Profesorė dr. Rūta Mameniškienė / Organizatorių nuotr.
2025 m. gegužės 9-10 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje įvyko I-oji tarptautinė Vilniaus neuromokslų konferencija, skirta telkti jaunuosius tyrėjus, besidominčius klinikine neurologija, neurochirurgija, psichiatrija bei susijusiomis mokslo kryptimis, ir skatinti mokslininkus dalintis patirtimi bei žiniomis su jaunąja karta.Renginį organizavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) tyrėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos epileptologijos draugija, Lietuvos neurologų asociacija, Lietuvos insulto asociacija, Lietuvos neuromokslų asociacija ir Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacija.
Konferenciją atidarė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorė dr. Rūta Mameniškienė, VU MF dekanas prof. dr. Dalius Jatužis ir VU prorektorius mokslui prof. (HP) dr. Gintaras Valušis, kurie linkėjo jauniesiems dalyviams neprarasti smalsumo, drąsiai pristatyti savo veiklą ir abi dienas prisijungti prie aktyvių diskusijų. Pasak pagrindinės konferencijos organizatorės prof. dr. Rūtos Mameniškienės, – „Neuromokslai, jei ši mokslo kryptis suprantama plačiai, jungia ypač įvairių sričių atstovus – fundamentinius tyrimus atliekančius mokslininkus, neurologijos, neurochirurgijos, psichikos sveikatos specialistus. Be to, esama glaudžių sąsajų ir su kitomis klinikinėmis specialybėmis, pavyzdžiui, toksikologija. Visų jų bendras tikslas – atskleisti, kaip veikia smegenys ir kaip užkirsti kelią nervų sistemos ligoms arba pastarąsias efektyviai gydyti.“ Ji pridūrė, jog, priklausomai nuo atstovaujamos srities, labai skiriasi tyrėjų taikomi tyrimų metodai, siauresni interesai ir mokslinės žiūros kampai. „Jau daug metų stebint, kad susidomėjimas neuromokslais tarp jauniausių akademinės bendruomenės narių išlieka didelis, o smegenų sveikata tampa vis dažniau aktualizuojama kaip vienas iš pagrindinių visuomenės sveikatos tikslų, kilo idėja organizuoti atskirą neuromokslams skirtą konferenciją jauniesiems tyrėjams, kurią vienytų viena tema, bet atsirastų ir aktyvesnė tarpspecialybinė diskusija“, – pasakojo ji.
Pirmosios dienos plenarinėse sesijose paskaitas skaitė kviestiniai svečiai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto prof. dr. Artūras Petronis pristatė pranešimą apie galimą ciklinių pokyčių ląsteliniu ir populiacijos lygmenimis reikšmę bei jų svarbą patogenetiniams ligų mechanizmams. Paskaitą apie galvos smegenų kraujotakos sudėtingumą ir jos dinamiką žmogaus evoliucijos metu skaitė neurologas, VU Medicinos fakulteto prof. dr. Dalius Jatužis. Konferencijos svečiai taip pat turėjo galimybę išgirsti toksikologo, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. dr. Roberto Badaro paskaitą apie tai, kaip atliekamas mokslas iš pažiūros labai praktinėje specialybėje – toksikologijoje, o Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. dr. Osvaldas Rukšėnas aptarė naujausius įrodymus apie struktūrinius smegenų pokyčius populiacijos evoliucijos ir žmogaus raidos kontekstuose. Taip pat pranešimą apie mokslinio metodo ir nozologijos iššūkius psichiatrijoje pristatė Vilniaus universitetinės ligoninės Santarų klinikų Vaikų raidos centro gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė, prof. dr. Sigita Lesinskienė.
Antrosios dienos plenarinėje sesijoje pranešimą skaitė Vilniaus universitetinės ligoninės Santarų klinikų Neurochirurgijos centro vadovas, gydytojas neurochirurgas prof. dr. Saulius Ročka, kuris aptarė plačias neurochirurgijos mokslo galimybes. Taip pat išsamią paskaitą apie skausmo sudedamąsias dalis skaitė Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Epilepsijos ir kitų paroksizminių būklių sektoriaus vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, gydytojas neurologas prof. dr. Kęstutis Petrikonis. Sesiją užbaigė VU MF Mokslo ir inovacijų skyriaus specialistas Kristijonas Puteikis, kalbėjęs apie gyvenimo esant jaunuoju tyrėju džiaugsmus ir iššūkius.
I-osios tarptautinės Vilniaus neuromokslų konferencijos dalyviai / Organizatorių nuotr.
Pagrindinė konferencijos dalis – jaunųjų tyrėjų trumpų žodinių pranešimų sesijos – buvo išskirtinė pristatomų darbų tematine ir metodologine įvairove: iš viso pristatyti 47 mokslo darbai – nuo fundamentinių C. Elegans, histopatologinių hipokampo tyrimų ar kuriamo dirbtinio likvoro iki skirtingų neurologinėmis, psichiatrinėmis ligomis sergančių pacientų grupių tyrimų bei ypač retų klinikinių atvejų pristatymų. Darbų skirtingumas lėmė aktyvias klausimų ir atsakymų sesijas, leido geriau suprasti integralaus požiūrio, vienijančio skirtingų krypčių atstovus, poreikį. Visas konferencijoje pristatytų pranešimų tezes galite skaityti čia.
Konferencija uždaryta apdovanojus geriausiai komisijos įvertintus darbus, ypatingus tematiniu naujumu, turimu poveikiu, metodologine kokybe ir pristatymo profesionalumu:
I vieta skirta epilepsinės būklės tyrėjų grupei: Benui Matuzevičiui ir Justui Dijokui (Vilniaus universitetas) už pranešimus „Outcomes of Status Epilepticus: An Analysis of Causes and Predictors“ ir „The Impact of Prehospital Factors on the Outcomes of Status Epilepticus“.
II vieta skirta Narges Mohammadrahimi (Tartu universitetas) už pranešimą „Endocannabinoid System as a Possible Modulator of Psychiatric Effects of the Adhesion Molecule NEGR1“ ir Andriui Sakalauskui (Vilniaus universitetas) už pranešimą „Developing Artificial Cerebrospinal Fluid for Studying Neurodegeneration-related Protein Aggregation“.
III vieta skirta Laimai Skėrutei (Vilniaus universitetas) už pranešimą „Patent Foramen Ovale and Stroke: Applying the Pascal Classification to Improve Secondary Prevention Strategies“, taip pat – Aidai Emilijai Balukonytei (Vilniaus universitetas) už pranešimą „The Impact of Background Noise on Cognitive Performance and Contributing Factors“ ir Nojui Stakniui (Vrije Universiteit Amsterdam) už pranešimą „Quantitative Comparison of C. Elegans Growth and Development in Monoxenic and Axenic Medium“.
Konferencija atskleidė, kad esama didelio poreikio plėtoti mokslinę diskusiją, kuri vienytų neuromokslininkus ir klinikinių sričių – neurologijos, neurochirurgijos, psichiatrijos ir toksikologijos – specialistus, siekiant Lietuvoje stiprinti smegenų sveikatos mokslų sritį, sudominti vis daugiau karjerą pradedančių akademinės bendruomenės narių ir užtikrinti pakankamą tarpdalykinį bei tarptautinį bendradarbiavimą. Tikimasi, kad ateityje tokio pobūdžio konferencija sutelks dar daugiau jaunųjų neuromokslininkų ir taps traukos centru pasidalinti sukaupta patirtimi pranešėjams iš įvairių Europos valstybių.
