Šiuolaikinės medicinos srityje senovės DNR tyrimai tapo revoliucine mokslo sritimi, kurioje žmonijos istorijos paslaptys susipina su naujausiais genetikos pasiekimais. Mokslininkų ir medicinos specialistų diskusijų centre – esminis klausimas: ar senovės DNR suteikia praktinių žinių apie sveikatą, o gal tai – tik langas į tolimą praeitį?
Šių diskusijų esmė – DNR, kurią paveldėjome iš savo senovės giminaičių, tarp jų – neandertaliečių ir denisoviečių. Šie archajiniai žmonės, kadaise klajoję po Žemę kartu su mūsų protėviais, paliko neišdildomus pėdsakus šiuolaikinių žmonių genomuose. Įdomu tai, kad iki 2-3 % šiandieną ne afrikiečių populiacijų DNR yra kilusios iš neandertaliečių. Šis genetinis palikimas – ne šiaip reliktas, o gyva mūsų dalis, turinti įtakos žmogaus sveikatai, polinkiui sirgti, taip pat – ir mūsų sąveikai su aplinka.
Senovės ir šiuolaikinių žmonių populiacijų sveikatos sankirta medicinos bendruomenėje kelia aktyvias diskusijas. Jos šalininkai teigia, kad suprasti senovės DNR įtaką mūsų genetinei sandarai yra labai svarbu norint išsiaiškinti daugelio ligų kilmę bei sukurti tikslingus gydymo būdus. Sudarydami su ligomis susijusių genų evoliucijos žemėlapį, tyrėjai siekia atrasti naujus medicininių intervencijų kelius, senovės genetines žinias paversdami galingu šiuolaikinės medicinos įrankiu.
Dr. Horia Stanescu, nusipelnęs gydytojas ir mokslininkas, mano, kad istorija neapsiriboja vien praeities įvykiais. Anot jo, senovinė DNR ne vien žadina mūsų smalsumą – ji yra gyvybiškai svarbi grandis, padedanti suprasti mūsų tapatybės gelmes. Dr. Stanescu teigimu, šis genetinis paveldas yra ne tik akademinio susižavėjimo relikvija, bet ir – esminis raktas, padedantis atskleisti mūsų biologinės ir kultūrinės evoliucijos mįslę.
Susidomėjote? Kviečiame į Dr. Horia Stanescu paskaitą „What ancient DNA can tell us about modern diseases?“
Renginio data: 2024 m. gegužės 3 d. 13.00 val.
Vieta: Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) konfrencijų salė, Saulėtekio al. 5, Vilnius.
Paskaita vyks anglų kalba.
Renginyje kviečiame dalyvauti visus susidomėjusius. Siekdami užtikrinti, kad nepritrūktų vietų, prašome registruotis: https://forms.office.com/e/8kYsDYv5nZ
Naujienas apie renginį kviečiame sekti Facebook.
Kontaktas pasiteiravimui: doc. dr. Monika Mozerė, el. p.
- - -
Dr. Horia Stanescu yra medicinos gydytojas ir tyrėjas, dirbantis genetikos ir genomikos srityje bei turintis daugiau kaip 20 metų tarptautinės biomedicininių mokslinių tyrimų patirties. Karjerą jis pradėjo kaip klinikinės genetikos gydytojas ir ketverius metus dirbo Nacionaliniame žmogaus genomo tyrimų institute JAV. Daktaro laipsnį įgijo University College London (UCL) Jungtinėje karalystėje ir šiuo metu yra UCL Medicinos padalinio vyriausiasis tyrėjas. Mokslininkas yra vienas iš UCL Nefrologijos padalinio Genetikos ir genomikos centro įkūrėjų. Jo indėlis padėjo nustatyti daugiau kaip 40 genų, susijusių su įvairiais sutrikimais, įskaitant neurologines, nefrologines, hematologines ir imunologines ligas, genotipo ir fenotipo žemėlapius.
Jo mokslinių tyrimų interesai apima skaičiuojamąją biologiją, reguliacinę genomiką, lyginamąją genomiką, ypač daug dėmesio skiriant paleogenomikai ir Pleistoceno homininams. H. Stanescu yra atsidavęs pedagogas, jis įkūrė ir šiuo metu vadovauja UCL Medicinos padalinio genetikos ir multiomikos magistrantūros studijų programai „Genetika ir multiomika medicinoje“.