ir perspektyvos“ perskaitė LMA Jaunosios akademijos narys, LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas. Konferencijos darbas vyko trijose sekcijose: Bendrosios biologijos (pirmininkavo akademikai Vaidutis Kučinskas, Jonas Remigijus Naujalis), Biotechnologijos ir biochemijos (pirmininkavo dr. Giedrius Gasiūnas, prof. Juozas Kupčinskas, akademikai Kęstutis Sasnauskas ir Vilmantė Borutaitė), Medicinos ir sveikatos mokslų (pirmininkavo akademikai Limas Kupčinskas, Zita Aušrelė Kučinskienė, Daiva Rastenytė, ir dr. Jurgita Skiecevičienė).

Apdovanoti devyni jaunieji mokslininkai

Renginyje pristatytas 31 jaunojo mokslininko darbas. Devyni geriausių pranešimų autoriai apdovanoti diplomais ir asmeniniais prizais.


Pirmąja vieta įvertinti Jonas Juozapaitis („Melsvabakterių CRISPR-Cas genų-kaimynų charakterizavimas“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras), Darja Nikitina („Opinio kolito mikroRNR izoformų raiškos profilio analizė“, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir Evelina Siavrienė („Su intelektine negalia ir įgimtomis anomalijomis siejamų genų variantų funkcinė analizė“, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas).

Antroji vieta skirta Dariui Kazlauskui („Eukariotų B-šeimos DNR polimerazių kilmė ir evoliucija“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras), Kristinai Raitelaitytei („Lecanosticta acicola populiacijų genetinė įvairovė Lietuvoje“, Gamtos tyrimų centras), Norai Ulozaitei-Stanienei („Automatinės balso analizės naudojimas pirminei gerklų ligų atrankai“, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).

Trečiąją vietą pelnė Aistė Imbrasaitė („Rekombinantinių parvalbuminų biosintezė bakterijose ir jų antigeninių savybių tyrimas naudojant monokloninius antikūnus prieš atlantinės menkės alergeną“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras), Mantas Radzevičius („Adhezijos molekulių raiška mielomine liga sergančių pacientų plazminėse ląstelėse“, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas),

Greta Streleckienė („Skrandžio vėžiu sergančiųjų plazmos laisvai cirkuliuojančios DNR kiekio ir mutacijų profilio analizė“, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).

12-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ pateikė žinių apie naujausius fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus, padėjo stiprinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo atstovų, besidominčių tyrimų rezultatais ir teikiančių paramą konferencijai, ryšius.

Rasa Masiokaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos specialistė
Dr. Jadvyga Olechnovičienė, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė

Žr. Kęstučio Šimatonio nuotraukos:
https://www.dropbox.com/sh/g59x3kujhm0wrw7/AAApnxYXxXSaljuIIbFS4uqRa?dl=0

Šaltinis: https://bit.ly/2RYln7l