Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Bet kuri smegenų operacija yra rizikinga. Nesvarbių vietų smegenyse nelabai yra“ – Medicinos fakulteto mokslininkui, Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovui gydytojui neurochirurgui prof. Sauliui Ročkai nėra neįdomių smegenų operacijų. Viena jų truko net 23 valandas. Teko šalinti didelį auglį: „Net menkiausia neurochirurgo klaida gali nulemti kokios nors funkcijos netekimą visam likusiam žmogaus gyvenimui.“
– Smegenų operacija žmonėms skamba bene grėsmingiausiai iš visų operacijų. Kuo jos išskirtinės?
– Tuo, kad net menkiausia chirurgo klaida gali nulemti kokios nors funkcijos netekimą visam likusiam žmogaus gyvenimui. Defektą gali sukelti arba pati liga, arba chirurgas. Tų defektų neurochirurgijoje yra daugiausiai iš visos chirurgijos.
– Neurochirurgui tenka beprotiška atsakomybė?
– Tikrai taip.
– Koks didžiausias neurochirurgo košmaras?
– Neapgalvota situacija operacijos metu. Todėl šiuolaikinėje neurochirurgijoje chirurgas labai ilgai ruošiasi operacijai ir stengiasi numatyti visus įmanomus anatominius ir chirurginius variantus.
Nėra dviejų vienodų neurochirurginių operacijų. Juolab ir operuojant situacija gali keistis. Niekada nebūna standartinių situacijų, todėl turi iš anksto numatyti įvairius variantus.
Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Ar smegenų operaciją sunkina ir tai, kad jas pasiekti fiziškai sunkiau nei kitus organus?
– Nesutikčiau. Įlįsti į smegenis mokėjo net senovės inkai. Klausimas, kiek jie išgyvendavo po tokių intervencijų.
– Ar sutiktumėte, kad chirurgų panteone neurochirurgai užima vieną aukščiausių vietų, nes padarytos klaidos nebeištaisysi?
– Taip ir yra. Mūsų atsakomybė viena didžiausių. Mokytis reikia visą gyvenimą. Mes labai priklausomi ir nuo medicininės įrangos. Tai, kad taip operavome prieš penkerius metus, nereiškia, kad taip darome dabar. Tai yra nuolatinis progresas. Mes jau dabar iki operacijos galime išsiaiškinti, kur yra koks nervas, kurio nesimato plika akimi. Galime miegančiam žmogui pastimuliuoti tam tikrą funkciją, smegenų operacijos metu pažadinti pacientą.
– Kaip tik turiu tokį klausimą. Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai Didžiojoje Britanijoje smuikininkė, kuriai buvo šalinamas smegenų auglys, buvo pažadinta vidury operacijos ir jai buvo nurodyta griežti smuiku. Kokiu tikslu tai daroma?
– Čia yra standartinė situacija. Mūsų operacinėje pacientas per smegenų operaciją grojo kitu styginiu instrumentu – altu.
Žmogus pažadinamas tam, kad užtikrintume jo kaip muzikanto funkciją groti instrumentu. Nepažeistume tam tikros smegenų dalies.
Žmogus yra užmigdomas, tada mums pasiekus tam tikrą smegenų dalį jis pažadinamas ir testuojamas. Būna, kad žmogus turi kalbėti, skaityti, pažinti, skaičiuoti smegenų operacijos metu.
Tas Lietuvoje jau seniai atliekama. Ne tik Didžiojoje Britanijoje.
Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Ką jaučia vidury smegenų operacijos pažadintas žmogus?
– Viską jaučia ir supranta.
– Skausmą jaučia?
– Ne. Skausmo nejaučia. Pačios smegenys yra neskausmingas organas. Tik oda, smegenų dangalai.
Tik noriu pabrėžti, kad tokioms situacijoms pats pacientas ilgai ruošiamas. Prieš tai jis yra supažindinamas, mokomas, kaip reikės elgtis. Kitaip žmogus gali supanikuoti. Todėl mažiems vaikams toks metodas netaikomas. Jie išsigąstų.
