Renginio akimirka / MF archyvas
Rugsėjo 9-11 d. Vilniuje, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Medicinos mokslo centre susitiko mikobakteriologijos ekspertai ir gydytojai: surengti tarptautiniai Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos Mikobakterijų tyrimų grupės (ESCMID-ESCMYG) mokymai „Optimising Management of Tuberculosis and Mycobacterial Infections with Genomic Approaches“, skirti ekspertams ir gydytojams, dirbantiems tuberkuliozės ir ne tuberkuliozės mikobakterijų sukeliamų infekcijų srityse. Renginį koordinavo prof. Daniela Maria Cirillo iš San Rafaelės mokslų instituto (Italija) ir dr. Lorenzo Guglielmetti iš Sorbonos universiteto (Prancūzija).
Tris dienas trukusių mokymų atidarymo metu, sveikindamas susirinkusius dalyvius, vienas iš pagrindinių renginio organizatorių – dr. Lorenzo Guglielmetti, Sorbonos universiteto Nacionalinio referentinio mikobakterijų centro atstovas – teigė, jog genomikos tyrimų rezultatais paremti tuberkuliozės ir kitų mikobakterinių infekcijų diagnostika ir gydymas – labai sudėtinga tema. „Tai – nepatogi ir net gąsdinanti tema tiek mikrobiologams, tiek klinicistams, nes turime tam tikra prasme išeiti iš savo komforto zonos. Kai kalbu apie genominių tuberkuliozės tyrimų rezultatus, ir kokių išvadų link jie veda, visuomet jaučiu atsakomybę ir spaudimą, tačiau šiandien yra labai svarbu, kad mes visi apie tai diskutuotume ir keltume klausimus. Sėkmingas daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės gydymas šiuo metu, neturint priemonių, tėra prieinamas trečdaliui pacientų pasaulyje, taigi, mes esame beveik pakeliui į iki-antibiotikų erą“ – susirūpinimą įvardino dr. L. Guglielmetti.
Mokymų programoje pranešimus skaitė žinomi mikobakteriologijos ekspertai iš Italijos, Danijos, Prancūzijos, Kroatijos, Latvijos bei Portugalijos. VU Medicinos fakulteto doktorantės Laima Vasiliauskaitė ir Rūta Mereškevičienė, rengiančios disertacijas tuberkuliozės temomis, taip pat skaitė pranešimus ir moderavo klinikinių atvejų aptarimus.
Mokymų organizacinė komanda bei pranešimus skaitę ekspertai / MF archyvas
Viena iš pranešėjų, Latvijos pulmonologė ir TBnet konsorciumo pirmininkė dr. Liga Kuksa kėlė auditorijai klausimą, ko reikia sėkmingam paciento gydymui. „Vaistai mūsų kišenėse savaime nėra „auksiniai šoviniai“, kurie išgelbės ligonius. Tačiau būtina spręsti ir koordinuoti vaistų paskirstymo netolygumus ir jų dozavimą. Be to, privalome vykdyti kasmėnesinę paciento gydymo efektyvumo stebėseną, nors ir neturime apibrėžtų gairių ar rekomendacijų, kuriomis galėtume vadovautis. Taigi, praktikoje, bent jau Latvijoje, mes bandome patys tokias gaires parengti, ir, jomis remdamiesi, stebėti ligonių gijimo dinamiką, įtraukdami genominius tyrimus, ir visas reikiamas priemones, kaip, pavyzdžiui, vaistų šalutinio poveikio stebėseną. Tam naudojame kelis labai paprastus metodus, kuriais pavyksta anksti apčiuopti neigiamus pokyčius paciento gydymo eigoje, pavyzdžiui, ankstyvą polineuropatiją, pasitelkiant spalvų matymo testą, regėjimo testą, paprastą periferinės neurosistemos patikrą kamertonu,“ – dalinosi patirtimi gydytoja.
