Robertas Basijokas / MF archyvas
Visuomenės sveikatos gerovė pasaulyje per kelis pastaruosius dešimtmečius tapo viena aktualiausių temų. Vos prieš kelias savaites Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinės Karalystės vyriausybe paskelbė, kad oro tarša yra svarbiausia visuomenės sveikatos problema, kuriai būtina rasti sprendimų. Tarp keliolikos pasauliniu mastu minimų visuomenės sveikatai skirtų dienų, netrukus minėsime Pasaulinę prevencijos nuo skendimo dieną. Tokios visuotinai akcentuojamos problemos bei joms kuriamos išeičių programos rodo, kad, sulig didėjančiu poreikiu gerinti pasaulio gyventojų sveikatą, didėja ir interesas ruošti tai išmanančius specialistus. Esti nuomonių, kad tokius klausimus sprendžia politikai, kartais pasikonsultuodami su mokslininkais. Tačiau iš tiesų pasaulyje kryptingai vystoma specialiai į šią problematiką orientuota mokslo sritis – visuomenės sveikata (angl. Public Health), – kuriai universitetuose rengiami būsimi šių klausimų sprendėjai. Vienas jų – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos studijų bakalauro programą baigęs ir mokslus tęsiantis Robertas Basijokas, sutikęs papasakoti apie įgytą išsilavinimą ir būsimą karjeros kelią.
Visuomenės sveikata – daugiau nei šimtmetį vystoma sritis
Mūsų sveikatą veikia dvi disonuojančios jėgos: dėl technologijų vystymosi nuolat besiplečiantis mums nepalankių vartojamų gaminių kiekis rinkoje, ir tolydžio didėjantis visuomenės dėmesys gyvenimo kokybei. Per pastaruosius dešimtmečius įvyko reikšmingas postūmis gerinant visuomenės sveikatą: jau pripratome prie sportą, sveiką mitybą reklamuojančių nuomonės formuotojų įrašų socialiniuose tinkluose, iš atminties išsitrynė prirūkytos kavinės, sprangus išmetamųjų dujų smogas gatvėse ir ekrane regėtos stiprių alkoholinių gėrimų reklamos. Tepraėjo penkeri metai nuo pasaulį ištikusios koronaviruso pandemijos, kuri, atrodė, niekada nebegrąžins mūsų į normalų gyvenimą, o šiandien tokios krizės valdymo algoritmas jau tapo aiškus.
R. Basijokas visuomenės sveikatą apibrėžė kaip visapusišką gyventojų fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Vis dėlto, ši gerovė anaiptol nesusiklosto savaime, todėl apie tai, kad be kontrolės mechanizmų ir visuomenės įpročių reguliavimo apsieiti neįmanoma, pasaulyje mintys keltos daugiau nei prieš šimtą metų. Visų pirma pradėtos kelti higienos ir kovos su infekcijomis problemos, plėtotas suvokimas apie aplinkos ir žmonių elgsenos veiksnius, lemiančius daugelį sveikatos sutrikimų. Prireikė viso amžiaus, kad šiandien turėtume šiuolaikinę visa apimančią sveikatos apsaugos sistemą. Jos vystymasis priklausė ir nuo mokslinių atradimų, ir nuo žmonių aktyvumo. Dabartinėje sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys specialistai kasdien rūpinasi, kad mūsų galimybės išsaugoti sveikatą būtų gerinamos. Nors didžiąja dalimi sveikata rūpinamės (arba nesirūpiname) mes patys, visuomenė yra skatinama elgtis sąmoningai: kuriamos reguliaraus sveikatos pasitikrinimo programos, pagalbos linijos norintiems atsisakyti žalingų įpročių, suteikiamos galimybės nemokamai apsisaugoti nuo rimtų ligų. Tai – apčiuopiamos, tačiau vis dar žmogaus pasirinkimo valiai paliekamos priemonės.