– Tiesą sakant, aš irgi išsigąsčiau. Pati situacija kelia šiurpą. Aš sąmoninga, o po mano smegenis naršo medikai.
– Todėl prieš tokias operacijas žmogų įvertina psichologas. Nusprendžia, ar žmogus psichologiškai tam pasiruošęs.
– Kada yra atliekami žmogaus pažadinimai smegenų operacijos metu?
– Tik tada, kai reikia tai daryti. Nes tai papildomas stresas pacientui ir papildoma operacijos trukmė.
Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Gydytojai anesteziologai yra minėję, kad dažniausia žmogaus baimė prieš operaciją yra pabusti ant operacinio stalo. Per smegenų operacijas tai tampa realybe.
– Taip. Tačiau jeigu žmogus žino, kad tai bus daroma, jis to ir tikisi.
– Kokias smegenų operacijas pavadintumėte rizikingiausiomis?
– Bet kuri smegenų operacija yra rizikinga. Nesvarbių vietų smegenyse nelabai yra.
– Kokios smegenų vietos pačios rizikingiausios?
– Pavyzdžiui, smegenų kamienas. Ten ir milimetro dalis daug reiškia. Ir daug kitų vietų.
Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Kokių organų vėžys dažniausiai metastazuoja smegenyse?
– Dažniausia randama metastazė žmogaus smegenyse – plaučių karcinomos. Tačiau jei žmogus turi melanomą (ji nebūtinai būna odoje), tai pirma metastazė dažniausiai bus randama galvos smegenyse.
– Kiek daugiausiai metastazių smegenyse esate matęs?
– Būna ir nesuskaičiuojamas kiekis. Visos smegenys nusėtos metastazėmis. Dešimtimis galima skaičiuoti. Tokiais atvejais chirurginis gydymas jau netaikomas. Operuojame tik tada, kai žinome, kad galime padėti. Jeigu smegenyse 70 metastazių, apie chirurgiją nekalbama.
– Dėl kokių dar priežasčių nesiimate operuoti smegenų auglio?
– Pavyzdžiui, žmogus turi daug gretutinių ligų ir po operacijos turės tiek komplikacijų, kad paprasčiausiai neišgyvens.
Neoperuojame, jei žinome, kad operacijos metu bus pažeista smegenų dalis, atsakinga už svarbią funkciją.
Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Kokio tipo auglys dažniausiai randamas smegenyse?
– Meningioma. Tai yra gerybinis dangalų navikas. Dalies jų net šalinti nereikia.
– Didžiausias auglys, kurį jums teko šalinti?
– Pusė galvos. Jis jau buvo išplitęs ir į smegenis, ir į veidą, ir į ausį.
– Minėjote, kad kartais operuoti smegenis pakanka išgręžti kaukolėje mažytę skylutę. O kokiais atvejais tenka plačiau atverti smegenis?
– Kai smegenyse vyksta katastrofa. Pavyzdžiui, po traumos tinsta smegenys, o kaukolė yra uždara ertmė, į kurią nieko papildomo neįdėsi. Tokiu atveju, kai situacijos nepavyksta suvaldyti vaistais, nuimama pusė kaukolės skliauto, kad smegenys turėtų vietos kur pūstis. Taip gali išsaugoti žmogaus gyvybę.
– Kiek truko ilgiausia jūsų atlikta smegenų operacija?
– 23 valandas 30 minučių.
– Be pertraukų?
– Trumpas pertraukas privalu daryti. Priešingu atveju chirurgas taps pavojingas pacientui.
– Kokia tai buvo operacija?
– Sudėtinga didelio auglio šalinimo operacija.
Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Kokios didžiausios jūsų pacientų baimės prieš operaciją?
– Jiems neramu, kas bus po operacijos.
– Mano kalbinta gydytoja anesteziologė minėjo, kad nemažai chirurgų operacinėje jaučiasi dievais. Ar jūs tokiu buvote pasijautęs?
– Mes esame komandos dalis, o anesteziologai – didžiausi mūsų draugai. Joks chirurgas negali atlikti operacijos be anesteziologo, slaugytojų ir kitų medicinos darbuotojų.
O Dievu kai kurie žmonės gali pasijausti ir eidami gatve. Nebūtina būti chirurgu.
– Kolegos nevadina jūsų pasikėlusiu?
– Aš nežinau, ką kiti apie mane kalba.
– Manoma, kad geras chirurgas stokoja empatijos. Priešingu atveju jis negalėtų gerai operuoti. Kaip jums su ta empatija?
– Supraskite, kad neurochirurginė operacija yra realus gyvenimas. Chirurgas tuo metu negali galvoti apie kažką kita. Jo matomas vaizdas gali pasikeisti per sekundę ir tenka priimti sprendimą, valdyti situaciją.
Kaip jau minėjau, neurochirurgijoje nėra dviejų vienodų operacijų, kai gali galvoti apie kažką pašalinio, o rankos pačios daro darbą.
– Ar planinės smegenų operacijos metu pacientą gali ištikti mirtis ant operacinio stalo?
– Gali. Per 25 operavimo metus man pasitaikė dvi mirtys. Šiais laikais tai reti atvejai. O štai jeigu kalbame apie neurochirurgijos užuomazgas 19 amžiuje, tada daugiau nei pusė pacientų mirdavo. Tik nuo 20 amžiaus pabaigos mes galime pradėti kalbėti apie neurochirurginių operacijų kokybę.
– Koks klinikinis atvejis jums įdomiausias?
– Man nėra neįdomių smegenų operacijų.
– Dabartinė medicina leidžia transplantuoti daugybę organų. Implantuoti, keisti širdies vožtuvus ir t. t. O ar į smegenis galima ką nors įdėti?
– Taip. Yra atskira sritis – neuromoduliacija. Tai yra smegenų funkcijos keitimas tam tikromis priemonėmis. Pavyzdžiui, į tam tikras smegenų dalis yra implantuojami elektrodai. Šią savaitę turėjome operaciją depresijai gydyti, kai į tam tikrą smegenų dalį buvo įdėtas stimuliatorius. Tokie metodai taikomi ir epilepsijai, Parkinsono ligai gydyti.
– Jeigu aš noriu turėti, pavyzdžiui, geresnę atmintį nei statistinis žmogus, ar teoriškai įmanoma ją pagerinti, jei į tam tikrą smegenų dalį jūs man implantuotumėte elektrodus? Pastimuliuotumėte, kitaip tariant?
– Teoriškai įmanoma, bet kas prisiims riziką vien dėl to, kad žmogus nori turėti geresnę atmintį?
– Koks Lietuvos neurochirurgijos lygis pasauliniame kontekste?
– Lyginant su Europos šalimis – aukštesnis už vidurkį.
– Kodėl Lietuvoje nėra privačių neurochirurgijos centrų?
– Todėl, kad reikia turėti specifinę operacinę. Turi būti ir intensyvios terapijos skyrius, ir labai gera anesteziologų komanda. Kai viskas susisumuoja, išeina visai nemaža ligoninė.
Saulius Ročka | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras neurochirurgas?
– Mokėti kruopščiai planuoti, turėti daug kantrybės ir nepanikuoti.
– Kaip jūs pasiilsite?
– Einu miegoti.
– Tai arba dirbate, arba miegate. Kitų variantų nėra?
– Čia neurochirurgija. Kai nemiegu, planuoju kitą operaciją.
– Ar buvote patyręs perdegimą?
– Mano kartos žmonės (S. Ročkai – 51 metai, – aut. past.) visi turbūt gyvenime buvo perdegę.
– Kokie dažniausi mitai apie neurochirurgiją?
– Kad visi peržengę neurochirurgijos skyrių arba numiršta, arba išvežami neįgaliojo vežimėlyje. Bet tai yra netiesa.
– Jei smegenys būtų kompiuteris, ar save laikytumėt IT specialistu, kuris tvarko sistemą, ar programišiumi, kuris įsilaužia ir perrašo kodą?
– Galiu būti ir tuo, ir tuo. Klasikinėje neurochirurgijoje greičiau esu sistemos administratorius, o funkcinėje neurochirurgijoje, kai chirurginėmis priemonėmis keičiama smegenų funkcija, – programišius.