Šių metų balandžio 5 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vyko 6-oji mokslinė-praktinė konferencija „Sveikatai palanki aplinka visiems vaikams“. Konferencija buvo skirta gydytojams, visuomenės sveiktos specialistams, taip pat visiems, besidomintiems vaikų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimu.
Renginys pradėtas pranešimu apie vaikų aplinkos ir psichikos sveikatos sąryšius
Renginys pradėtas atidarymu, kurio metu sveikinimo žodį tarė VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis, Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. Natalja Istomina, Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. Rimantas Stuka ir Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyresnioji patarėja Asta Kandratavičienė.
Medicinos fakulteto dekanas pasidžiaugė, kad Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos mokslų katedra jau šeštą kartą subūrė visuomenės sveikatos specialistus iš visos Lietuvos: „Toks susibūrimas yra puiki proga pasidalinti gerosiomis patirtimis, apžvelgti vaikų sveikatai palankios psichologinės, fizinės, socialinės ir dvasinės aplinkos kūrimą ir palaikymą ne tik mokyklose, bet ir kitose vaikams artimose aplinkose.“
Pirmąjį pranešimą tema „Vaikai, aplinka ir psichikos sveikata“ skaitė VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros docentė dr. Marija Jakubauskienė. Savo pranešime docentė pabrėžė, kad vaikų psichikos sveikatai ir psichologiniam atsparumui pati svarbiausia yra psichosocialinė aplinka: „Tai, kas vyksta psichosocialinėje aplinkoje, nepalankūs įvykiai vaikų gyvenime, stipriai didina prastos psichikos sveikatos riziką ir psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymo grėsmes, mažina socialinę adaptaciją ir socialinį funkcionavimą suaugus.“
Anot docentės, naujų psichikos ir elgesio sutrikimų dinamika per paskutinius 15-20 metų ne tik didėjo, bet taip pat yra stebimas ir šių sutrikimų „jaunėjimas“: „Psichikos ir elgesio sutrikimai vaikams nustatomi daug anksčiau nei bet kurie kiti lėtiniai procesai. Ligos pradžia – iki 14 metų.“ Docentės teigimu, vaikystė – tai „galimybių langas“, todėl, visuomenės sveikatos požiūriu, prevencines pastangas reikia nukreipti būtent į šį laikotarpį.
Docentė palaikė požiūrį, kada psichikos sveikatos rizikos veiksnių prevencinės intervencijos yra nukreipiamos į mažesnės rizikos, tačiau didesnės populiacijos grupę. Paminėtos Lietuvoje vykdomos pilotinės iniciatyvos: gerovės konsultantų kabinetai, šeimų lankymas, tėvystės įgūdžių stiprinimo ir vaikų prosocialaus elgesio skatinimo programos. Kaip docentė apibendrino, prosocialaus elgesio skatinimas – daugiausiai rezultatų atnešanti intervencija, todėl visuomenės sveikatos specialistų įsitraukimas į tai mokyklose – ypač reikalingas visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui ir gerovei kurti.
MF archyvo nuotraukos.
Skatino dalintis, klausti ir diskutuoti
Šiais metais vykusioje konferencijoje greta kertinės vaikų psichikos sveikatos stiprinimo temos, daug dėmesio buvo skiriama visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui, emociniam ir fiziniam sveikatingumui, taip pat – švietimo, emigracijos, klimato kaitos klausimams aptarti ir jų sąryšiui su vaikų psichikos sveikata.
Visą dieną trukusį renginį, kurio metu nuskambėjo 13 pranešimų, dalyviai galėjo stebėti tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Renginio organizatoriai ir moderatoriai socialinėje Facebook platformoje skatino klausytojus įsitraukti į mokslinę-praktinę diskusiją, dalintis komentarais, reflektuoti, aktyviai užduoti klausimus pranešėjams, atvykusiems iš skirtingų institucijų.
MF archyvo nuotraukos.
Konferencijos nuotraukų galerija.