Prof. Daniela Maria Cirillo, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertė, dirbanti įvairiose tuberkuliozės darbo grupėse, vaizdžiai palygino naujų tuberkuliozės diagnostikos metodų kūrimą su vėžliu, kuris atsiduria nelygiose varžybose su zuikiu – vaistus nuo tuberkuliozės kuriančiomis farmacijos kompanijomis. Bendradarbiavimo modelių kūrimas, anot profesorės, yra esminė sąlyga diagnostikos metodus ir reagentus kuriančioms kompanijoms neatsilikti nuo naujų vaistų atsiradimo rinkoje.
Mokymų metu tarp dalyvių vyko aktyvios diskusijos apie genominių duomenų interpretavimo subtilybes parenkant optimalų diagnostinį algoritmą, gydant daugeliui vaistų atsparią tuberkuliozę ir užtikrinant mikobakterijų sukeliamų infekcijų kontrolę iš klinicisto ir medicinos biologo perspektyvos. Be to, suorganizuoti ir pažintiniai vizitai į VUL Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratoriją bei Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyrius.
Tokiems mokymams surengti prireikė didelio mokslinių organizacijų – ESCMID, ESCMID-ESMYG, Europos mikobakteriologų draugijos, Italijos klinikinės mikrobiologijos draugijos, Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos, ADVANCE-TB COST ACTION – įsitraukimo. Mokymus parengti ir tarptautinę bendruomenę suburti būtent Vilniuje idėja kilo VU MF Biomedicinos mokslų instituto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros doktorantei Laimai Vasiliauskaitei dalyvaujant doktorantūros stažuotėse užsienyje, Milane, San Rafaelės mokslo institute, kur prasidėjo jos pažintis su tuberkuliozės sukėlėjo genomine duomenų analize. „Šie mokymai Lietuvai – ypatingai svarbūs, nes kol kas neturime pakankamai specialistų, kurie kvalifikuotai interpretuotų genominių duomenų rezultatus ir taikytų juos praktikoje. Be to, šalyje naudojamų klasikinių diagnostikos metodų trūkumai iš dalies prisideda prie to, kad kai kurie pacientai patiria gydymo nesėkmes ar pakartotinai suserga tuberkulioze dėl ligos atkryčio, jei nėra žinomas tikslus atsparumas vaistams. Todėl šie daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės genotipai išplinta Lietuvoje ir už šalies ribų. Tuberkuliozės genominė epidemiologija Lietuvoje nėra įmanoma, nes sukėlėjo viso genomo sekoskaita – vienintelė priemonė patikimai atlikti epidemiologinį protrūkio tyrimą ir išaiškinti kontaktus, taip užkertant kelią infekcijai plisti toliau – nėra atliekama,“ – komentavo ji.
Laima Vasiliauskaitė / MF archyvas
Doktorantė L. Vasiliauskaitė, viena iš pagrindinių renginio iniciatorių bei organizatorių, šiuo metu rengia disertaciją Lietuvoje paplitusių Mycobacterium tuberculosis genotipų viso genomo sekoskaitos tema. Lietuva yra antra Europos sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje pagal sergamumą šia liga. Nepaisant to, tuberkuliozės viso genomo ar taikinių sekoskaita Lietuvoje nėra atliekama rutinoje nei diagnostiniais, nei genominės epidemiologijos tikslais. Vis dėlto, dauguma Europos sąjungos šalių naujos kartos sekoskaitą sistemingai taiko jau ne vienerius metus. Tikimasi, kad L. Vasiliauskaitės rengiamos disertacijos rezultatai ir šių mokymų organizavimas prisidės prie problemos viešinimo ir atkreips sveikatos politikoje dalyvaujančių sprendimų priėmėjų dėmesį, o pati mikobakterijų sekoskaita greitai taps įprasta medicinos biologo, pulmonologo, epidemiologo darbo dalimi ir taip prisidės prie personalizuotos medicinos ir savalaikio tuberkuliozės valdymo šalyje.