Svarbi medicinos studijų dalis – internatūra. Būtent internatūros laikotarpiu priimami sprendimai arba pasitvirtinami lūkesčiai dėl rezidentūros studijų pasirinkimo ir medicinos gydytojo profesinės veiklos, todėl internatūros atlikimo vietos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų medicinos studento kelyje. „Buvimas operacinėje – tai ne vien operacijos atlikimas, bet ir nuolatinis bendravimas, tam tikros manieros, pagarba chirurgams, rezidentams, slaugytojams, o svarbiausia – pacientams“, – savo įspūdžiais apie VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre atliktą internatūrą pasidalinti sutiko VU Medicinos fakulteto vientisųjų medicinos studijų programos paskutiniojo kurso studentė iš Omano – Cassini William Thattakath.
Dėkinga internatūros vadovei bei visam Pilvo ir onkochirurgijos skyriui
„Pabaigusi mokyklą, mąsčiau, kad noriu pakeliauti ir studijuoti mediciną kur nors Europoje. Tai, kad mano abu broliai jau buvo studijavę Lietuvoje, tikrai palengvino apsisprendimą: aš jau turėjau įsivaizdavimą apie šią šalį, o Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas man atrodė puikus pasirinkimas. Be to, labai norėjau gyventi sostinėje”, kalbėjo C. W. Thattakath. Lietuvą, teigė ji, jau dabar galinti vadinti savo antraisiais namais.
„Iš tiesų, internatūros Pilvo ir onkochirurgijos centre metu jaučiausi taip, tarsi būčiau ne praktikantė, bet rezidentė, kuriai tenka susidurti su daugybe itin sudėtingų klinikinių ir chirurginių atvejų“, – teigė ji. Turėjusi galimybę stebėti tokias operacijas kaip cholecistektomija, apendiktomija, herniotomija, kolostomija ir daugybę kitų, studentė pasidžiaugė, kad kai kuriose teko ir asistuoti. „Cholecistektomijos buvo dažniausiai atliekamos operacijos: po dvi per dieną, tačiau kiekviena operacija – unikali ir be galo įdomi stebėti“, – prisiminė ji.
Cassini William Thattakath ir dr. Aistė Kielaitė-Gulla / Asmeninio archyvo nuotr.
Studentė dėkinga visam VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centrui: „Operacinėje visi – chirurgai, profesoriai, rezidentai ir slaugytojai – mielai atsakydavo į iškilusius klausimus, entuziastingai ir nuosekliai paaiškindavo mažiausias operacijos detales.“ Ypatingą padėką ji norėjusi išreikšti centro vadovui profesoriui dr. Tomui Poškui ir savo internatūros vadovei, Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovei, abdominalinės chirurgijos gydytojai dr. Aistei Kielaitei-Gulla: „Mokiausi iš kiekvieno pokalbio, jaučiausi svarbia komandos dalimi, nuolatos motyvuojama, skatinama pasitikėti savimi. Darbas Skubiosios pagalbos skyriuje – viena mėgstamiausių ir įsimintiniausių mano patirčių: mokiausi atlikti anamnezės tyrimus, supratau, kokia ypatingai svarbi yra paciento apžiūra, o labiausiai vertinu tai, kaip pagarbiai mano vadovė elgėsi su sunkiausių būklių pacientais“, – pasakojo C. W. Thattakath.
Planuose – kardiologijos rezidentūros studijos
Anot C. W. Thattakath, internatūra Pilvo ir onkochirurgijos centre buvo puiki proga išbandyti, kaip praktiškai pritaikyti per šešerius metus įgytas medicinos teorijos žinias. „Žinoma, kaip kitakalbei studentei, nemažai įtampos keldavo bendravimas lietuvių kalba, tačiau padedama savo vadovės, puikios mentorės visą internatūros laikotarpį, taip pat – kitų centro gydytojų, chirurgų, rezidentų ir slaugytojų, ėmiau jaustis vis komfortabiliau, po truputį adaptavausi, įgijau žinių ir patirties, kaip bendrauti su pacientais ir juos ištirti“, – teigė C. W. Thattakath. Pasidomėjus, kokie studentės planai dėl rezidentūros, ji atsakė, kad greičiausiai ieškos kardiologijos rezidentūros studijų kažkur Europoje, tačiau puiki patirtis VU Medicinos fakultete, o taip pat – su internatūros vadove dr. Aiste-Kielaite Gulla, skatina pagalvoti ir apie studijų tęsimą Lietuvoje.