Sidebar

Naujienos

Nors vakcinacija nuo koronaviruso jau įsibėgėjo, efektyvaus medikamentinio gydymo nuo šios infekcinės ligos vis dar nėra. Todėl viruso plitimas labai priklauso nuo prevencinės kiekvieno individo elgsenos: saviizoliacijos, socialinio atstumo laikymosi, respiracinės higienos – čiaudėjimo, kosėjimo etiketo, kaukių dėvėjimo, rankų bei paviršių higienos ir pan. Siekdami įvertinti su COVID-19 prevencija susijusį elgesį, rekomendacijų, nurodymų laikymąsi, nuostatas skiepų nuo COVID-19 atžvilgiu, konspiracijos teorijų paplitimą, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, vadovaujami Medicinos fakulteto profesorės dr. Nataljos Fatkulinos, Kauno rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro užsakymu atliko Kauno rajono gyventojų internetinę apklausą.

Kaukių dėvėjimo taisyklių laikosi beveik visi

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kaukes ten, kur jos privalomos, dėvi beveik visi respondentai (95 proc. apklaustųjų). Bent 4 iš 5 respondentų teigia dažnai plaunantys rankas, besilaikantys socialinio atstumo, vengiantys viešų susibūrimų, naudojimosi viešuoju transportu. Tyrimo rezultatai parodė, kad reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į dezinfekcinių priemonių naudojimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą. Šio elgesio rekomendacijų respondentai laikosi rečiau.

Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus ir apie skiepus. Apie du trečdalius Kauno rajone apklaustų respondentų ketina skiepytis arba yra pasiskiepiję. Skiepytis ketina didesnis procentas dirbančiųjų (62 proc.) nei studijuojančiųjų (48 proc.) ir bedarbių (40 proc.). Penktadalis respondentų nesiskiepytų dėl šalutinio poveikio baimės. Vienas iš dešimties nepasitiki skiepais apskritai. Dar keletas procentų mano, kad liga jiems nebaisi arba jie yra alergiški ar jau persirgę COVID-19.

Prof. N. Fatkulina sako, kad toks tyrimas buvo labai reikalingas ir inicijuotas laiku: „Tyrimas padėjo atskleisti socialines grupes, tokias kaip studentai, bedarbiai, žemesnio išsilavinimo asmenys, į kurias turėtų būti atkreipta daugiau dėmesio šviečiant, informuojant visuomenę COVID-19 ir kitų užkrečiamųjų ligų klausimais. Žinių, supratimo apie respiraciniu būdu perduodamas infekcijas, virusus ir sąmoningumo saugant save ir kitus didinimas galėtų būti taikinys visuomenės sveikatos intervencijoms.“

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro vadovas Laurynas Dilys sutinka, kad VU Medicinos fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas itin aktualus skatinant sąmoningumą: „Tyrimo rezultatai atskleidė COVID-19 prevencijai skirtų rekomendacijų laikymosi tendencijas mūsų rajone, padėjo identifikuoti laikymąsi lemiančius veiksnius – taikinius, į kuriuos turėtų būti nukreipta biuro veikla rajone.“

Doctor with antiseptic. Coronavirus theme.

Itin paveikios tapo konspiracijos teorijos

Visuotinės krizės metu bendruomenės grupių elgesį veikia ir jose sklandančios konspiracijos teorijos. Beveik dešimtadalis respondentų tiki, kad virusas reikalingas valstybei siekiant kontroliuoti gyventojus ir kad virusas skleidžiamas specialiai, norint pasipelnyti tam tikroms organizacijoms ar valdyti žmoniją. Konspiracijos teorijomis labiau tiki neturintieji aukštojo išsilavinimo, dažniau moterys nei vyrai, tie, kurių finansinė padėtis blogesnė nei šalies vidurkis, darbo neturintys asmenys. Tokie įsitikinimai neigiamai veikia visuomenės sveikatai palankų elgesį. Didesnis tikėjimas konspiracijos teorijomis tarp apklaustų Kauno rajono gyventojų siejasi su prastesniu su COVID-19 prevencija susijusiu elgesiu apskritai (rankų plovimu, socialinio atstumo laikymusi, vengimu būriuotis ir pan.), didesniu alkoholinių gėrimų vartojimu ir prasčiau vertinama gyvenimo kokybe.

Tyrimas padėjo nustatyti, kad didžioji dauguma Kauno rajone apklaustų respondentų laikosi su COVID-19 prevencija susijusio elgesio. Labiausiai laikomasi rankų plovimo, kaukių dėvėjimo, socialinio atstumo išlaikymo, viešų susibūrimų, viešojo transporto vengimo – šių rekomendacijų laikosi 4 iš 5 gyventojų. Moterys, asmenys, turintys gyvenimo partnerį, turintys aukštąjį išsilavinimą dažniau nei vyrai, neturintys gyvenimo partnerio ir neturintys aukštojo išsilavinimo, laikosi su COVID-19 prevencija susijusio elgesio. Kauno rajono gyventojų tyrimas taip pat atskleidė, kad su viruso prevencija susijusio elgesio geriau laikosi tie gyventojai, kurie jaučia didesnį bendruomenės susitelkimą ir pasitikėjimą kitais savo bendruomenės nariais.

Be pagrindinių rodiklių, mokslininkų tyrimas parodė ir didelį poreikį toliau tyrinėti su infekcijų prevencija susijusį elgesį. Itin reikšminga formuoti respiracinių infekcijų prevencijos elgesį kaip prosocialų, nuosekliai diegti su respiracinių infekcijų prevencija susijusio elgesio normas mokyklose, bendruomenės grupėse (pvz., tarp tų, kurie lanko organizuotas fizines veiklas), be to, toks elgesys turėtų būti nuosekliai diegiamas ir primenamas, siekiant paruošti visuomenę pasitikti panašias negandas ateityje.

Kauno rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro užsakyta Kauno rajono gyventojų internetinė apklausa atlikta 2021 m. vasario–kovo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 1138 Kauno rajono gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus iš visų 25 seniūnijų.

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos