Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė 2025 m. Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso laureatus. Šiemet įvertinti trys Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) mokslininkai: apdovanojimus gavo dr. Laura Pranckėnienė, ir dr. Gabrielė Žukauskaitė, o pagyrimo raštą gavo Artur Airapetian, VU MF 6 kurso medicinos studentas. Kandidatūras konkursui teikė Transliacinių sveikatos tyrimų instituto direktorius prof. dr. Tomas Poškus ir Ikidiplominių studijų prodekanė doc. dr. Laura Nedzinskienė.
LMA įvertino dr. Lauros Pranckėnienės mokslo darbą „Senovės ir nauji aleliai lietuvių genome: mutacijos, gamtinė atranka ir adaptacija“ (darbo vadovė – dr. Alina Urnikytė), kuriame nagrinėtas genetinių ir naujai atsirandančių variacijų pasiskirstymas Lietuvos gyventojų genomuose. Tyrėja atliko išsamią viso genomo sekoskaitą 25 šeimoms: 25 naujagimiams ir 50 tėvų. Gauti reikšmingi tyrimo rezultatai: vidutiniškai kiekviename genome buvo identifikuota daugiau nei 4,7 mln. variantų, iš kurių net 12,45 % buvo nauji ir nežinomi viešose duomenų bazėse. Inovatyvus mokslinis darbas pateikė naujų įrodymų apie lietuvių genomo evoliuciją, padėjo geriau suprasti tiek paveldimumo, tiek spontaniškų genetinių pokyčių mechanizmus, pirmą kartą pristatyti duomenys apie tai, kaip evoliucija per kartas veikia genetinę struktūrą.
Pasak pačios tyrėjos, „unikalu tai, kad pirmą kartą nusekvenavus 75 lietuvių – naujagimių, jų tėvų ir vyresniosios kartos atstovų – pilnus genomus galėjome išsiaiškinti, kaip per kartas keičiasi mūsų genai. Tyrimas apima trijų kartų – 75 metų laikotarpį, kuris yra pakankamas aiškiai stebėti dinamišką genomo mikroevoliucijos procesą. Pastebėta, kad senelių kartoje atsiradęs galimai naudingas genomo variantas ilgainiui praranda savo pranašumą besikeičiančioje aplinkoje ir yra kryptingai išstumiamas. Tai rodo, kad mūsų genomai yra stabili ir unikali sistema, gebanti prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir gyvenimo būdo.“
Dr. Laura Pranckėnienė, VU MF Transliacinių sveikatos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, ir prof. habil. dr. Jūras Banys, LMA prezidentas / Virginijos Valuckienės nuotr.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad didžiausią gamtinės atrankos poveikį patiria genomo sritys, susijusios su medžiagų apykaitos procesais ir ląstelių atsaku į aplinkos dirgiklius. „Pastebėta stipri gamtinės atrankos įtaka vienam iš genų, kurio variantai siejami su nutukimu, depresija ir autizmu, taip pat keliems genams, siejamiems su vėžiu sergančių žmonių išgyvenamumu ir naviko imunine reakcija. Todėl šie genai galėtų tapti vertingais prognostiniais imunoterapijos ir imunologiniais biožymenimis daugeliui vėžio tipų“, – apie reikšmingus atradimus pasakojo dr. Laura Pranckėnienė.
Dr. Laura Pranckėnienė dėkojo savo tyrimo komandai ir tyrimo dalyviams – nuo vyriausiųjų iki naujagimių tėvelių, be kurių šis tyrimas nebūtų įmanomas. Jos pasirinktos tyrimo temos ir rezultatų aktualumu nesuabejojo ne tik kolegos ir tyrimo dalyviai, bet ir žinomo tarptautinio mokslo žurnalo „Genes“ redakcija, publikavusi mokslininkės darbą.
Dr. Gabrielė Žukauskaitė apdovanojimą gavo už mokslo darbą „Čornobylio katastrofos likviduotojų iš Lietuvos (epi)genomo variacijos tyrimas“ (mokslinės grupės vadovė prof. dr. Laima Ambrozaitytė). Daugiadisciplininio tyrimo metu surinkti ir analizuoti 128 Čornobylio katastrofos likviduotojų DNR mėginiai. Pasirinkta unikali populiacija, kuri ne tik patyrė Čornobylio katastrofos padarinius – dideles jonizuojančios spinduliuotės dozes, psichologinius trauminius išgyvenimus, bet ir santykinai sveikai seno. Dėl to tyrimo rezultatai yra svarbūs ilgaamžiškumo, senėjimo, atsparumo aplinkos veiksniams, tam tikrų ligų etiopatogenezės genetinių mechanizmų išaiškinimui. Dr. Gabrielė Žukauskaitės tyrimas apima asmeninės medicinos, populiacijų (epi)genetikos, radiacinės biologijos sritis. Šį tyrėjos darbą medicininės genetikos mokslininkai įvertino nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, o tyrimo rezultatai jau publikuoti keturiose publikacijose.
Dr. Gabrielė Žukauskaitė, VU MF Transliacinių sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, ir prof. habil. dr. Jūras Banys, LMA prezidentas / Virginijos Valuckienės nuotr.
