2025 m. balandžio 9 d. Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre įvyko konferencija „Ikidiplominių ir podiplominių studijų perspektyvos kintančiame Lietuvos politiniame kontekste“ bei Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe organizuota „VU Medicinos fakulteto Kontaktų mugė“. Šie renginiai aktualizavo svarbią diskusiją tarp mokymo įstaigų, gydymo įstaigų ir politikos atstovų: kokia yra Lietuvos medicinos studijų kryptis, ir kaip ji atliepia sveikatos sistemos poreikius bei jaunųjų specialistų rengimą. Visų pakopų ir studijų programų medicinos studentai ir rezidentai turėjo galimybę susitikti su potencialiais darbdaviais, užmegzti reikalingas pažintis, keistis gerąja patirtimi.
Konferencijos dalyvius sveikino LR sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė: „Medicinos fakultetas yra mano alma mater, tad būdama čia jaučiu didelį įsipareigojimą. Ši konferencija – didelė paspirtis ir pagalba viešam aptarimui, kaip mums tvarkytis su iššūkiais, su kuriais susiduriame ne mes vieni, tačiau ir visa Europa. Šalys tarpusavyje konkuruoja dėl medicinos specialistų, todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą medikų paruošimą, atliepti populiacijos poreikius, nukreipti ir motyvuoti medikus dirbti į regionus, iš diasporos sugrąžinti slaugytojus bei medikus.“ Pasak ministrės, reikalinga išlaikyti visus sveikatos sistemoje dirbančius medikus, gerinti jiems darbo sąlygas ir sudaryti palankią psichikos sveikatai medikų darbo aplinką. Dėl to šio renginio įžvalgas ketinama perkelti į darbinius procesus siekiant spręsti šiandienos ir rytdienos medikų trūkumo klausimą.
LR sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė / MF archyvas
Į konferenciją susirinkę dalyviai akcentavo šiandienos politinius ir socialinius pokyčius, įskaitant šiuo metu vykstantį „muitų karą“, kuriuos turi atliepti medicinos studijų programos. Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, jog nors iššūkiai kiekvienoje kartoje vis kiti, principai medicinoje lieka tie patys: žinios, atsakomybė, empatija. „Studijų inovacijos ir specialistų trūkumas – gyvybiškai svarbios temos Lietuvos sveikatos sitemos plėtrai. Universitetas privalo reaguoti į pokyčius, tad per tyrimus, per partnerystes ir per tokias konferencijas formuojame ateities sprendimus ir galime išgirsti vieni kitus,“ – teigė jis. Mintims antrino ir prof. dr. Juozas Kupčinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prodekanas, kuris pabrėžė didžiulę sėkmę, jog esame trečia šalis Europoje, įdiegusi pakopinių kompetencijų modelį, nes jis smarkiai keis rezidentų rengimo procesą. Pasak jo, „politiniai ciklai lemia, kad į sistemą neišvengiamai ateina nauji žmonės, ir galime džiaugtis, kad universitetai yra ta vieta, kur medicininės edukacijos pagrindai ir sistemos suvokimas išlieka nepriklausomai nuo besikeičiančių politinių aplinkybių.“ VU MF prodekanė doc. dr. Laura Nedzinskienė akcentavo, kad šioje konferencijoje kalbame ne tik apie tai, kaip mokome, bet ir kodėl tai darome, kokią sveikatos priežiūros sistemą norime matyti Lietuvoje po keliasdešimties metų: „labai svarbu, kokie žmonės ją kurs, kokios bus jų vertybės, požiūris į pacientą, komandą ir visuomenę.“
Konferencijoje pranešimus apie pasaulinę praktiką vystant studijų ir studentų karjeros modelius skaitė ekspertai iš Lenkijos bei Vokietijos. Lodzės universiteto profesorius Janusz Janczukowicz aptarė tarptautinius medicinos studijų standartus globalių krizių akivaizdoje, ir su jais susijusią būtinybę plėsti akiratį. Pasak pranešėjo, nors ir esame varžomi sistemų ir nacionalinių standartų, vis tiek turime kalbėti apie studijų turinį ir kompetencijų poreikį, o ne metodologiją. „Mažai vietos lieka mokymo proceso modifikacijoms, o pavienių sprendimų rezultatai pasimato tik po kurio laiko,“ – teigė pranešėjas. Pasak jo, reikia atsakyti sau į klausimus: kokia yra mūsų studentų rengimo programų kaina, ir kokias vertes ji sukuria? „Ši konferencija yra ne dėl mūsų, ne dėl medikų ir ne dėl sistemų, o visų pirma – dėl pacientų“, – pabrėžė jis.
