„PLOS One“ yra visame pasaulyje garsus, recenzuojamas atviros prieigos mokslinis žurnalas, kurį nuo 2006 m. leidžia Public Library of Science. Žurnalas apima visų mokslo ir medicinos sričių pirminius tyrimus. Medicinos fakultetas kartu su „PLOS One“ sveikina Vilniaus universiteto profesorių, habilituotą mokslo daktarą Vaidutį Kučinską: jo straipsnis farmakogenomikos mokslinio darbo tema yra tarp 10 procentų daugiausia cituojamų šiame žurnale.
„PLOS ONE“ žurnalas yra skirtas autoriams, norintiems, kad jų tyrimai būtų prieinami visiems be apribojimų. Straipsniai yra labai lengvai randami ir pasiekiami viso pasaulio tyrėjams.
Profesorius, habilituotas daktaras Vaidutis Kučinskas yra aktyvus Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas. Jis 2003 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įsteigė Žmogaus genomo tyrimų centrą ir iki šiol yra fundamentinių ir klinikinių genomo įvairovės ir paveldimų ligų tyrimų centro vadovas.
Profesorius Vaidutis Kučinskas yra vienas dažniausiai cituojamų tyrėjų Baltijos šalyse. Jis yra paskelbęs mokslinių darbų rezultatus prestižiniuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, tokiuose kaip „Nature“, „Science“, „Nature Genetics“, „PLOS One“, „American Journal of Human Genetics“, „European Journal of Human Genetics“, „Annals of Human Genetics“ ir kituose.
Akademikas yra 17-os nacionalinių bei 18-os tarptautinių mokslo programų koordinatorius ir vadovas. Per pastaruosius penkerius metus jis vadovavo dviem reikšmingiems mokslo projektams (LITGEN (2011-2015) ir UNIGENE (2012-2016)). Vaidučio Kučinsko moksliniai ir akademiniai nuopelnai įvertinti daugybe prestižinių apdovanojimų ir padėkų.
„PLOS ONE“ žurnale publikuotame profesoriaus V. Kučinsko moksliniame darbe nagrinėjamos famakogenomikos aktualijos. Šio mokslo tikslas yra tirti genomo įtaką vaistų atsakui. Pasak mokslininko, „iki šiol labai trūko tokios informacijos apie farmakogenominių biožymenų paplitimą kai kuriose Europos populiacijose, ypač tose, kurių pragyvenimo lygis yra žemesnis“. Šiame moksliniame darbe buvo realizuotas metodas (angl. microattribution) skirtas identifikuoti farmakogenominių biožymenų alelinį spektrą 18-oje Europos populiacijų, daugiausia iš besivystančių Europos šalių, analizuojant 1931 farmakogenomikos biožymenį 231 gene. Rezultatai parodė reikšmingus tarppopuliacinius farmakogenominių biožymenų alelių dažnio skirtumus. Klinikiniu požiūriu ypač išsiskyrė septyni farmakogenominiai biožymenys septyniose Europos populiacijose, kurie daro įtaką vaisto veiksmingumui ir (arba) toksiškumui taikant 51 gydymo būdą vaistais.
Šio tyrimo rezultatai gali būti panaudoti ne tik rengiant medicinos prioritetų nustatymo rekomendacijas, bet svarbiausia – gali pasitarnauti integruojant farmakogenomiką į mediciną ir vystant tolesnius prevencinius farmakogenomikos tyrimus. Tokio pobūdžio darbai gali padėti sumažinti bendros sveikatos priežiūros išlaidas, tai jau yra įrodyta kitose išsivysčiusiose šalyse.
Nuoroda į straipsnį:
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0162866