„Tyrimo metu nustatyta, kad Čornobylio katastrofos likviduotojai iš Lietuvos, palyginus su bendrąja populiacija, dažniau serga psichikos ligomis – dalyvavimas katastrofos likvidavime riziką sirgti depresija padidino net iki 6 kartų. Tai parodo šios asmenų grupės sveikatos stebėsenos svarbą. Taip pat nustatyti likviduotojų unikalūs, apsaugantys genomo variantai galimai turintys įtakos apsaugai nuo kai kurių ligų: eksfoliacijos sindromo su glaukoma, koronarinės širdies ligos, periodontito, II tipo diabeto. Be to, nustatytos teigiamos atrankos veikiamos genomo sritys, susijusios su ląstelių gyvybingumu – 123 genai dalyvauja apykaitos procesuose, reguliuoja ląstelių ciklą, DNR reparaciją ir atsaką į oksidacinį stresą, taip prisidėdami prie likviduotojų išgyvenamumo ir prisitaikymo prie aplinkos veiksnių. Šios populiacijos tyrimus ir toliau planuojame vystyti, norėtume išsiaiškinti likviduotojams būdingas epigenomo bei genų raiškos subtilybes“, pasakojo jaunoji mokslininkė.
Studentas Artur Airapetian buvo įvertintas už mokslo darbą „Depresijos simptomų dinaminiai pokyčiai prasidėjus kariniam konfliktui kaimyninėje šalyje: pjūvinis tyrimas“ (darbo vadovai doc. dr. Laura Nedzinskienė, doc. dr. Valentas Gružauskas). Šiam tyrimui jaunasis mokslininkas taikė geografinės interpoliacijos metodą kartu su standartizuotu psichinės sveikatos testu, taip siekė nustatyti Lietuvos regionus, kuriuose depresijos simptomai yra ryškiausi.
„Žmogaus psichikos sveikata yra neatsiejama nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. Geopolitiniai įvykiai, tokie kaip karas Ukrainoje, gali turėti didžiulę įtaką žmonių emocinei būsenai, net jei jie vyksta už tūkstančių kilometrų. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau atlikti šį tyrimą – norėjau suprasti, kaip Lietuvos gyventojų depresijos simptomai keitėsi skirtingais laikotarpiais: prieš prasidedant karui, iškart po jo pradžios, ir praėjus metams. Pirmąją 1011 respondentų apklausą atlikau 2022 m. kovo mėnesį, kai pasaulis dar tik bandė suvokti, kokias pasekmes gali turėti šis konfliktas. Antroji apklausa buvo vykdyta daugiau nei po metų, ir į ją atsakė 485 žmonės. Naudojome standartizuotą klausimyną, leidžiantį objektyviai įvertinti depresijos simptomų sunkumą. Rezultatai aiškiai parodė, kad emocinė įtampa nebuvo vienodai pasiskirsčiusi visoje Lietuvoje: didžiausias depresijos simptomų augimas buvo fiksuotas šalies vakarinėje dalyje, besiribojančioje su Karaliaučiaus sritimi.“
Artur Airapetian, VU MF 6 kurso medicinos studentas, su darbo vadove doc. dr. Laura Nedzinskiene (dešinėje) ir Indre Dagiliene, VU MF mokslo ir inovacijų specialiste (kairėje) / Virginijos Valuckienės nuotr.
Pasak tyrėjo, depresijos simptomų augimas Lietuvos vakarinėje dalyje gali būti susijęs su nuolatiniu nesaugumo jausmu dėl geopolitinės situacijos. „Ypač nerimą keliantis faktas – jog sunkių ir labai sunkių depresijos simptomų turinčių žmonių skaičius nuo karo pradžios beveik padvigubėjo“, – komentavo savo tyrimo rezultatus A. Airapetian. Jis taip pat domėjosi, kaip žmonių emocinė būklė keitėsi pagal amžių, išsilavinimą ir socialinius veiksnius. Paaiškėjo, kad prieš karą vyresni žmonės jautėsi emociškai stabilesni nei jaunimas, tačiau būtent šioje grupėje depresijos lygis nuo karo pradžios išaugo labiausiai. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys buvo jautresni geopolitiniams įvykiams.
Šis tyrimas išsiskiria tarpdiscipliniškumu: neapsiribota vien tik psichologiniais rodikliais, taikytas erdvinės interpoliacijos metodas, paprastai naudojamas geologiniuose ar aplinkos tyrimuose. Jis leido sukurti depresijos simptomų paplitimo žemėlapį. „Tai – metodologinė naujovė, kuri gali būti pritaikyta ir kituose tyrimuose, kai reikia įvertinti, kaip įvairūs socialiniai, ekonominiai ar politiniai veiksniai veikia žmonių psichologinę savijautą. Tikiu, kad tokie tyrimai yra svarbūs ne tik akademiniame pasaulyje, bet ir praktikoje – jie gali padėti geriau suprasti, kur ir kokių priemonių reikia, kad žmonės jaustųsi geriau. Galų gale, psichikos sveikata yra ne tik asmeninis, bet ir visos visuomenės reikalas“, – teigė tyrėjas. Surinkti duomenys leido sukurti žemėlapį, aiškiai parodantį didžiausią pagalbos poreikį turinčias vietoves, o rezultatai atskleidė, kad psichinės sveikatos būklė prastėja regionuose, esančiuose arčiau šalies agresorės sienos. Pagal šią metodologiją galima tikslingai planuoti intervencijas ir taikyti ją įvairiose srityse siekiant efektyvaus resursų paskirstymo.
Renginio akimirka / Virginijos Valuckienės nuotr.