Robertas Basijokas / MF archyvas
Visgi, visuomenės sveikatos sistemos istorija – tai žinių ir vertybių sutelkimo viešojoje erdvėje istorija, kurios tėkmėje formavosi žmonių požiūris į sveikatą. Visuomenės sveikatos mokslo srities pagrindas – prielaida, kad sveikesnę visuomenę galima kurti rūpinantis kiekvieno žmogaus sveikata teikiant visuotiną sveikatos priežiūrą poliklinikose, ligoninėse, ir šviečiant visuomenę. Tačiau ši mokslo sritis persipina su politika, visuomeniniu ugdymu, statybų sektoriumi, miškininkyste, bendruomenių psichologija ir daugeliu kitų sričių. Ji apima mūsų kasdienybės sprendimus, kuriuos nulemia tiek arčiausiai mūsų gyvenanti bendruomenė, pavyzdžiui, keliant klausimą, ar bus galima rūkyti namo balkonuose, tiek politikai, siūlantys keisti įstatymus dėl abortų legalumo, prekybos alkoholiu valandų apibrėžimo, žolės šienavimo aukščio miestuose ir panašių klausimų.
Ar galėtume apsieiti be visuomenės sveikatos specialistų?
Kol vieni visuomenės sveikatos specialistai dirba konkrečiose organizacijose ir valdžios institucijose tobulindami sveikatos puoselėjimo projektus, pavyzdžiui, kuria sportui skirtų erdvių išsidėstymo mieste planą, kiti vykdo mokslinę visuomenės stebėseną: nagrinėja duomenis apie tai, kiek mes stengiamės gerinti savo sveikatą, o kaip dažnai jos nepaisome ir patiriame to pasekmes. Taip pat skaičiuojami mūsų sveikatai įtakos turintys aplinkos faktoriai, bandoma atsekti, kokiomis priemonėmis juos galėtume koreguoti.
Asmens sveikatos užtikrinti negali nei pavienės prevencinės programos, nei vienkartiniai vizitai pas gydytojus, tam reikalingas visuomenės sąmoningumas ir įsitraukimas į sveikatos sistemą: savo aktyviu dalyvavimu, dalinimusi informacija su aplinkiniais, neabejinga pagalba tiems, kurie patys negali pasirūpinti savo sveika gyvensena, kiekvienas žmogus padeda kelti visuomenės sveikatos lygį. Pasak R. Basijoko, visuomenės sveikatos specialisto misija visuomet buvo ir bus tokia pati – organizuotomis pastangomis palaikyti bei gerinti visuomenės sveikatą atliekant gyventojų stebėseną, prevenciją ir ugdymą. „Kad šią misiją įgyvendintume, turime sugalvoti tikslingas veiklas ir pasiekti kiekvieną žmogų. Tikiu, kad sparčiai besivystančių technologijų dėka ateityje informacija visuomenę pasieks greičiau, kokybiškiau ir efektyviau,“ – teigė jis. Studentas taip pat pasakojo, kad vienas svarbiausių šios srities specialisto uždavinių – ugdyti gyventojų sveikatos raštingumą, o tam turime pasitelkti egzistuojančias gyventojų bendravimo priemones: „Esu įsitikinęs, kad ateityje socialiniai tinklai taps pagrindine informavimo šia tema priemone. Jau ir dabar šias platformas informacijos sklaidai naudoja svarbiausios Lietuvos institucijos“.
Pirmosios pagalbos festivalis: Robertas Basijokas ir Aistė Jakniūnaitė / MF archyvas
Globalus visuomenės sveikatos srities vystymo siekis – kad ateityje daugiau valstybinių ir asmeninių resursų būtų skiriama dar sveikų žmonių sveikatos apsaugai, priežasčių susirgti sunkiomis ligomis mažinimui bei sveikatai palankios aplinkos kūrimui. Tikimasi ateityje užkirsti kelią ligoms vystytis, ir tokiu būdu natūraliai mažinti jau įsisenėjusioms ligomis sergančių pacientų gydymo krūvį.
Pasak R. Basijoko, siekdami palaikyti ir gerinti Lietuvos ir kitų valstybių gyventojų sveikatos būklę, visuomenės sveikatos specialistai dirba prie rizikos veiksnių ir sveikatos būklės stebėsenos, sveikatos išteklių planavimo, sveikatos politikos valdymo, komunikacijos ir stengiasi imtis lyderystės. „Jie dirba su labai skirtingą išsilavinimą turinčiais žmonėmis, įvairiomis profesinėmis ir skirtingo amžiaus žmonių grupėmis, taip pat su laboratorijose dirbančiu personalu, kai tenka atlikti tyrimus laboratorijose ar, pavyzdžiui, Radiacinės saugos centre“– pasakojo visuomenės sveikatos specialistas. Anot jo, išvardinti visų visuomenės sveikatos specialisto funkcijų tiesiog nebūtų įmanoma, tačiau kiekviena jų buvo sukurta dėl kažkada kilusios visuotinės problemos, kuriai reikėjo sprendimų. Be to, įsigilinę į visuomenės sveikatos specialisto funkcijų įvairovę suprastume, jog jos visos paliečia tiek fizinę, tiek psichikos bei socialinę gyventojų sveikatos sritis.
