Sidebar

Naujienos

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete (MF) nuo 2021 m. į medicinos studijas išskirtine tvarka priimti penki studentai iš Baltarusijos. Visi jie ankščiau studijavo aukštosiose mokyklose savo tėvynėje. Dėl politinių neramumų ir sugriežtinto sankcijų režimo jų tolesniam mokymuisi iškilo grėsmė. Reiškiant solidarumą su Baltarusijos tauta ir remiant  kaimyninės valstybės piliečių demokratiškumo siekius, bendrai į VU buvo priimta apie 150 baltarusių studentų. Tikimasi, kad ši iniciatyva suteiks galimybę jauniems ir motyvuotiems žmonėms sėkmingai studijuoti mūsų šalyje ir tęsti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sudariusių tautų bei kultūrų tradicijas.

Į VU MF medicinos studijas priimta buvusi medicinos studentė iš Baltarusijos Jelizaveta dėkinga visiems, kas prisidėjo prie šio lemtingo jos gyvenimo posūkio: „Unikali galimybė įsilieti į vieno geriausių ir seniausių Europoje universitetų bendruomenę atveria naujus horizontus. Semsimės profesinių žinių, keisimės informacija ir dalinsimės patirtimi su bendramoksliais ir dėstytojais. Tapsime puikiais aukšto lygio specialistais. Kas gali būti geriau? Tikiu, kad mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas taps dar vienu draugystės tiltu, nutiestų tarp mūsų valstybių“.

Jelizaveta šiuo metu gyvena Baltarusijoje, VU studijuoja nuotoliniu būdu. Kai mokymosi formos keisis, ji žada atvažiuoti į Lietuvą. Iki šiol Vilniuje mergina yra buvusi tik kartą. Jos širdį sužavėjo sostinės senamiesčio išskirtinumas. Ir tai, kad Vilniaus istorija glaudžiai siejasi su lietuvių ir baltarusių tautų bendryste. Mergina svajoja geriau susipažinti su miesto įžymybėmis, su nacionaliniais ir kultūriniais lietuvių ypatumais ir su savo naujais namais – VU Medicinos fakultetu: „Man yra didelė garbė tapti šio didžiausio, prestižinio Fakulteto studente būtent šiais, jo jubiliejiniais, 240-aisias metais“. Pasak jos, Lietuvą ir Baltarusiją sieja apie 700 kilometrų bendros sienos  ir maždaug tiek pat metų istorijos.

Елизавета Сурта 1 CopyNuotraukoje: VU Medicinos fakulteto studentė Jelizaveta.

Jelizavetos vaikystė prabėgo jos gimtajame mieste. Čia ji puikiai baigė licėjų, vėliau, įstojusi į Baltarusijos universitetą, persikėlė į Minską. „Manau, kad medicinos studijos bet kurioje šalyje nėra lengvos, – įspūdžiais apie mokslus dalinasi mediciną mylinti mergina. – Būtina daug mokytis, didžiulius informacijos kiekius reikia išmokti mintinai, sąžiningai lankyti visas paskaitas ir seminarus, dirbti savarankiškai su papildoma medžiaga. Jei esi stropus, laiko poilsiui ir pramogoms lieka ne taip jau ir daug“.

Studijos VU MF Jelizavetai labai patinka. Anot jos, ji viską stebi „plačiai atmerktomis akimis“ ir su nemažėjančiu susidomėjimu, labai laukia „gyvų studijų“ ir bendravimo. Ji vertina nuolat ALMA MATER jaučiamą pagarbą, nuomonių ir pažiūrų laisvę. Mergina džiaugiasi, kad išsipildė jos slapta svajonė – mokytis lietuvių kalbos. „Pirmasis užsiėmimas su puikiu VU  lietuvių kalbos dėstytoju išsklaidė visas mano baimes – viskas praėjo labai įdomiai, draugiškoje aplinkoje. Net neabejoju, kad greitai pradėsiu kalbėti šia nuostabia, nors ir nelengva, bet viena gražiausių pasaulio kalbų“. Ir dar studentė laukia „gyvos“ pažinties su akademine bendruomene, dėstytojais, kurso draugais. Kol kas ji aktyviau bendrauja su savo kursioke – studente iš Vokietijos, kuri jai nuoširdžiai padeda adaptuotis.

