Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, Doktorantūros mokyklos vadovė prof. Janina Tutkuvienė. VU MF nuotrauka
„Jeigu prieš keletą dešimtmečių doktorantūros studijų galutinis tikslas buvo pateikti beveik Nobelio premijos vertas mokslinio darbo išvadas, dabar yra priešingai – doktorantas ruošiamas taip, kad galėtų sukurti Nobelio premijos vertą darbą“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, Doktorantūros mokyklos vadovė prof. Janina Tutkuvienė. Visapusiškai ugdyti pasirinkusius doktorantūros studijas – vienas svarbiausių šių metų vasario 1-ąją įkurtos Medicinos ir sveikatos mokslų Doktorantūros mokyklos tikslų.
Doktorantūros mokykla. Kas tai?
Doktorantūros mokyklos buvo pradėtos intensyviau steigti prieš dešimtmetį, o šiandien vargu, ar Europoje dar yra valstybių, kuriose jų nebūtų. Nors esame įpratę girdėti tokius terminus kaip Doctoral School arba PhD School, tačiau lietuviškas vertinys – Doktorantūros mokykla – daugeliui negirdėtas, nors Lietuvos mastu įvairiuose universitetuose per pastarąjį penkmetį buvo įsteigta įvairių mokslo sričių doktorantūros mokyklų. Medicinos ir sveikatos mokslų Doktorantūros mokykla Vilniaus universitete yra antroji.
„Medicinos fakultetas nuo 2005-ųjų priklauso Europos Biomedicinos ir sveikatos mokslų doktorantūros studijų organizacijai ORPHEUS (angl. The Organisation for PhD Education in Biomedicine and Health Sciences in the European System). Jos organizuojamose konferencijose dalyvauju nuo 2007 metų. Tai padėjo susipažinti su doktorantūros studijų organizavimu įvairiose Europos ir kitose šalyse. Beje, ši organizacija taip pat yra išleidusi doktorantūros studijų gerosios praktikos rekomendacijas, kuriose nurodoma doktorantūros mokyklų svarba bei konkrečios veikimo gairės. Šių gairių stengėmės laikytis pastaruosius 10 metų, tačiau tik šiais metais Vilniaus universiteto iniciatyva buvo įkurta Medicinos ir sveikatos mokslų doktorantūros mokykla, kuri pradėjo veikti Medicinos fakultete“, – sakė prof. J. Tutkuvienė.
Pasak jos, „Doktorantūros mokyklos tikslas – ne tik ugdyti doktorantus pasirinktos mokslo temos plotmėje, siekiant atlikti šiuolaikišką ir aktualų mokslo darbą, bet ypač stiprinti doktorantų mokslinį išprusimą plačiąja prasme, ugdant jų kritinį mąstymą, tarpdisciplininį požiūrį, tarptautinį bendradarbiavimą, visapusiškai parengiant savarankiškiems mokslo darbams ir vadinamajam podoktorantūros etapui. Prieš keletą dešimtmečių vos ne vienintelis doktorantūros tikslas buvo konkrečios mokslinės temos aukštas techninis įvykdymas. Atrodė, kad disertacijos išvados yra tarsi pagrindinis kriterijus doktoranto kaip subrendusio mokslininko vertei nustatyti. Deja, dažniausiai ne itin svarbu buvo, ar doktorantas gali tą mokslinį darbą padaryti ir kaip jis tai padarys. Kitaip tariant, nebuvo keliamas klausimas, ar doktorantas turi pakankamai bendrųjų žinių apie mokslo metodologijos principus, mokslinio darbo etiką, publikacijų rašymo niuansus, gebėjimų pateikti mokslo paraiškas ir kitų bendrųjų gebėjimų, kurie šiandien yra pamatas atlikti pasaulinio lygmens mokslo darbą ir visapusiškai pasirengti savarankiškiems ateities darbams. Dažnai doktorantas tiesiog būdavo įmetamas kaip kačiukas į vandenį – arba išsikapstys, arba ne“.
