Pranešimą skaito Europos antropologų asociacijos prezidentas, Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto profesorius Noel Cameron. VU MF nuotrauka
Rugpjūčio 24–27 d. Vilniaus universitete (VU) vyko tarptautinis mokslinis renginys, kuris apjungė 22-ąjį Europos antropologų asociacijos kongresą, 15-ąjį Tarptautinės žmogaus augimo ir klinikinės auksologijos studijų draugijos kongresą ir 5-ąją Tarptautinę evoliucinės medicinos konferenciją, skirtą doktorantams ir jauniesiems mokslininkams.
Renginys pradėtas pranešimu, aptariant vaikų augimo ir ginkluotų konfliktų sąsajas
Tarptautinis renginys prasidėjo iškilmingu atidarymu, kurio metu sveikinimo žodį tarė VU rektorius Rimvydas Petrauskas, VU Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus, tarptautinio renginio organizatorė VU Medicinos fakulteto, Biomedicinos mokslų instituto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė.
Pirmąjį pranešimą tema „Vaikų augimas ir ginkluotas konfliktas“ („Child Growth and Armed Conflict“) skaitė Europos antropologų asociacijos prezidentas, Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto profesorius Noel Cameron. Jis pažymėjo buvęs paskatintas pasirinkti šią temą dėl dar prieš pusę metų prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą.
Profesorius teigė, kad pasaulyje dar nebuvo laikotarpio, kurio metu vienur ar kitur nevyktų karinis konfliktas. Pasak jo, kalbant apie karinius konfliktus, sunku nepaminėti dviejų didžiausių žmonijos istorijoje karų, tai – Pirmojo pasaulinio karo, vykusio 1914-1918 metais ir Antrojo pasaulinio karo, vykusio 1939-1945 metais: „Nepaisant to, per 40 šalių visame pasaulyje buvo įtrauktos į karinius konfliktus laikotarpyje nuo 1999 ir 2018 metų“.
Remdamasis Uppsalos universiteto tyrėjų atliktu tyrimu, prof. N. Cameron teigė, kad pažvelgus į kariniuose konfliktuose 2015-aisiais dalyvavusių valstybių žemėlapį, buvo akivaizdu, kad jos sudarė didžiąją pasaulio dalį. Konfliktą patiriančių valstybių gyventojams šis laikotarpis buvo susijęs su išaugusiu psichologiniu stresu, vandens, maisto ir kitų resursų stygiumi, pajamų stoka, netektimis. Todėl, nors galima teigti, kad visi konfliktuojančios valstybės gyventojai daugiau ar mažiau nukenčia nuo susiklosčiusios situacijos, tačiau jautriausi jai išlieka vaikai.
Profesoriaus N. Cameron teigimu, vaikystėje patirtos traumos lydi kone visą gyvenimą, atsiliepdamos psichinei ir fizinei asmens sveikatai. O iš to kylančios pasekmės tampa reikšmingos ne tik individualu, bet ir bendruomeniniu bei nacionaliniu lygmenimis. Mokslininkas lygino vaikų, augusių 1939-1945 metais Antrojo pasaulinio karo niokotuose miestuose – Londone (Didžioji Britanija), Osle (Norvegija) ir Štutgarte (Vokietija) – augimo pokyčius: „Tyrimai rodė, kad karinio konflikto metu vaikų augimas sulėtėdavo, o šiam pasibaigus, nors vaikai gyveno tokiomis pat sąlygomis kaip iki tol, augimo kreivė šaudavo viršun, vėliau – stabilizuodavosi“.
Skatino dalintis, diskutuoti ir bendradarbiauti
Tris dienas trukusį tarptautinį renginį, kurio metu nuskambėjo 180 pranešimų, dalyviai galėjo stebėti tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Pasak renginio organizatorių, Europos antropologų asociacijos (EAA) kongrese daug dėmesio buvo skiriama pasaulio kismo kontekste atsirandančių atsirandančių žmogaus fizinių bei fiziologinių kūno pokyčių, patologijų problematikai aptarti.
Tuo tarpu, siekiant išplėsti žinias apie žmogaus augimą ir kitimą sveikatos bei ligų srityse, įkurtas Tarptautinės žmogaus augimo ir klinikinės auksologijos studijų draugijos kongresas (ISGA) suteikė galimybę antropologams, žmogaus biologams, neonatologams, pediatrams, šeimos gydytojams, vaikų bei paauglių raidos problemas sprendžiantiems sveikatos priežiūros darbuotojams peržiūrėti šiuo metu atliekamus tyrimus ir ateities prognozes.
Įvairių mokslinių tyrimų krypčių doktorantai ir kiti jaunieji mokslininkai dalyvavo Tarptautinėje evoliucinės medicinos konferencijoje, kurios pagrindinė tema: „Tarpdisciplininis požiūris į žmogaus sveikatos ir ligų įvairovę“. Jos metu buvo dalinamasi atliktų tyrimų rezultatais, ieškoma būdų bendradarbiauti tam, kad būtų galima išspręsti rūpimas problemas.
