Odontologijos penktakursė Modesta Ralytė. VU MF nuotrauka
„Turbūt didžiausią sunkumą kėlė darbų pristatymas nuotoliniu būdu. Kilo dvejonių, ar neteks susidurti su techniniais trukdžiais. O taip pat šioje konferencijoje buvo netipiškas stendinių prezentacijų pavidalas. Pranešimą reikėjo paruošti skaidrių formatu ir pristatyti per 3 minutes – teko kalbėti greitakalbe!“, – pasakojo odontologijos studijų programos 5 kurso studentė Modesta Ralytė. 2022 m. kovo 24-25 d. Rygos Stradinio universiteto tarptautinėje studentų konferencijoje „Health and Social Sciences“ jos parengti du stendiniai pranešimai pelnė prizines – I-ą ir III-ią – vietas.
Modesta, Rygos Stradinio universiteto tarptautinėje studentų konferencijoje Jūsų parengtas stendinis pranešimas „Investigation of the Effect of Gallic Acid on Streptococcus mutans Biofilm Formation and Acidogenicity” sekcijoje „Infekcinės ligos/Mikrobiologija/Dermatologija/Imunologija/Alergologija“ pelnė pirmą vietą. Papasakokite, apie ką jis?
Rekomendacijų dantų ėduonies profilaktikai ir gydymui šiandien tik daugėja. Kuriamos individualios karieso rizikos vertinimo gairės, visuomenei toliau aiškinama klasikinių profilaktikos priemonių, tokių kaip pastos su fluoru naudojimas ir mechaninis dantų apnašo nuvalymas, svarba, o patys gydytojai odontologai daug tikisi iš prieškariesogeniškai veikiančių sudedamųjų dalių turinčių odontologinių medžiagų.
Taigi norima praktiškai išnaudoti visas jau esamas ligos kontrolės galimybes ir, žinoma, atrasti naujų kovos su dantų ėduonimi priemonių. Nenuostabu, kad odontologijos mokslo atstovų dėmesį vis dažniau patraukia ne tik sintetinių preparatų ar moderniųjų technologijų potencialas, bet ir tradicinėje medicinoje žinomi, gamtoje randami junginiai, neigiamai veikiantys kariesogeninių bakterijų, tokių kaip S. mutans, virulentiškumo savybes. Galo rūgšties yra gausiai augaluose randama medžiaga, kurios poveikis S. mutans bakterijų virulentiškumui dar nėra pilnai ištirtas.
Kartu su savo darbo vadovu, doc. T. Kačergiumi, in vitro tyrėme, kaip galo rūgštis veikia S. mutans suformuojamos bioplėvelės biomasę, storį, šiurkštumą ir pH. Gavome teigiamus rezultatus – galo rūgštis slopina bioplėvelės formavimąsi ir inhibuoja acidogenines S.mutans savybes. Teikiant praktines rekomendacijas galima teigti, kad ši medžiaga galėtų būti dantų pastų, skalavimo skysčių ir kitų profesionaliai naudojamų odontologinių medžiagų, turinčių antikariesogeninių savybių, sudedamosiose dalyse. O patys gydytojai odontologai, konsultuodami pacientus jų mitybos režimo klausimais, galėtų rekomenduoti į mitybos racioną įtraukti daugiau galo rūgšties turinčių produktų (pvz.: žalioji arbata, riešutai).
Modesta Ralytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Šis Jūsų laimėjimas konferencijoje buvo ne vienintelis – trečią vietą globaliosios medicinos sekcijoje pelnėte darbu „Orthodontic patients treated with braces and aligners: comparison of changes in their dietary, oral hygiene and sports habits“, kurio rengimui vadovavo prof. Laura Linkevičienė.
Taip, šio darbo vadovė buvo prof. gydytoja ortodontė Laura Linkevičienė, o prie praktinio tyrimo atlikimo prisidėjo ir gydytoja ortodontė Indrė Narbutytė. Esu labai joms dėkinga!
Šiuolaikinėje odontologijoje ši tema yra itin aktuali. Ortodontinio gydymo reikiamybė auga, o pacientų pasirinkimas – gydytis tiesinimo kapomis ar breketais – dažnai priklauso nuo to, kaip vienas arba kitas gydymo metodas pakeis kasdienius jų gyvenimo įpročius. Kompetentingas, žemiškas ir su pacientu „jo kalba“ mokantis bendrauti gydytojas odontologas-ortodontas turėtų gebėti paaiškinti, kaip breketai ir tiesinimo kapos keičia pacientų kasdienybę – burnos higieną, mitybą, sportą. O geriausia, aišku, jei gydytojo paaiškinimai ir rekomendacijos yra grįsti moksliniais įrodymais.
Kuo abi iš šių temų jums buvo reikšmingos, svarbios? Kodėl pranešimams pasirinkote būtent jas?
Aš laikausi taisyklės, jog mokslinį darbą pradedu arba pradėsiu daryti tik tada, kai man tai yra tikrai įdomi sritis ar tema. Kitu atveju laukia užprogramuota nesėkmė – neatsiras nei motyvacijos, nei laiko, nei, galiausiai, kokybės. Tad ne išimtis ir šie du darbai. Tiek mikrobiologija, tiek kariesologija, tiek ortodontija yra artimos mano širdžiai ir protui. O kai artimos, tuomet norisi ir daryti, ir pristatyti.
Kokią emociją sukėlė žinia apie laimėjimus? Kaip reagavote? Ką jums reiškia šie laimėjimai?
Visada labai motyvuoja ir džiugina, kai tavo darbas lieka pastebėtas, teigiamai įvertintas. Konferencijos uždarymo ceremoniją stebėjau nuotoliniu būdu, kaip tik tą vakarą leidome kartu su bendrakursiais. Tai reagavome visi kartu: šypsenomis, plojimais ir apsikabinimais. Grupės draugams taip pat norėčiau padėkoti – jie pati geriausia mano palaikymo komanda.
Kalbant apie ateities planus, ar esate numačiusi dalyvauti kituose konkursuose, konferencijose, ar tęsite gilinimąsi į temas, už kurių pristatymą pelnėte apdovanojimus?
Didžiausias ir svarbiausias mano planas artimiausiais mėnesiais – sėkmingai baigti studijas. O vėliau labai tikiuosi, kad pavyks abu šiuos tyrimus plėtoti.
Mano nuomone, odontologija yra ideali sritis mokslo tyrimams ir atradimams, čia mokslas yra nenutrūkstamas procesas. Geriausią kelią, ką su tyrimu daryti toliau, nurodo objektyviai į viską pažvelgianti darbų vertinimo komisija. Po tyrimų pristatymo šioje konferencijoje taip pat sulaukiau klausimų, kuriuos laikau nuoroda į tai, ką vertėtų tirti toliau ateityje. Pavyzdžiui, vertintojams kilo klausimas, kokie galimi neigiami galo rūgšties poveikiai danties audiniams ir burnos mikroflorai. Ortodontijos darbe buvo pasigesta klausimų apie rūkymo įpročius. Rūkymas daliai ortodontinių pacientų gali būti kasdienis jų gyvenimo įprotis. Ties tuo reikės dirbti toliau.
Modesta Ralytė. VU MF nuotrauka