Konferencijos akimirka. Iš kairės: MF dekanas prof. Dalius Jatužis, prof. Harm Peters ir prof. Janusz Janczukowicz / MF archyvo nuotr.
Šių metų gruodžio 15 d. įvyko Vilniaus Universiteto (VU) gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo projekto (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-06-0001) konferencija – „Rezidentų rengimo sistemos pokyčiai: kompetencijų integravimo iššūkiai ir galimybės“. Konferencijoje daugiausia dėmesio skirta pakopinių kompetencijų koncepcijos integravimui (angl. Entrustable Professional Activities, EPA) į rezidentų rengimo programas.
Konferencijos tikslas – suburti Sveikatos apsaugos ministerijos, užsienio medicinos švietimo ekspertus ir Vilniaus universiteto atstovus aptarti jau įgyvendintas veiklas, pasidžiaugti įveiktais sunkumais, atliktais darbais, numatyti ateities prioritetus bei atkreipti dėmesį į klaidas, ieškoti alternatyvų ir sprendimų, tobulinant gydytojų rengimo programas ir apibrėžiant pakopinių kompetencijų poreikius.
Renginį pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė VU Medicinos fakulteto (MF) dekanas prof. Dalius jatužis, MF podplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičiaus, VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.
MF dekanas prof. Dalius Jatužis taria sveikinimo žodį / MF archyvo nuotr.
„Didelė garbė ir džiaugsmas dalyvauti šioje konferencijoje. Rezidentūra gyvena lygiai tiek, kiek mūsų šiandieninė Lietuvos nepriklausomybė. 1990-1993 m. buvo laikotarpis, kai mes iš ankstesnės gydytojų ruošimo sistemos perėjome į visiškai naują kokybinį etapą. Laikai keitėsi, medicina žengė į priekį tiek diagnostika, tiek gydymu, tiek prevencija. Laikui nestovint vietoje, negalėjo stovėti ir edukacija bei gydytojų ruošimas. Didžiausias sveikatos apsaugos sistemos turtas – ne geležis, ne vien aparatūra, vaistai, bet ir sistemoje dirbantys žmonės. Ši konferencija – puiki proga išgirsti, kokiame etape mes esame dabar, ką mums pavyko pasiekti šio projekto metu ir kokie žingsniai numatomi ateityje“, – kalbėjo prof. Dalius Jatužis.
„Per pastaruosius 10 metų Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas padarė didelį pokytį, perstruktūrizuodamas 63 rezidentūros programas ir įvesdamas EPA. Tikiu, kad šis pokytis turės ilgalaikį poveikį tiek švietimo procesui, tiek ankstyvam medicinos gydytojų profesinės karjeros etapui. Medicinos rezidentų švietimo plėtra yra išskirtinės ir netgi strateginės svarbos Vilniaus universitetui kaip institucijai, kuri atsakinga už šalies sveikatos, gydymo sistemos ir praktikuojančių šioje srityje švietimo ateitį“, – konferencijos pradžioje teigė VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.
Iš kairės: prof. Vytautas Kasiulevičius, prof. Harm Peters, prof.Janusz Janczukowicz, prof. Olle ten Cate, prof. Dalius Jatužis MF archyvo nuotr.
Konferencijos dalyviai klausėsi pranešimų – prof. Daliaus Jatužio ir kviestinių lektorių – prof. Olle ten Cate (Ultrechto universitetas, Olandija), prof. Harm Peters (Charité – Universitätsmedizin Berlin, Vokietija), prof. Janusz Janczukowicz (Lodzo universitetas, Lenkija).
Pirmasis pranešimas – prof. Daliaus Jatužio „Pagrindinių projekto veiklų ir rezultatų pristatymas: iššūkiai ir laimėjimai“. Medicinos fakulteto dekanas apžvelgė 2018 m. pradėto minėto projekto rezultatus: pagal naują etapinių kompetencijų diegimo modelį – EPA – MF Tarybos atnaujintas 63 rezidentūros studijų programas; už 1 mln. Eur įsigytus naujus simuliatorius, skirtus Medicinos mokslo centrui; prof. Peterio Harms‘o pravestus nuotolinius mokymus rezidentūros studijų koordinatoriams, projekto ekspertams, rezidentams (apmokyti virš 3500 tūkst. gydytojų); užbaigtus naujos rezidentūros studijų stebėsenos ir administravimo sistemos programavimo darbus ir diegimą, įskaitant ir elektroninį rezidento „portfolio“; rezidentų darbavimąsi regioninėse sveikatos piežiūros įstaigose; teisinės sveikatos apsaugos bazės pokyčius, patvirtintus naujus rezidentūros studijų kompetencijų sąrašus ir kt. „Kompetencijomis grįstas ikidiplominių ir podiplominių studijų modelis – tokia sistema, kuri užtikrina, kad baigus studijas rezidento yra turima pakankama kvalifikacija. Kompetencijomis grįstas modelis funkcionuoja medicinos ir odontologijos praktikoje. Ar yra skirtumas tarp pakopinių kompetencijų ir EPA? Taip: teisės aktuose pakopinė kompetencija neatspindi profesinės veiklos, rezidento gebėjimo užiimti praktine profesine veikla. Šitai vertė permąsyti, ar iš tiesų pakopinės kompetencijos sąvoka mums yra tinkama“, – pranešime teigė Medicinos fakulteto dekanas.
Prof. Olle ten Cate / MF archyvo nuotr.