Tuo tarpu doktorantūros mokyklos visų pirma orientuojasi į doktoranto kaip asmenybės ir mokslininko plačiąja prasme ugdymą. „Jeigu prieš keletą dešimtmečių doktorantūros studijų galutinis tikslas buvo pateikti beveik Nobelio premijos vertas mokslinio darbo išvadas, dabar yra priešingai – doktorantas ruošiamas taip, kad galėtų sukurti Nobelio premijos vertą darbą. Jis ugdomas ir rengiamas taip, kad ateityje galėtų visiškai savarankiškai vykdyti mokslinius darbus ir burti komandą tai įgyvendinti. Be abejo, pats mokslinis tyrimas turi būti svarbus, aktualus ir atitikti šiuolaikinius mokslo reikalavimus, būti publikuojamas aukšto lygio moksliniuose žurnaluose, tačiau vien tik darbo išvados neatspindi doktoranto kaip subrendusio mokslininko pasirengimo ateities mokslo darbams“, – teigė Medicinos ir sveikatos mokslų Doktorantūros mokyklos vadovė.
Ypatingas dėmesys – bendrųjų kompetencijų ugdymui
Doktorantūros mokyklos siekis – ugdyti minėtas bendrąsias kompetencijas, skatinančias mokslininką globaliai mąstyti ir padėtų įgyti reikiamų gebėjimų, kuriems anksčiau paprasčiausiai nebuvo skiriama dėmesio. Labai svarbus aspektas – santykis su vadovu, kolegomis ir bendraautoriais. Ypač svarbu skatinti doktorantų tarpdisciplininį požiūrį į nagrinėjamą problemą, apjungiant ne tik bazinius medicinos mokslus su klinikinėmis disciplinomis, tačiau bendradarbiaujant ir su kitų mokslo sričių bei krypčių mokslininkais. Taigi siekiama, kad doktorantūros studijų dalykai nebūtų koncentruojami siauroje, tik doktoranto disertacijai reikšmingoje srityje, o mokslinio darbo tema būtų atlikta mokslų sandūroje.
Prof. J. Tutkuvienės teigimu, visapusiško doktoranto ugdymo svarba Vilniaus universitete buvo akcentuojama dar prieš įkuriant Doktorantūros mokyklą. Pavyzdžiui, Medicinos fakulteto doktorantams buvo rekomenduojama, kad bent vienas doktorantūros studijų dalykas būtų pasirinktas iš gretimos mokslo šakos, o nuo 2017 m. buvo organizuojami bendrųjų kompetencijų ugdymo kursai, seminarai, bendri mokslo renginiai. „Tai prisideda ir prie įvairių Medicinos fakultete vykdomų doktorantūros krypčių (medicinos, visuomenės sveikatos ir odontologijos) mokslininkų bendradarbiavimo“, – pažymėjo profesorė.
Siekiant stiprinti doktorantų bendradarbiavimą ir ugdyti jų visapusišką požiūrį į nagrinėjamą problemą, dar 2012-aisiais buvo pradėtos rengti „Evoliucinės medicinos“ konferencijos. Pasak prof. J. Tutkuvienės, „Paprastai doktorantai dalyvauja kongresuose siaurose srityse, tačiau svarbu išgirsti ir temas, į kurias gilinasi kiti kolegos. Norime, kad doktorantai jau nuo studijų pradžios suprastų mokslinės komunikacijos svarbą, o tuomet augtų ir mokslų sandūroje atliktų darbų skaičius. Be to, tai padeda išvengti ir kuriozinių situacijų, kai, pavyzdžiui, A korpuso pirmame aukšte sėdintis doktorantas tik po 3 metų sužino, kad labai panašius klausimus nagrinėja ir C korpuso trečiame aukšte dirbantis kolega“, – šypsosi profesorė.
Pokalbiui besibaigiant Doktorantūros mokyklos vadovė pažymėjo, kad 2022-ieji – ypatingi, rugpjūčio pabaigoje jau penktą kartą vyks doktorantams ir kitiems jauniesiems mokslininkams skirta „Evoliucinės medicinos“ konferencija (tema „Tarpdisciplininis požiūris į žmogaus sveikatos ir ligų įvairovę“). Tuo pat metu lygiagrečiai vyks dar du tarptautiniai renginiai, kuriuos 2020 m. buvo patikėta organizuoti Medicinos fakultetui, tik dėl pandemijos jie buvo nukelti į 2022 m. – tai 22-asis Europos antropologų draugijos (angl. EAA – European Anthropological Association) kongresas ir 15-tas Tarptautinės žmogaus augimo ir klinikinės auksologijos draugijos kongresas (angl. ISGA – The International Society for the Study of Human Growth and Clinical Auxology). Doktorantai kviečiami dalyvauti visuose renginiuose (https://www.eaa2022.mf.vu.lt/).