Visuomenės sveikata – net trijų pakopų specialybė
Sekdami pasaulinę sveikatos mokslo pažangą ir įvairių duomenų statistiką, visuomenės sveikatos specialistai rūpinasi mus supančia aplinka, maisto produktų kokybe, pavojingų ligų prevencija, informacijos sklaida. Lietuvoje šiai misijai ruošiami specialistai ateityje turės daug perspektyvų pritaikyti savo žinias ir bus naudingi valstybei. Vienas geriausių pavyzdžių – LR Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, kuri Vilniaus universitetebaigė visas tris visuomenės sveikatos studijų pakopas ir dėstė visuomenės sveikatos, epidemiologijos kursus, užėmė Visuomenės psichikos sveikatos prezidentės pareigas Europos Visuomenės sveikatos asociacijoje, dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamente. Kaip docentė teigė viename iš ankstesnių interviu, Vilniaus universitetesiekiama studentus mokyti ne tik teorijų, bet tyrinėti realybę: „mūsų patyriminio mokymosi „laboratorija“ yra reali visuomenė su problemomis. Studentams stengiuosi sukurti tikro gyvenimo mokymosi sąlygas: bendradarbiauju su įstaigomis, prašau jų užduočių, kurias galėčiau perduoti studentams išspręsti. Tai būna realios, turinčios praktinę reikšmę ir prasmę užduotys.“
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė doc. Marija Jakubauskienė / Ugniaus Bagdonavičiaus, VU nuotr.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ruošiami net trijų pakopų – bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio – visuomenės sveikatos specialistai. Jie nagrinėja problemas, su kuriomis susiduriama tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Doktorantų ginamos temos įdomios ir aktualios: pavyzdžiui, pabėgėlių psichikos sveikata, ar COVID-19 pandemijos poveikis darbingo amžiaus gyventojų mitybai.
Patį R. Basijoką visuomenės sveikatos studijas rinktis motyvavo plačios karjeros sveikatos apsaugos sektoriuje galimybės. Savo metu paskutinėse mokyklos klasėse jį domino medicina, tačiau greta to ypač rūpėjo ir visuomenės gerovė plačiąja – socialine, politine, kultūrine, mentaline – prasme. „Džiaugiuosi atradęs, kad egzistuoja tokia studijų programa, kuri visa tai talpina ir suteikia žinių apie visuomenei reikalingus pokyčius ir galimybes dalyvauti tų pokyčių diegime“, – komentavo šeštus metus šią studijų programą studijuojantis R. Basijokas.
Vilniaus universitete Medicinos fakultete ugdomos Visuomenės sveikatos studijų programos tikslas – rengti kompetentingus specialistus, kurie profesinėje veikloje taikys naujausius mokslo ir praktikos pasiekimus, kels naujas idėjas, turės gerus socialinius ir komunikacinius įgūdžius. Baigę šias studijas absolventai įgyja įgūdžių dirbti komandoje, savarankiškai priimti sprendimus, geba organizuoti, planuoti, įgyvendinti mokslinius tyrimus, visuomenės sveikatos politiką. Studijų metu iš pradžių studentams suteikiamos fundamentalios žinios apie žmogaus kūną, paveldimumą, atsparumą ligoms, o vėliau jie mokosi žinias sieti ir gilintis į prevencinę mediciną, sveikatos politiką, išklauso ekstremalių situacijų valdymo, maisto saugos, vaikų ir paauglių sveikatos bei kitų kryptingai šiai studijų programai parinktų kursų. Tokios visapusiškos žinios ateityje suteikia galimybę dirbti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, kurių Lietuvoje – net 47, eiti politinės karjeros keliu, įsitraukti į Lietuvos bei Europos valdžios institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatos politikos formavimą, veiklą. Specialistai su šiuo išsilavinimu dažnai kryptingai veikia nevyriausybinėse, tarptautinėse sveikatinimo programas rengiančiose organizacijose, dirba žmonių su negalia organizacijose.
