Nuotraukoje: Doc. dr. Valentina Ginevičienė ir kineziterapijos magistrantė Jekaterina Danilova / Asm. archyvas
Šių metų balandžio 11-14 d. Jungtinėje Karalystėje, Londone, vyko Pasaulinis osteoporozės, osteoartrito ir skeleto-raumenų ligų kongresas (angl. World Congress on Osteoporosis, Osteoarthritis and Musculoskeletal Diseases, WCO-IOF-ESCEO). Šiemet kongrese daug dėmesio skirta osteoporozės diagnostikai ir gydymui, kaulų lūžių rizikos vertinimui ir prevencijai, taip pat – sarkopenijai bei jos įtakai gyvenimo kokybei. Kaip ir kasmet, renginys suburė osteoporozės ir sarkopenijos ekspertus iš viso pasaulio diskutuoti apie šių ligų prevenciją, gydymą ir valdymą.
Kongrese VU Medicinos fakultetą atstovavo prof. dr. Rūta Dadelienė (Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra), doc. dr. Valentina Ginevičienė (Žmogaus ir medicininės genetikos katedra) bei kineziterapijos programos baigiamųjų metų magistrantės Jekaterina Danilova ir Dorė Orentaitė. Renginyje VU Medicinos fakulteto atstovai pristatė 4 stendinius pranešimus įvairiomis temomis: „Relationship between physiological characteristics and cumulative incidence of falls in overweight older women“; „Relationship between depressive symptoms and frailty in older adults“; „Dependence of frailty on number of falls and gait speed among elderly“; „Lower limb strength association with increased risk of frailty and falls in older adults“.
WCO-IOF-ESCEO kongresas / Asm. archyvas
Pranešimų duomenys gauti iš multidisciplininio „Genomo, epigenomo ir telomerų ilgio ypatumai esant sarkopenijai ir senatviniam išsekimui“ (GEPITEL, LMT Nr.S-MIP-22-36) projekto, kurį vykdo Vilniaus universiteto tyrėjai: prof. dr. Vidmantas Alekna, doc. dr. Valentina Ginevičienė, doc. dr. Erinija Pranckevičienė, doc. dr. Asta Mastavičiūtė, prof. dr. Rūta Dadelienė, dr. Ieva Eglė Jamontaitė, prof. dr. Idlus I. Ahmetov ir doktorantė Justina Kilaitė. GEPITEL projekto tikslas – išsiaiškinti, ar genominiai ir epigenominiai žymenys susiję su sarkopenijos ir išsekimo sindromo fenotipu bei gali padėti nustatyti šias būkles, kurios yra dažnos tarp senyvo amžiaus asmenų ir turi įtakos neigiamų klinikinių išeičių rizikos padidėjimui.
„Šios renginio patirtys – neįkainojamos! Buvo galima ne tik sužinoti naujausių tyrimų rezultatus bei tyrimų kryptis, bet ir susipažinti su mokslininkais iš kitų pasaulio šalių, pabendrauti, pasidalinti žiniomis ir patirtimi įvairiomis temomis. Kongresas įkvėpė toliau darbuotis, imtis mokslinių tyrimų ir taip prisidėti prie ateities medicinos“, – įspūdžiais po kongreso dalinosi Medicinos fakulteto doktorantė Justina Kilaitė.