Renginio akimirka / MF archyvas
Tuo tarpu prof. Harm Peters iš Charité – Berlyno medicinos universiteto, pateikė būdų įveiklinti būsimuosius gydytojus: skatinti sveikatos priežiūros naujoves suteikiant jiems podiplomines medicinos studijas. Pasak jo, „būtina susieti sistemos pokyčius su ateities gydytojų studijų patyrimu – „mokymosi kelione“. Sulig sveikatos priežiūros sistemos pokyčiais, pacientai tikisi vis daugiau, tačiau podiplominės medicinos studijos turi ne tik vytis pokyčius, – jos privalo mus vesti į priekį.“
Konferencijoje taip pat įvyko dvi didelio susidomėjimo sulaukusios diskusijų panelės. Pirmojoje iš jų moderatorė doc. dr. L. Nedzinskienė kvietė dalintis mintimis apie studijų programų iššūkius, kėlė klausimą, kaip kuo geriau ugdyti klinikinį mąstymą bei integruoti tyrimų ir klinikinę praktiką. Diskusijos dalyviai siūlė į studijų programą integruoti taktinę mediciną, lavinti gebėjimus staigiai reaguoti į krizines situacijas, kurti lanksčias programas ir lavinti daugiau kompetencijų kreipiant dėmesį į studentų individualumą, vertinti ir minkštąsias kompetencijas, nebesivadovauti senesnės kartos praktika kaip vienintele ir neginčytina, taip pat – integruoti į mokymo procesą dirbtinį intelektą.
Diskusijos dalyviai, VU Medicinos fakulteto atstovai (iš kairės): doc. Mindaugas Šerpytis (Anesteziologijos, reanimatologijos ir intensyvios terapijos klinika), prof. Rūta Mameniškienė (Neurologijos ir neurochirurgijos klinika), doc. dr. Laura Nedzinskienė, chirurgas doc. dr. Augustinas Baušys (Eksperimentinės chirurgijos ir onkologijos laboratorija), prof. Saulius Drukteinis (Odontologijos institutas), prof. Diana Ramašauskaitė (Ginekologijos ir akušerijos klinika) / MF archyvas
Kitoje diskusijoje prof. dr. Vytautas Kasiulevičius telkė dalyvių dėmesį į sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą. Iš pradžių, remiantis apklausomis apie sveikatos priežiūros specialistų rengimą, pristatyta esama situacija Lietuvoje. Iš to sekė dalyvių siūlymai, įvardintos ir jau pradėtos įgyvendinti idėjos: didinti slaugytojų rengimo finansavimą, rezidentūros vietų skaičių, eliminuoti iš sistemos perteklines pacientų konsultacijas, privačiam sektoriui daugiau prisidėti prie specialistų ruošimo. Tuo tarpu viešajame sektoriuje siūlyta aiškiai diferencijuoti, kad trūksta tam tikrų sričių – skubiosios medicinos, vidaus ligų, šeimos medicinos – specialistų, taip pat išsakyta būtinybė ruošti išplėstinės praktikos slaugytojus ir technologus. Kalbant apie gydytojų pritraukimą į regionus, akcentuota būtinybė gerinti darbos sąlygas ir įrangą regionuose. Taip pat siūlyta mokyti studentus nuo pat pradžių keisti požiūrį į darbą regione – kad tai ne aukojimasis, o lygiavertiškai geras darbas; jog medicina yra pašaukimas, ir specialistai reikalingi ne tik prestižinėse universitetų ligoninėse, bet ir regionuose. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, kurortai, yra pakankamai patrauklūs, tad siūlyta reguliuoti algų dydžius skirtingose Lietuvos vietovėse. Taip pat siūlyta ieškoti priemonių finansiškai motyvuoti gydytojus, kurie baigė mokslus savo lėšomis, o ilgalaikėje perspektyvoje – didinti finansavimą sveikatos priežiūros sričiai Europos Sąjungos pavyzdžiu.
Diskusijos dalyviai (iš kairės): LSMU dekanas prof. Juozas Kupčinskas, seimo narys Rimas Jankūnas, seimo narys Linas Urmanavičius, Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė, LR Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Evaldas Navickas, VU MF prof. dr. Vytautas Kasiulevičius / MF archyvas
Konferencijos metu veikusi Kontaktų mugė subūrė studentus, rezidentus ir potencialius darbdavius. Joje dalyviai stenduose pristatė reprezentuojamas sveikatos priežiūros įstaigas bei organizavo greituosius darbo pokalbius. Studentai turėjo galimybę dalyvauti lektorės Linos Uturytės seminaruose darbo paieškos temomis. Renginyje taip pat skirta dėmesio medicinos rezidentūros sistemos pokyčiams, organizuotos dirbtuvės apie Patikimos profesinės veiklos (EPA) įgyvendinimą, klinikinių mokytojų vaidmenį ir rezidentūros praktikos tobulinimą.
Kontaktų mugės akimirka / MF archyvas
