Kasdien vis daugiau džiaugiamės saulės šiluma, žaliuojančiais medžiais, smagiu paukščių čiulbėjimu. Laukiame, kada šis gamtos prisikėlimo stebuklas atskleis pavasario grožį ir paskelbs svarbiausią pavasario žinią: „Atėjo Velykos!“ Šiemet šią šventę minime karantino sąlygomis. Priimdami tai, kaip galimybę parodyti, jog norime ir mokame saugoti svarbiausius dalykus – artimuosius. Naudingais sveikatos patarimais Velykoms (ir ne tik) dalijasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, prof. dr. Rimantas Stukas.
Ypatinga šventė ypatingomis aplinkybėmis
Kad pavasariškos Velykų nuotaikos nesutrikdytų sveikatos problemos, turime nepamiršti ir laikytis visų galiojančių karantino/izoliacijos rekomendacijų: niekur neišvykti, likti namie. Išėjus iš namų, vengti žmonių masinio susibūrimo vietų, dėvėti apsaugos priemones, laikytis socialinės distancijos ir kitų atsargaus elgesio taisyklių. Tikrai ilgai prisiminsime šias ypatingas Velykas, jei liksime vieningi, skleisime pozityvias emocijas, apkabinsime širdimi šalia esančius artimus žmones ir tuos, kurie prie mūsų šventinio stalo galės prisijungti tik virtualiai. 
„Pavasaris – visada išbandymų metas mūsų organizmui, – teigia prof. dr. Rimantas Stukas. – Ypač tai aktualu dabar, kai visas pasaulis yra sukaustytas COVID-19 viruso padarinių. Sveikos mitybos principai (visavertė, subalansuota, įvairi ir žmogaus amžių bei fizinį krūvį atitinkanti mityba) galioja visus metus, tačiau po šaltojo metų sezono ar padidėjus užkrečiamųjų ligų pavojui, organizmo poreikiai yra didesni“. Pasak profesoriaus, velykiniu laikotarpiu tenka atstatyti jėgas po žiemos, kompensuoti vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų stygių, ir kas yra ypač aktualu dabar – sustiprinti savo imuninę sistemą. „Laukdami Velykų, ženkime žingsnius sveikatos link: gerai apgalvokime savo šventinio stalo valgiaraštį ir laisvalaikio užsiėmimus, iš anksto pasirūpinkime sveikatai palankias produktais, nepamirškime kad saikas ir racionalumas yra sveikos mitybos palydovai“, – pataria profesionalas.
Velykų stalo tradicijos senovėje ir šiandien
Šventos Velykos – didžiausia pavasario šventė. Tai viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių Gavėnios pasninko. Senais laikais Velykoms buvo kepami pyragai, gaminami mėsiški valgiai, marginami kiaušiniai. Savo gaminius ant Velykų stalo šeimininkės paprastai dėdavo nepjaustytus, ir atpjaunama būdavo visko tik tiek, kiek žadama tuo metu suvalgyti.
Ir mūsų laikais ant Velykų stalo tradiciškai dedami kepsniai ir kepiniai, sviesto avinėlis su žalumyno šakele, išsprogusios beržo šakelės ir “kačiukai”, sužėlusios avižos ir svarbiausia – margučiai.
Nuostabu, kad kiaušinius, simbolizuojančius gyvybės atsinaujinimą, mes marginame ir šiuo, iššūkių mūsų visų sveikatai kupinu, metu. Karantinas negailestingai pakoregavo mūsų švenčių planus, tačiau gražų Velykų rytą susėdę prie stalo, vis tiek mušime margučius su tais, kuriuos mylime – realiai ar virtualiai, bet su didžiausia meile.
„Visais laikais esminis sveikos mitybos principas – nepersivalgyti yra itin aktualus per Velykas. Ir senovėje, kuomet ant Šventų Velykų stalo būdavo didžiulė patiekalų įvairovė, žmonės valgydavo visko po labai nedaug, tiesiog stengdavosi paragauti visų patiekalų, bet ne persivalgyti“, – pasakoja dr. R. Stukas. Jis įsitikinęs, kad karantino metu likdami namuose, galime daugiau laiko skirti sveikų, šviežių, mylimiausių tradicinių ir naujų naminių patiekalų gamybai, naudingiau ir maloniau praleisti šventinio poilsio laiką.
Pagiriamasis žodis margučiui
Pagrindinis Velykų stalo simbolis – marginti kiaušiniai yra ne tik šios šventės akcentas, bet ir tikrasis sveikatos šaltinis. Kiaušiniai pakankamai sotus bei vertingas maisto produktas. Savo sudėtyje jie turi daug žmogaus organizmui būtinų, optimaliai subalansuotų, puikiai įsisavinamų maistinių medžiagų. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos.
Baltymų kiekis ir kokybė baltyme ir trynyje skiriasi. Kiaušinio baltymai labai vertingi, kadangi puikiai subalansuotos visos nepakeičiamos aminorūgštys. Tarptautiniu baltymo etalonu priimtas būtent kiaušinio baltymas. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau, negu žali.
Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1proc., t. y. dvigubai daugiau negu baltyme. Kiaušinio baltyme daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Kiaušiniuose, ypač trynyje, gana daug vitaminų A, E, D, tiamino, riboflavino ir kt. Vištos kiaušinio trynyje yra 0,2 – 0,3 g cholesterolio ir daug lecitino – 8,6 proc. (jis trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse).
Būdami sveikos mitybos sudedamąja dalimi, kiaušiniai yra priskiriami gamtiniams koncentratams, kuriuose randamos visos maistinės ir biologiškai aktyvios gyvybiškai būtinos medžiagos.
Atsakydamas į populiariausią Velykų klausimą: „Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną ar per savaitę, kad nepakenktume sveikatai?“ profesorius R. Stukas nedvejoja: „Jei žmogus maitinasi sveikai, prisilaiko sveikos mitybos rekomendacijų, tai ir kasdien suvalgius po kiaušinį nieko blogo tikrai neatsitiks“.
Velykų stalas – sveikatos ir grožio oazė
Velykos – gražiausia pavasario šventė. Tačiau pavasarį didėja peršalimo ir kitų užkrečiamųjų ligų rizika. Jei žiemą nepakankamai valgėme daržovių ir vaisių, pavasarį galime jausti bendrą silpnumą, greitesnį nuovargį. Gali būti nusilpusi imuninė sistema, susilpnėjęs organizmo atsparumas įvairiems neigiamiems aplinkos veiksniams, virusams, infekcijoms. Šiuo metu mus supančios grėsmės sveikatai taip pat verčia daugiau dėmesio skirti sveikatos stiprinimui.
„Sveika mityba – viena reikšmingiausių sveikatos sąlygų. Todėl šventinio Velykų stalo patiekalai taip pat turi stiprinti mūsų imunitetą, juos ruoškime, atsižvelgdami į pagrindines sveikatą stiprinančios mitybos taisykles“, – pabrėžia Vilniaus universiteto profesorius.
Pirmiausia, ruošdami patiekalus, atsakingai rinkimės maisto produktus. Prioritetą teikime organizmo imuninę sistemą stiprinantiems produktams. Tai – pirmosios šviežios pavasario daržovės – svogūnų laiškai, salotų lapai, špinatai, ridikėliai – puikus vitaminų šaltinis. Ypač svarbus vitaminas C. Jo daug ne tik žalios spalvos lapų daržovėse, bet ir raugintuose kopūstuose, kurie puikiai tinka ir šventiniam Velykų stalui prie mėsos patiekalų. Gamindami patiekalus iš per žiemą išlaikytų daržovių, turėkime omenyje, kad vitaminų (ypač vitamino C) juose kiekis būna natūraliai kiek sumažėjęs.
„Tegu jūsų Velykų stalą šalia mėsos ar žuvies valgių gausiai puošia daržovių patiekalai, pataria R. Stukas. – Mokslininkai nustatė, kad per dieną vidutiniškai reikėtų suvalgyti bent 400 gramų daržovių (geriausia šviežių), tada gausime ne tik vitaminų, bet ir mineralinių bei skaidulinių medžiagų, svarbių ir virškinimo procesui, ir imuninės sistemos stiprinimui“.
Kita svarbi taisyklė – gali būti vadinama „kūrybinė“. Mityba bet kuriuo metų laiku turi būti labai įvairi. Tik taip aprūpinsime organizmą visomis medžiagomis. Velykų stalas mūsų pastangų dėka gali tapti ne tik sveikiausiu, bet ir gražiausiu „meno kūriniu“, sugebančiu sužavėti savo įvairove, spalvomis ir skonio pojūčiais bei sveikatai teikiama nauda.
„Gaminkime kuo naudingesnius sveikatai patiekalus, valgykime šviežius produktus, nepiktnaudžiaukime saldumynais, eksperimentuokime. Velykų patiekalų asortimentas didelis, jų pasirinkimą lemia senovinės mūsų tautos tradicijos ir mūsų skonis“, – aiškina profesorius. Jis yra įsitikinęs, kad būtent dabar, būdami namie, mes turime galimybes išbandyti naujus patiekalus. O pasinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis, savo „šventinio stalo šedevrais“ galėsime „virtualiai pasidalinti“ ir su tais, kurie negali Velykų dieną būti kartu.
Valgyti dažnai, bet po nedaug
Ką daryti tiems, kas nerimauja, kad sumažėjęs fizinis aktyvumas karantino metu ir velykinių skanėstų pagundos sukels nemalonių rūpesčių, kai lengvi pavasariniai rūbai negalės paslėpti priaugusių bereikalingų kilogramų? Rimantas Stukas pataria valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis – tai slopina apetitą. Ir priduria, kad labai svarbu yra nepersivalgyti ir nepamiršti sportuoti bei būtinai gerti daug vandens.
Linkėdamas visiems šviesių Velykų, prof. dr. Rimantas Stukas neabejoja, kad ši šventė sujungia visus, skatina bendrystės ir gerumo jausmą: „Būkime visi sveiki, vertinkime ir saugokime tai, ką šiandien turime. Tegu Velykų margutis būna stipresnis už bet kokius pavojus sveikatai ir dovanoja viltį, jog kartu įveiksime klastingą priešą“.