Viena įdomiausių visuomenės sveikatos specialisto užduočių – atpažinti ir prognozuoti tendencijas
Visuomenės sveikatos srityje dirbantys mokslininkai nuolatos vykdo stebėseną. Tai būtina tam, kad būtų laiku atpažintos tendencijos, numatoma jų galima trukmė ir poveikis visuomenės sveikatai. „Tendencijos kinta labai greitai, todėl reikia nuolatos stebėti pokyčius žmonių socialinio bendravimo platformose, sekti reklamos ir rinkodaros sprendimus, kurie atliepia esamas ir būsimas gyventojų mąstymo tendencijas, atsižvelgti į staigius globalių rodiklių pokyčius, permainas geopolitiniame kontekste. Visuomenės sveikatos specialistas turi reaguoti į dezinformacijos protrūkius, į naujų produktų išpopuliarėjimą. Tai labai dinamiškas darbas, nuo stebėsenos rezultatų priklauso tam tikrų visuomenės sveikatos intervencijų organizavimas ir vykdymas“, – pasakojo R. Basijokas. Pasak jo, visuomenės sveikatos mokslas ir studijos Lietuvoje ne tik spėja su laiku ir atliepia šiandienos aktualijas mūsų šalyje, Europos Sąjungoje ar net visame pasaulyje, tačiau neretai ir prognozuoja tendencijas į priekį, tad galime kelti lūkestį, jog prie globalių visuomenės sveikatos problemų sprendimo ateityje aktyviai prisidės ir mūsų kompetentingi specialistai.
Robertas Basijokas / MF archyvas
Pats R. Basijokas jau ne vienerius metus tyrinėja socialiniuose tinkluose visuomenei pateikiamą turinį, susijusį su sveika ir nesveika gyvensena, nes nuomonės formuotojų, turinčių daug sekėjų, įrašai daro didelę įtaką žmonių elgsenai. Priklausomai nuo pateikto turinio, įtaka visuomenės sveikatai gali būti ir teigiama, ir neigiama. Pavyzdžiui, jei įrašuose dominuos nesveikas maistas ir alkoholiniai gėrimai, tai gali sekėjus paskatinti vartoti šiuos produktus. Tai veiktų lygiai taip pat, kaip ir reklama televizijoje ar viešosiose erdvėse, tačiau, nors mūsų šalyje tabako ir alkoholio reklama iš esmės yra uždrausta, tai neapima nuomonės formuotojų įrašų turinio socialiniuose tinkluose, kur galima aptikti tiesmukos šių gaminių reklamos požymių. Vis dėlto, stebėdamas turinį socialiniuose tinkluose studentas pastebėjo ir gerų tendencijų. „Vis daugiau žmonių deklaruoja ir skatina meilę sau, dėmesį artimiesiems. Džiaugiuosi, kad toks turinys, pasak mūsų stebėjimų, susilaukia gerokai daugiau reakcijų, komentarų ir vadinamųjų patiktukų“, – teigė R. Basijokas.
Visuomenės sveikatos specialisto darbo pobūdis – labai įvairus ir priklauso nuo darbovietės. Ugdymo įstaigose šie darbuotojai daug bendrauja su vaikais ir paaugliais, stengiasi juos edukuoti sveikatos puoselėjimo temomis bei rasti sprendimus, kaip pagerinti pačios įstaigos aplinką, darbo sąlygas darbuotojams. Tuo tarpu visuomenės sveikatos specialistas, dirbdamas patarėju valdžios institucijose, renka duomenis, juos analizuoja bei, pasikonsultavęs su ekspertais, geba pasverti įvairius argumentus, randa išeitis aktualioms problemoms spręsti.
Taikydami įvairiapusį požiūrį, apimantį sveikos gyvensenos skatinimą, apsisaugojimą nuo ligų ir traumų, vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimą, visuomenės sveikatos specialistai ateityje gebės skirti ir atitinkamą dėmesį platesnio masto veiksniams, darantiems įtaką sveikatai. Neabejojama, kad ypatingų žmogiškųjų išteklių ir išmonės prireiks ieškant sprendimų, kaip gerinti tiek pasaulio gamtinės, tiek civilizuotos aplinkos sąlygas, kaip suvienodinti tarpvalstybinės politikos veikiamą visuomenės prieigą prie sveikatą užtikrinančių išteklių. R. Basijokas savo specialybės reikšmę apibūdino kaip itin progresuojančią: „Noriu akcentuoti, kad visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo mūsų gyvenime tampa vis reikšmingesnis, o ateityje ši specialybė neabejotinai bus viena svarbiausių, nes, cituojant Sokratą, sveikata dar ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas“.