Dokt. E. Audronytė, E. Antanėlė, doc. K. Ažukaitis, I. Skullerud, dr. G. Bonvento, dr. E. Brouillet, prof. D. Jatužis, prof. T. Poškus, prof. G. Kaubrys / MF archyvo nuotr.
Rugsėjo 21 d. Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete lankėsi Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) atstovai – dr. Emmanuel Brouillet (Biologijos instituto Europos ir tarptautinių reikalų skyriaus vadovas) ir dr. Gilles Bonvento (Neurodegeneracinių ligų laboratorijos direktorius). Atstovai susitiko su VU Medicinos fakulteto dekanu prof. Daliumi Jatužiu, Mokslo ir inovacijų prodekanu doc. dr. Karoliu Ažukaičiu, KMI direktoriumi prof. Tomu Poškumi ir kitais VU MF neuromokslų srityje dirbančiais mokslininkais (prof. G. Kaubriu, dokt. E. Audronyte). Susitikime taip pat dalyvavo patarėja Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje – Irena Skullerud.
„Bendradarbiavimas su CNRS mūsų mokslininkams atvertų naujas galimybes. Kartais neįvertiname savo talentų, esame per daug santūrūs, todėl smagu, kad tokios institucijos kaip CNRS atstovai atkreipia dėmesį į Lietuvos mokslininkus ir ieško bendrų sąlyčio taškų. Susitikimas skirtas pasidalinti idėjomis, galimybėmis ir poreikiais, o tai, kad dabar apie tai kalbame – jau yra pasiekimas. Bet kokioje mokslo veikloje svarbiausias turtas – žmogaus protas ir gebėjimai, kuriems realizuoti dažnai prireikia tinkamų sąlygų – jas kurti gali padėti bendradarbiavimas su tokio lygmens centrais“, – susitikimu pasidžiaugė dekanas prof. D. Jatužis.
„Globaliame pasaulyje bendradarbiavimo galimybių paieška moksle yra būtinas ir nuolatinis procesas. Manau, kad vertėtų atsisakyti minčių apie tai, jog esame nedidelė šalis, o idėjos gimsta visur. Netrukus duris atvers naujasis MF Mokslo centras, kuriame pagaliau savo idėjas ir vizijas galės įgyvendinti mūsų mokslininkai, todėl galimas bendradarbiavimas su tokio lygio mokslinių tyrimų centrais mums yra itin savalaikis, kadangi mokslas šiuo metu yra didžiausias prioritetas“, – sakė doc. dr. K. Ažukaitis.
Dr. Emmanuel Brouillet teigimu, CNRS yra itin atviras inovatyvioms ir tarpdisciplininėms idėjoms. „Dirbame ne tik su esamomis mokslininkų grupėmis, bet ir nuolatos siekiame kurti naujas. Tikimės, kad jūsų mokslininkai taip pat atras savo galimybes dirbdami kartu su mumis. Vien neurologijos mokslo srityje Prancūzijoje dirba 700 mokslininkų grupių, 85-ios – Paryžiuje. Vienu svarbiausių globalių prioritetų greitai taps „smegenų sveikata“, į kurią dar nesame pakankamai investavę. Tik skirtingų disciplinų žmonių, tame tarpe – ir tiesiogiai dirbančių su pacientais klinikinių mokslininkų, ir socialinių mokslų atstovų, bendras darbas gali padėti įveikti pasaulinius iššūkius. Atrodytų, esame stiprūs, bet, patikėkite, iš patirties žinome, kad kažkur yra gabesnių, inovatyvesnių, brandinančių idėjas. Siekiame suburti žmones su skirtingomis patirtimis, požiūriais, matymu ir leidžiame jiems dirbti“, – kalbėjo CNRS Biologijos instituto Europos ir tarptautinių reikalų skyriaus vadovas.
Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras yra viena iš pirmaujančių mokslinių tyrimų institucijų pasaulyje. Jo mokslininkai tyrinėja gyvąjį pasaulį, materiją, Visatą ir žmonių visuomenių funkcionavimą, siekdami įveikti svarbiausius šiandienos ir ateities iššūkius. Tarptautiniu mastu pripažintas dėl savo mokslinių tyrimų kokybės, CNRS yra etalonas mokslinių tyrimų ir plėtros pasaulyje, taip pat – plačiajai visuomenei. CNRS dėl savo puikių mokslinių tyrimų ir inovacijų pasiekimų patenka tarp pirmaujančių pasaulio mokslinių tyrimų institucijų.
Daugiau apie CNRS: https://www.cnrs.fr/en