Kodėl Jelizaveta pasirinko būtent medicinos profesiją? Ji prisimena, kad nuo ankstyvos vaikystės domėjosi gyvąja gamta. Jos mylimiausios knygos buvo enciklopedijos apie gyvūnų pasaulį. Kasmet dalyvaudavo ir nugalėdavo įvairiose respublikinėse biologijos olimpiadose. Norėjo studijuoti molekulinę biologiją arba mediciną. Nugalėjo medicina, o apsispręsti padėjo šeima ir ypač – močiutė medikė. „Močiutė visą gyvenimą buvo šalia. Išskirtinė asmenybė,  taktiška ir profesionali, mylima pacientų. Man ji – pavyzdys, kuriuo norėčiau sekti gyvenime“. Pasak merginos, močiutė ją mokė, kad medikas daugiausia gydo žodžiu ir 50 proc. gydymo sėkmės priklauso nuo jo žmogiškumo ir gailestingumo. O kiti 50 proc. – nuo žinių ir profesionalumo. Puikia gydytoja planuojanti tapti studentė yra įsitikinusi, kad tai ir yra jos būsimos profesijos sėkmės formulė.

Jelizaveta su skausmu ir liūdesiu kalba apie paskutinius įvykius gimtojoje Baltarusijoje. „Aktyviai reiškiau ir reiškiu savo pilietinę poziciją. Bet man tiesiog pasisekė, kad labai nenukentėjau už savo nuomonę. Daug mano draugų ir pažįstamų buvo suimti ar nukentėjo taikių demonstracijų metu. Aš noriu gyventi laisvoje šalyje, kur kiekvieno žmogaus teisės ir laisvės yra gerbiamos, kur iniciatyva nėra baudžiama, o įstatymas galioja vienodai visiems piliečiams“.

Jauna studentė savo gyvenime vadovaujasi vokiečių rašytojo, teatro kritiko, režisieriaus Bertoldo Brechto teiginiu: „Kas kovoja – gali pralaimėti, bet kas nekovoja – jau pralaimėjo!“ Ji teigia, kad net neabejoja, kad jai ir jos mylimai valstybei viskas, kas geriausia  – priešakyje. Ji nori įgyvendinti savo svajones, realizuoti ateities planus, rasti savo vietą gyvenime ir visus asmeninius pasiekimus skirti savo tautai: „Noriu matyti savo tėvynę demokratinę Europos valstybę. Nenoriu jausti kaltės dėl to, kad mano ir mano tautos vertybės ir prioritetai šiuo metu nesutampa su valstybėje veikiančia politine sistema“.

Būsimoji medikė, nepataisoma optimistė ir kovotoja už tiesą. Jelizaveta yra dar ir sveiko gyvenimo būdo šalininkė. Laisvalaikiu ji žaidžia stalo tenisą, dievina dailųjį čiuožimą. Paklausta be ko ji neįsivaizduoja savo kasdienybės? Atsako, kad be klasikinės muzikos: „Beveik dešimtmetį mokiausi muzikos mokykloje groti fleita. Esu respublikinių ir tarptautinių muzikos apdovanojimų laimėtoja. Kiekvieną kartą grodama fleita, jaučiu – muzikos pasaulis yra ypatingas. Muzika padeda nugalėti mus supančio pasaulio liūdesį ir nuovargį, kylančius dėl realybės iššūkių. Iš muzikos aš semiuosi įkvėpimo savo naujoms studijoms ir savo tolesnėms pastangoms padėti mylimai tėvynei“. Pozityvūs gyvenimo pokyčiai Jelizavetos gyvenime jau įvyko. Ir ji neabejoja, kad, suvienijus pastangas, laukiami pokyčiai prasidės ir mylimoje Baltarusijoje.

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos