Padujos Gamtos ir žmonijos muziejus / Asmeninio archyvo nuotr.
Padujos universitetas (Italija) ir Vilniaus universitetas, priklausantys Europos universitetų aljansui „Arqus“, neseniai surengė bendrą mainų vizitą, kuris buvo finansuojamas 2024 m. „Arqus Twinning 2.0“ projektų lėšomis. Aktyviai dalyvaudami šioje tarptautinėje iniciatyvoje, studentai ir dėstytojai prisidėjo prie akademinio bendradarbiavimo stiprinimo, studentų inicijuotų inovacijų skatinimo ir bendrų Europos aukštojo mokslo vertybių puoselėjimo.
Bendradarbiaujanti akademinė delegacija
2025 m. gegužės 5–9 d. programa vyko Padujoje, o gegužės 12–16 d. – Vilniuje. Abiejuose miestuose buvo suplanuotos penkių dienų darbotvarkės, skirtos bendram mokymuisi, tarpkultūriniams mainams ir bendrai akademinei veiklai, daugiausia dėmesio skiriant Europos medicinos paveldo tyrinėjimui ir interpretavimui iš švietimo bei kultūros perspektyvų.
Vilniaus universitetui atstovavo Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros biologas-antropologas dr. Dario Piombino-Mascali, medicinos studentai Eglė Valčiukaitė ir Edgaras Zaboras bei doktorantės Jovita Kadikinaitė ir Angela Mollica Nardo.
Padujoje Vilniaus universiteto grupę priėmė Širdies, krūtinės ir kraujagyslių mokslų bei visuomenės sveikatos katedros medicinos istorikas dr. Alberto Zanatta. Vėliau jis kartu su visa programoje dalyvaujančia Vilniaus universiteto komanda ir medicinos studentėmis Alice Maran, Sara Raimondi, Marianna Stancher, Chiara Vercellino ir Giulia Zanetti vyko į Vilnių.
Mainų projekto dalyvės iš Padujos universiteto lankosi Trakuose / Asmeninio archyvo nuotr.
Mokydamiesi iš praeities sužinome apie ateitį
Pasak medicinos istoriko dr. A. Zanatta, – „Medicinos istorija ir humanitariniai mokslai yra medicinos studentų ir jaunų gydytojų asmeninio tobulėjimo pagrindas. Jie padeda suprasti ligos evoliuciją, gydymo metodus ir tiek specialistų, tiek šeimos narių teikiamą priežiūrą. Šiuo projektu, kurį vykdant remtasi Europos anatomijos, patologijos ir gamtos mokslų muziejuose saugomu paleopatologijos ir paleomedicinos paveldu, siekta supažindinti studentus su šių rinkinių, kuriuos sudaro tiek įprasti, tiek anomalūs pavyzdžiai, kultūrine bei akademine verte.“
Šios istorinės kolekcijos yra itin svarbūs medicinos studijų ištekliai. Tai ypač pasakytina apie Padujos Morgagni muziejuje saugomą vieną reikšmingiausių ir unikaliausių anatomijos kolekcijų Europoje, garsėjančią ne tik kūrėjų prestižu, bet ir tuo, kaip eksponatai pateikiami visuomenei.
Vilniuje dėmesys skirtas Anatomijos ir patologijos kolekcijai, kuri šiuo metu saugoma keliose istorinių universiteto patalpų salėse. Programa apėmė daugelio abiejose institucijose saugomų egzempliorių vizualizavimą, tyrimą ir dokumentavimą. Kaip komentavo dr. Dario Piombino-Mascali, – „Ligos požymių, konservavimo būdų ir dabar retai sutinkamų būklių vertinimas prisideda prie šios iniciatyvos švietėjiškų tikslų. Studentams iš dviejų skirtingų akademinių aplinkų suteikiama galimybė susipažinti su šiomis kolekcijomis, sužinoti apie istorinius negalavimus ir mirtingumą, suprasti etinius žmogaus palaikų tvarkymo aspektus bei įgyti praktinės patirties dirbant su gausia osteologine kolekcija, apimančia tūkstančius unikalių paleopatologijos pavyzdžių.“
Mokymosi paveldas
1222 m. įkurtas Padujos universitetas yra viena seniausių aukštojo mokslo institucijų visame pasaulyje. Padujos universitete mokėsi lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas Mikalojus Kopernikas, belgų anatomas Andrėjas Vezalijus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras ir anglų gydytojas, fiziologas Viljamas Harvėjus, o kaip vienas buvusių dėstytojų išdidžiai minimas italų fizikas ir astronomas Galileo Galilėjus. Padujos universitetą su 1579 m. jėzuitų įkurtu Vilniaus universitetu istoriškai sieja itališkosios mokymo kultūros pėdsakas – pirmuoju Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu buvo paskirtas italų gydytojas Stefano Lorenzo Bisio.
Nuotraukų koliažas: Apsilankymas Morgagni patologijos muziejuje (kairėje); Padujos universiteto anatomijos amfiteatrinė auditorija (dešinėje) / Asmeninio archyvo nuotr.