Prof. Olle ten Cate savo pranešimą „The Purpose of an EPA-based Residency Program and Addressing the Challenges of its Implementation“ pradėjo klausdamas: „Ar visiems absolventams patikėtumėte į rankas savo šeimos narių, artimųjų sveikatą? Galbūt kada nors teko patvirtinti programos ar rotacijos baigimą, nors nebuvote visiškai tikri, kad studentui pavyko pasiekti keliamus standartus?“ Profesorius kvietė apsvarstyti rimtą problemą: ar tikrai visi rezidentūros studijas pabaigę asmenys būna pasirengę praktikuoti savo profesiją? „Daugeliu atveju esama žmonių, kurie pabaigė studijas aukštais rezultatais ir yra pasirengę praktikuoti. Tada esama tokių, kurie turi žemesnius balus ir nebūna pasirengę praktikuoti – šitai visiškai suprantama. Gali būti ir taip, jog žmogus turi žemesnius rezultatus, tačiau yra pasirengę praktikuoti. Vis tik pavojingiausia yra tuomet, kai asmenys pabaigia studijas aukštais rezultatais, tačiau akivaizdžiai nebūna pasirengę praktikuoti“, – teigė profesorius Olle ten Cate. Anot jo, kompetencijomis grįstas pasiruošimas mediko profesijai yra reikalingas praktinių gebėjimų standartizavimo visiems rezidentūrą baigiantiems asmenims. „Būtina standartizuoti, kokias kompetencijas turi turėti praktikuojantis gydytojas, ką privalo gebėti iš tiesų geras specialistas. Tik taip galėsime sumažinti klaidingai pozityvius gebėjimų įvertinimus“, – įsitikinęs profesorius.
Prof. Harm Peters / MF archyvo nuotr.
„Nors EPA idėja kilo ne akademinėse draugijose, jos visada atliko svarbų istorinį vaidmenį profesinėje švietimo ir mokymo srityse. Akademinės draugijos formuoja standartus ir praktikas, bendradarbiauja su sveikatos priežiūros įstaigomis ir reguliavimo institucijomis. Todėl labai džiaugiuosi, kad šiandienos konferencijos tema, neapsiribojanti tik EPA, yra apie tai, ką reiškia būti gerai pasirengusiam profesinei gydytojo praktikai“, – savo pranešime „Role of Academic Societies in EPA Development and Implementation“ kalbėjo prof. Harm Peters, Europos medicinos mokyklų asociacijos (angl. Asociations of Medicial Schools in Europe, AMSE) prezidentas. Anot jo, akademinė draugija – natūrali terpė medicinos mokykloms apsikeisti patirtimis švietimo, tyrimų, valdymo ir pacientų priežiūros srityse, rastis ateities koncepcijoms, koks turi būti medicinis išsilavinimas; akademijos draugijos – ekspertų grupės, į kurias galima kreiptis, jos šalies mastu formuoja EPA standartus, aktyviai dalyvauja institucijų, padalinių veiklose (įvairių workshop‘ų, webinar‘ų, informacinių kampanijų, konferencijų ir kt. organizavimas). „Žinoma, nepamirškime ir iššūkių, su kuriais tenka susidurti akademinėms draugijoms. Vienas jų – galima nustatyti standartus, tačiau kiekviena medicinos mokykla, organizacija, kita institucija ar įstaiga yra labai skirtingos, turinčios savo žmones, lokalų mąstymą ir tradicijas, taigi, nepaisant standartizavimo būtinybės, reikia atsižvelgti ir į šiuos dalykus“, – teigė prof. Harm Peters.
Prof. Janusz Janczukowicz / MF archyvo nuotr.
Prof. Janusz Janczukowicz skaitė pranešimą „New Health Workforce Competences Responding to Rapidly Changing Permacrisis Landscape“. „Šiandieną išgyvename permakrizę. Mes nesitikėjome nei klimato kaitos, nei pandemijos, nei karų. Gyvename pokovidianime laikotarpyje, ir mane kiek neramina, kad esame raginami „grįžti prie to, kaip buvo“. Tai – neabejotinai bloga kryptis. Mums reikia kompetencijų, kaip egltis ištikus tokioms kritinėms situacijoms. Mums reikia kompetencijų, kaip elgtis nežinomybės akivaizdoje“, – kalbėjo profesorius. Kreipdamasis į konferencijoje buvusius politikus, prof. Janusz Janczukowicz pabrėžė, kad sveikatos apsaugos srityje dirbančiųjų švietimas – brangus, tačiau tai – geriausia investicija, kurią galima padaryti. „Turime daug pavyzdžių, kaip per didelis susifokusavimas į grįžtamąjį investavimą turėjo pražūtingų pasekmių. Todėl mes privalome susitelkti į švietimo kokybę. Kad ir ką planuojate įgyvendinti, tai turi būti susiję su tiek sveikatos apsaugos srityje dirbančių žmonių, tiek pačių pacientų švietimu. Švietimo ekspertai turėtų būti įtraukti į kiekvieną stambesnį projektą. Mes turime susitelkti į tarpprofesinį švietimą, išeiti iš šios hierarchinės perspektyvos, kurioje gydytojas – svarbus, o kitų profesijų atstovai – mažiau svarbūs. Esame viena komanda, kurioje darbuojamės visi kartu dėl tos pačios sėkmės“, – teigė profesorius.
Po pranešimų konferencijos dalyviai buvo kviečiami prisijungti prie lektorių vestų dirbtuvių: prof. Harm Peters – aptarti EPA pagrįstų mokymo programų kūrimą, prof. Olle ten Cate – apsvarstyti EPA vertinimo strategijas, prof. Vytauto Kasiulevičiaus – diskusijai apie fakulteto bendruomenės pokyčius įgyvendinant pakopinių kompetencijų koncepciją, prof. Janusz Janczukowicz – naujų būtinų kompetencijų reaguojant į ekstremalias situacijas aptarimui.